CP v2

Tag: Medienos pelenai

  • Birželį tręšiate serbentus? Šios klaidos „suvalgo“ derlių – uogos smulkėja ir krenta

    Birželį tręšiate serbentus? Šios klaidos „suvalgo“ derlių – uogos smulkėja ir krenta

    Birželis serbentams – lemiamas

    Birželis serbentams yra vienas svarbiausių mėnesių, nes tuo metu formuojasi ir auga uogos. Šiame etape krūmai paprastai nebevertina didelių azoto dozių, nes jos labiau skatina lapų ir ūglių augimą, o ne derliaus kokybę.

    Daugeliu atvejų didžiausias poreikis tenka vandeniui, kaliui ir fosforui. Kalis siejamas su uogų dydžiu, skoniu ir cukringumu, o fosforas svarbus šaknų darbui ir energijos apykaitai, todėl pertręšimas azotu birželį gali atsiliepti derliui.

    Kuo tręšti, kad uogos augtų

    Sodininkai dažnai renkasi švelniai veikiančias, organines priemones: kompostą ar biohumusą, kurie maisto medžiagas atiduoda palaipsniui. Tai sumažina pertręšimo riziką ir padeda palaikyti dirvos struktūrą bei humuso kiekį.

    Dar viena priemonė – medienos pelenai, tačiau tik iš švarios, nedažytos ir neimpregnuotos medienos. Pelenai turi nemažai kalio, taip pat gali papildyti dirvą kalciu ir fosforu, bet per didelės normos gali per smarkiai keisti dirvos reakciją, todėl svarbu saikas.

    Biohumusas dažniausiai naudojamas skystu pavidalu ir veikia greičiau nei kompostas, o kartu skatina dirvos mikroorganizmų aktyvumą. Praktikoje tai padeda užtikrinti stabilesnį maisto medžiagų prieinamumą būtent tada, kai serbentai intensyviai „maitina“ besiformuojančias uogas.

    Dažniausia klaida – trąšos prie kamieno

    Viena dažniausių klaidų – trąšas berti tik prie pat krūmo pagrindo. Serbentų smulkiosios šaknys, kurios aktyviausiai įsisavina maisto medžiagas, dažniausiai išsidėsčiusios po visa laja, iki šakų galų, todėl trąšos turi pasiekti būtent šią zoną.

    Prieš tręšiant verta įsitikinti, kad dirva drėgna, o jei sausa – iš pradžių palaistyti. Kompostą ar pelenus reikėtų tolygiai paskleisti po laja, nepritapšnojant prie stiebų, o tuomet labai lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį, kad nepažeistumėte šaknų.

    Vanduo ir mulčias – ne mažiau svarbu

    Vaisių mezgimo ir augimo metu serbentams ypač kenkia drėgmės svyravimai: kai ilgai sausa, o vėliau staiga gausiai palaistoma, uogos gali smulkėti arba imti kristi. Sausringu laikotarpiu krūmams paprastai reikia reguliaraus, gilaus laistymo, kad sudrėktų šaknų zona.

    Laistyti geriau rečiau, bet gausiai, o vandenį pilti prie šaknų, stengiantis nešlapinti lapų. Patogiausia tai daryti ryte arba vakare, kai mažesnis garavimas ir drėgmė ilgiau išlieka dirvoje.

    Po laistymo ir tręšimo verta pamulčiuoti plotą po krūmu. Nupjauta žolė, kompostas, šiaudai ar sausi lapai padeda sulaikyti drėgmę, apsaugo šaknis nuo kaitros ir slopina piktžoles, kurios konkuruoja dėl vandens bei maisto medžiagų.

    Jei derlius kasmet nuvilia, dažniausiai problema slypi ne vien trąšų pasirinkime, o tręšimo vietoje ir drėgmės režime. Birželį svarbiausia neperlenkti su azotu, maitinti kalio ir fosforo kryptimi, o laistymą bei mulčią laikyti tokia pat svarbia priežiūros dalimi kaip ir tręšimą.

  • Pabarstykite tai po juka ir ji atsidėkos žiedais: paprastas triukas iš pelenų, bet yra sąlyga

    Pabarstykite tai po juka ir ji atsidėkos žiedais: paprastas triukas iš pelenų, bet yra sąlyga

    Medienos pelenai, kurie dažnai laikomi tiesiog atliekų likučiu po kūrenimo, sode gali tapti vertingu priedu dirvai. Jie ypač praverčia augalams, kuriems svarbūs kalis ir kalcis, tarp jų ir sodo juka, mėgstama dėl standžių lapų ir įspūdingų žiedynų.

    Vis dėlto ne kiekviena juka kasmet suformuoja gausius žiedus. Dažniausios priežastys yra maisto medžiagų trūkumas, per šlapias ir sunkus gruntas arba per mažai saulės, todėl vien trąšos ne visada išsprendžia problemą.

    Pelenai: kuo jie naudingi

    Švarių medienos pelenų sudėtyje paprastai yra kalio ir kalcio junginių, taip pat kitų mineralų pėdsakų. Kalis augalams padeda reguliuoti vandens apykaitą, o tai ypač svarbu per vasaros karščius, kai juka patiria sausros stresą.

