Norvegijoje paplitęs būdas malkoms paruošti žiemai leidžia medieną išdžiovinti net iki 40 proc. greičiau – svarbiausia ne stebuklingos priemonės, o teisingas paruošimas ir sudėjimas.
Kaip rašoma „WP“, šviežiai nukirsta mediena gali turėti net 50–60 proc. vandens, o saugiam ir efektyviam kūrenimui drėgnumas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.
Įprastai malkų džiovinimas (sezoninimas) trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Tačiau skandinaviška praktika padeda drėgmei pasišalinti greičiau, todėl malkos tinkamos kūrenti gali tapti per kelis mėnesius.
Metodo esmė – pašalinti tai, kas linkę kaupti drėgmę, ir sudaryti kuo daugiau atvirų tarpų, kad oras laisvai cirkuliuotų, o vanduo galėtų greičiau išgaruoti.
Kas svarbiausia ruošiant malkas
Pirmas žingsnis – medieną suskaldyti į smulkesnes skiedras: nurodoma, kad dažnai taikomas maždaug 5–8 cm dydis. Kuo daugiau paviršiaus turi mediena, tuo lengviau iš jos pasišalina drėgmė.
Taip pat rekomenduojama nuimti žievę. Ji gali sulaikyti drėgmę, todėl palikta ant malkų dažnai lėtina džiūvimą.
Akcentuojama, kad agresyvus šviežiai kirstos medienos skaldymas padidina aktyvų paviršių, per kurį vanduo gali „išeiti“ į aplinką.
Kaip malkas sudėti, kad džiūtų greičiau
Norvegijoje populiaru malkas krauti idealiai ratu, paliekant tuščią vertikalų „šulinį“ per vidurį. Į viršų kylantis šiltesnis oras sukuria natūralų kamino efektą, kuris padeda greičiau pašalinti drėgmę.
Dar viena detalė – vieta. Malkos turėtų būti laikomos gerai saulės apšviečiamoje ir vėjuotoje vietoje, kad džiūvimą skatintų tiek šiluma, tiek nuolatinė ventiliacija.
Nuo lietaus siūloma saugoti ne sandaria plėvele, o, pavyzdžiui, uždengiant nuimta žieve: ji veikia kaip užtvaras krituliams, bet vis tiek palieka oro patekimą prie malkų.
Praktinė išvada paprasta: efektyvus džiovinimas prasideda ne nuo brangių priemonių, o nuo teisingai paruoštos ir „kvėpuojančiai“ sudėtos medienos.