CP v2

Tag: Medicinos tyrimai

  • San Franciske rengia spermatozoidų lenktynių olimpiadą: žada 92 000 eurų prizą

    San Franciske ruošiamasi vienam neįprasčiausių turnyrų, kurį organizatoriai vadina pirmąja pasaulyje spermatozoidų lenktynių olimpiada. Mikroskopinių varžybų idėją žadama paversti dideliu šou su tiesioginėmis transliacijomis, turnyrine lentele ir maždaug 92 000 eurų prizu.

    Organizatoriai teigia, kad pagrindinis tikslas nėra vien pramoga: taip siekiama atkreipti dėmesį į vyrų vaisingumo problemas ir paskatinti vyrus dažniau tikrintis. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamos prastesnės spermos kokybės tendencijos, o viena svarbiausių rodiklių yra spermatozoidų judrumas.

    Į dalyvavimą turnyre jau esą užsiregistravo daugiau nei 10 000 vyrų iš įvairių šalių, o galutiniame etape planuojama atrinkti 128 dalyvius. Koncepcija primena sporto varžybas: numatomi atkrintamieji etapai, statistika, reitingai ir dalyvių profiliai su sveikatos duomenimis.

    Kaip vyktų lenktynės?

    Pagal pristatomą planą, spermos mėginiai būtų siunčiami į Kaliforniją, kur laboratorijoje iš jų būtų išskiriami spermatozoidai. Tuomet jie būtų leidžiami į specialiai sukurtą mikroskopinę mikroskysčių trasą, kurios ilgis siektų apie 400 mikronų.

    Varžybas ketinama rodyti realiu laiku, pasitelkiant didelės raiškos mikroskopus: vaizdas būtų transliuojamas į ekranus renginio vietoje ir internetu. Laimėtoju taptų dalyvis, kurio spermatozoidas pirmas kirstų finišo liniją.

    Kodėl tema kelia tiek dėmesio?

    Spermatozoidų judrumas laikomas vienu esminių vyrų vaisingumo rodiklių, o jam įtakos turi gyvenimo būdas ir aplinka. Medicinos šaltiniuose dažnai minimi rizikos veiksniai yra antsvoris, ilgalaikis stresas, miego stoka, prasta mityba, rūkymas, alkoholis, sėdimas darbas ir kai kurie aplinkos teršalai.

    Projekto autoriai akcentuoja ir socialinį aspektą: kalbėjimas apie vyrų vaisingumą vis dar neretai lydimas gėdos jausmo, todėl žmonės delsia atlikti tyrimus. Organizatorių logika paprasta: jei tema tampa vieša, suprantama ir net sportiškai azartiška, daugiau vyrų gali ryžtis profilaktiškai pasitikrinti.

    Ne pirmas toks bandymas

    Nors renginys pristatomas kaip pirmasis pasaulyje, panašios idėjos viešojoje erdvėje jau buvo pasirodžiusios anksčiau. Tai reiškia, kad didžiausias šių varžybų išskirtinumas greičiausiai bus ne pati technologija, o mastas, komunikacija ir bandymas sukurti globalų reginį.

    Kol kas neatskleidžiama, kada tiksliai vyks varžybos, kaip bus užtikrinamas mėginių anonimiškumas, duomenų apsauga ir dalyvių sveikatos informacijos tvarkymas. Būtent šie praktiniai klausimai gali nulemti, ar projektas taps vienkartine sensacija, ar ilgiau trunkančiu reiškiniu.

  • Tyrimas: net gilioje nejautroje smegenys apdoroja kalbą ir net bando nuspėti kitus žodžius

    Tyrimas: net gilioje nejautroje smegenys apdoroja kalbą ir net bando nuspėti kitus žodžius

    Smegenys nejautroje nevisiškai nutyla

    Naujas žurnale Nature paskelbtas tyrimas rodo, kad net taikant bendrąją nejautrą smegenys išlieka aktyvesnės, nei ilgą laiką manyta. Nors žmogus yra be sąmonės, dalis nervinių grandinių toliau fiksuoja aplinkos signalus ir apdoroja kalbinę informaciją.

    Mokslininkai akcentuoja, kad kalbos apdorojimas nebūtinai reiškia sąmoningą suvokimą ar prisiminimus po operacijos. Vis dėlto rezultatai papildo supratimą, kaip smegenys veikia skirtinguose sąmonės slopinimo lygiuose.

    „Mūsų išvados rodo, kad smegenys be sąmonės būklėje yra gerokai aktyvesnės ir pajėgesnės, nei manyta anksčiau“, – sakė tyrimo bendraautoris Sameer Sheth iš Baylor medicinos koledžo.

    Kaip buvo tiriama neuronų veikla?

    Tyrime dalyvavo septyni pacientai, kuriems buvo atliekama epilepsijos chirurgija, pašalinant dalį smilkininės skilties siekiant sumažinti traukulius. Tokios procedūros metu gydytojai gali tiesiogiai stebėti nervinių ląstelių aktyvumą, o tai suteikia retą galimybę rinkti detalius duomenis iš žmogaus smegenų.

    Tyrėjai naudojo „Neuropixels“ zondus, itin plonas silicio adatas, leidžiančias vienu metu registruoti daugelio pavienių neuronų signalus. Tai viena pažangiausių technologijų, padedančių matyti, kaip skirtingos smegenų sritys reaguoja į garsą ir kalbą.

    Ką parodė garsų ir kalbos testai?

    Pirmajame bandyme pacientai klausėsi vienodų tonų sekos, kuri kartais būdavo pertraukiama kitokiu tonu. Tyrėjai nustatė, kad apie 71 proc. stebėtų neuronų reagavo į garsą, o maždaug 25 proc. neuronų sureagavo į retą, besiskiriantį toną.

    Dar viena įdomi detalė ta, kad smegenų gebėjimas aptikti neįprastus garsus bėgant laikui gerėjo. Tai leidžia manyti, kad net be sąmonės išlieka tam tikri prisitaikymo ir statistinių dėsningumų „mokymosi“ mechanizmai.

    Kitoje tyrimo dalyje keturi pacientai klausėsi tinklalaidžių ištraukų. Duomenys parodė, kad smegenys apdorojo šneką realiu laiku, reaguodamos į atskirus žodžius ir skirtingus kalbos elementus.

    „Tokį nuspėjimą paprastai siejame su budrumu ir dėmesiu, tačiau čia jis vyksta be sąmonės būsenoje“, – sakė Benjamin Hayden iš Baylor medicinos koledžo.

    Tyrėjų teigimu, dalis neuronų ne tik „girdėjo“ kalbą, bet ir bandė nuspėti, koks žodis galėtų pasirodyti toliau, remiantis ankstesniu kontekstu. Toks reiškinys siejamas su prognozuojamuoju kodavimu, kai smegenys nuolat kuria hipotezes apie tai, kas vyks akimirką vėliau.

    Autoriai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, siekiant suprasti, kiek šie mechanizmai priklauso nuo konkrečių nejautros vaistų, dozės ir individualių smegenų ypatybių. Taip pat lieka atviras klausimas, ar panašus aktyvumo profilis pasireiškia miegant ar kitose be sąmonės būsenose.