Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektui, pagal kurį valstybinis miškų ūkio valdytojas Lasy Państwowe kasmet privalomai pervestų dalį pajamų į Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą. Naujasis mechanizmas siejamas su lėšų trūkumu gamtos apsaugai ir noru stabiliau finansuoti šias priemones.
Pagal projektą į fondą būtų nukreipiama 2 proc. pajamų iš medienos pardavimo. Ministerijos vertinimu tai sudarytų maždaug 47–57 mln. eurų per metus, o pinigai būtų kaupiami atskirame subfonde, skirtame gamtos apsaugai, įskaitant nacionalinius parkus ir regionines aplinkos apsaugos institucijas.
Įmoka skaičiuojama nuo apyvartos
Didžiausia diskusija kilo dėl to, kad įmoka būtų apskaičiuojama nuo pajamų, o ne nuo pelno. Lasy Państwowe argumentuoja, kad didelė apyvartos dalis ir taip panaudojama įstatyminėms pareigoms: miškų atkūrimui, priešgaisrinei apsaugai, kelių priežiūrai ir miškų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų.
Klimato ir aplinkos ministerija teigia, kad mechanizmas proporcingas, nes krintant medienos pardavimo pajamoms automatiškai mažėtų ir įmoka. Ministerija taip pat tikina, jog tai neturėtų sugriauti savifinansavimo principo ir esą neturės tiesioginio poveikio medienos kainoms ar prieinamumui rinkoje.
„Jei pajamos iš medienos pardavimo mažės, atitinkamai mažės ir įmokos į fondą“, – sakė ministerijos atstovai.
Pramonė įžvelgia rizikas
Medienos sektoriaus organizacijos kritikuoja projektą ir pabrėžia, kad konsultacijos, jų teigimu, vyko nepakankamai įtraukiant smulkesnes ir vidutines įmones. Sektorius taip pat įspėja, kad papildoma finansinė našta pagrindiniam žaliavos tiekėjui gali būti perkelta į medienos kainas, o tai ypač skaudžiai paliestų mažesnius perdirbėjus.
Ne mažiau svarbus priekaištas susijęs su lėšų panaudojimo skaidrumu. Verslo asociacijos akcentuoja, kad viešieji pinigai turėtų būti skirstomi aiškiomis, įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis ir, jų nuomone, pirmiausia per atvirus konkursus, kad būtų išvengta politizuoto lėšų dalijimo rizikos.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra pakankamai aiškių taisyklių, kaip fondas skirstys šias lėšas“, – sakė medienos pramonės atstovai.
Europos kontekstas ir galimos pasekmės
Valstybinių miškų valdymo modeliai Europoje skiriasi: kai kur dalis uždirbto pelno pervedama valstybei, kitur viešosios funkcijos finansuojamos tiesioginėmis biudžeto dotacijomis. Dėl to Lenkijos pasirinktas sprendimas susieti privalomą įmoką su apyvarta vertinamas kaip jautrus, nes toks modelis mažiau atsižvelgia į konkrečių metų sąnaudas ir investicijų poreikį.
Praktiškai naujoji schema gali turėti kelias kryptis: užtikrinti stabilesnį gamtos apsaugos finansavimą, tačiau kartu didinti įtampą tarp aplinkosauginių tikslų ir medienos rinkos stabilumo. Jei projektas bus tęsiamas, daug kas priklausys nuo to, ar bus įtvirtintos skaidrios lėšų skirstymo procedūros ir aiškūs prioritetai, kurie leistų pagrįsti, kam ir kokiais kriterijais skiriamas finansavimas.
Artimiausiu metu pataisas dar turės svarstyti parlamentas, o pramonė žada siekti pakeitimų, kurie užtikrintų didesnę priežiūrą ir prognozuojamą poveikį rinkai. Tuo metu Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra ilgalaikis gamtos apsaugos stiprinimas, ypač ten, kur trūksta lėšų planams, saugomų teritorijų administravimui ir projektams.