    Kalcis gali gerinti dirvos struktūrą ir mažinti rūgštingumą, todėl šaknims lengviau pasisavinti dalį maisto medžiagų. Jukoms tai aktualu, nes jos geriausiai auga laidžiame, greitai vandenį praleidžiančiame substrate ir nemėgsta užmirkimo.

    Tinka ne visi pelenai

    Tręšimui galima naudoti tik pelenus, gautus deginant natūralią, neimpregnuotą ir nedažytą medieną. Pelenai iš lakuotos, dažytos medienos, medžio plokščių ar kitų apdorotų gaminių gali turėti junginių, kurie dirvožemiui ir augalams yra nepageidaujami.

    Saugiausias pasirinkimas yra pelenai iš židinio ar krosnies, kur kūrenama švaria mediena, be priemaišų. Tokie pelenai sode naudojami kaip papildas, o ne kaip pagrindinė trąša.

    Kaip barstyti po juka

    Pelenus rekomenduojama barstyti plonu sluoksniu aplink augalą ir lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Suaugusiai jukai dažniausiai pakanka maždaug 2–3 valgomųjų šaukštų, o po to dirvą verta švelniai palaistyti.

    Procedūrą paprastai užtenka atlikti vieną kartą pavasarį arba vasaros pradžioje. Didesnis kiekis nebūtinai duos geresnį rezultatą, nes pelenai gali per stipriai padidinti dirvos reakciją ir tuomet augalui gali tapti sunkiau pasisavinti kai kurias maisto medžiagas.

    Kad juka iš tiesų atsidėkotų žydėjimu, svarbu ir vieta: daug saulės, laidus gruntas, saikingas laistymas ir peržydėjusių stiebų šalinimas. Pelenai gali sustiprinti augalo būklę, tačiau geriausiai veikia kartu su tinkama priežiūra.

  • Pabarstykite šią pigią priemonę ant vejos: po 2 savaičių plikos dėmės gali išnykti

    Pabarstykite šią pigią priemonę ant vejos: po 2 savaičių plikos dėmės gali išnykti

    Po žiemos daugelis vejų atrodo prastai: trūksta saulės, dirva ilgai išlieka drėgna, o tarp žolių įsiveisia samanos ir susiformuoja tankus veltinis. Toks sluoksnis trukdo žolei atželti ir tankėti, todėl pavasarį svarbu imtis priemonių, kurios atgaivina šaknų zoną.

    Vejos priežiūros specialistai paprastai pirmiausia rekomenduoja du darbus: vertikutavimą ir aeravimą. Vertikutavimas yra negilus vejos įpjovimas ir sausos žolės, veltinio bei samanų pašalinimas, kad pagerėtų oro ir maisto medžiagų patekimas prie šaknų.

    Aeravimas reiškia vejos badymą arba skylučių padarymą dirvoje, kad ji geriau kvėpuotų ir būtų puresnė. Tai ypač naudinga, jei dirva sunki, suplūkta po žiemos ar dažnai mindoma, nes tuomet vanduo ir trąšos prasčiau pasiekia šaknų sistemą.

    Pirmomis dienomis po vertikutavimo veja gali atrodyti dar prasčiau, tačiau tai laikinas efektas. Dažniausiai po maždaug 2 savaičių, jei vyrauja šiltesni orai ir pakanka drėgmės, žolė pradeda greitai atželinėti, o plikų plotų kontrastas sumažėja.

    Kad atsigavimas būtų spartesnis, dažnai pasirenkamos pavasarinės trąšos su didesniu azoto kiekiu, taip pat kaliu ir fosforu. Vis dėlto kai kurie sodininkai vietoje dalies trąšų naudoja ir paprastesnę priemonę, kurią dažnai turi po kūrenimo, tai yra medienos pelenus.

    Medienos pelenai gali papildyti dirvą kaliu, fosforu, kalciu ir magniu, taip pat švelniai mažinti dirvos rūgštingumą. Būtent todėl jie kartais pasitelkiami ir kovai su samanomis, nes samanos dažniau plinta rūgštesnėse, užmirkstančiose ir prastai vėdinamose vietose.

    Dažniausiai rekomenduojamas kiekis yra apie 1–2 kilogramai medienos pelenų 100 kvadratinių metrų vejos, pelenus išbarstant plonu, lygiu sluoksniu, ypač probleminėse vietose. Svarbu naudoti tik švarius pelenus iš neapdorotos medienos, vengti pelenų, likusių po dažytos, lakuotos medienos ar kitų medžiagų deginimo.

    Ši priemonė netinka, jei dirva ir taip šarminė, nes pelenai gali dar labiau pakelti pH ir pabloginti kai kurių augalų mitybą. Po barstymo veją verta gausiai palaistyti ir stebėti rezultatą, o jei plikos dėmės nesitraukia, gali prireikti papildomo atsėjimo ir priežasčių paieškos, pavyzdžiui, grybinių ligų ar kenkėjų.