CP v2

Tag: Medienos pramonė

  • Vokietija imasi netikėto sprendimo: milžiniška medinių vėjo turbinų menčių gamykla

    Vokietija imasi netikėto sprendimo: milžiniška medinių vėjo turbinų menčių gamykla

    Kompozitų atliekos tampa problema

    Vokietijos bendrovė „Voodin Blade Technology“ su Europos partneriais rengia projektą, kuriuo siekiama pradėti gaminti vėjo turbinų mentes iš medienos pagrindu sukurtų medžiagų. Idėja paprasta, bet ambicinga: pakeisti sunkiai perdirbamus stiklo pluošto kompozitus alternatyva, kurią būtų lengviau panaudoti pakartotinai.

    Dabar didžioji dalis šiuolaikinių menčių gaminama iš stiklo pluošto ir epoksidinės dervos kompozitų. Šių medžiagų atskirti praktiškai neįmanoma, todėl pasibaigus eksploatacijai mentes dažnai tenka deginti arba šalinti sąvartynuose.

    Tarptautinės organizacijos ir tyrėjai įspėja, kad didėjant vėjo energetikos mastui augs ir atliekų srautai. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų vien menčių atliekų kiekis pasaulyje gali pasiekti apie 43 milijonus tonų.

    Kaip bus gaminamos medinės mentės?

    „Voodin Blade Technology“ sprendimas remiasi klijuotos sluoksniuotos fanerinės medienos technologija, vadinama LVL. Gamykloje mediena būtų plėšiama į plonus lakštus, o vėliau klijuojama į tvirtą ir matmenų pokyčiams atsparią konstrukcinę medžiagą.

    Bendrovė nurodo, kad žaliava planuojama iš sertifikuotų Europos miškų, daugiausia iš šiaurinių eglių ir kėnių grupės medžių. Mediena tokiu atveju išlaiko augimo metu sugertą biogeninę anglį, o tai laikoma papildomu klimato tikslus remiančiu argumentu.

    LVL pranašumu įvardijama ir tai, kad pasibaigus tarnavimo laikui medžiagą paprasčiau nukreipti į kitus panaudojimo būdus. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnę perdirbimo dalį, palyginti su tradiciniais kompozitais.

    Kodėl gamyba gali būti pigesnė?

    Tradicinės mentės dažnai formuojamos didžiulėse stiklo pluošto formose, kurios paprastai kuriamos konkrečiam modeliui ir kainuoja labai brangiai. Kai turbinos modelis pasensta, tokios formos tampa nereikalingos, o jų utilizavimas sukuria papildomų kaštų.

    „Tradicinės mentės formuojamos milžiniškose stiklo pluošto formose, o medinė mentė frezuojama tiesiogiai pagal skaitmeninį projektą, todėl nereikia nei kurti, nei sandėliuoti, nei utilizuoti formų“, – sakė „Voodin Blade Technology“.

    Bendrovė teigia, kad pakanka pakeisti skaitmeninį failą, ir ta pati gamybos linija gali būti pritaikoma skirtingiems projektams. Tai teoriškai leistų greičiau reaguoti į rinkos poreikius ir mažintų barjerus diegiant naujus menčių dizainus.

    Kokie planuojami pajėgumai?

    Skelbiama, kad naujoji gamykla Navaroje, Ispanijoje, pasiekusi pilną pajėgumą galėtų pagaminti iki 160 menčių komplektų per metus. Tai dar nėra masinė produkcija visai rinkai, tačiau reikšmingas žingsnis komercinio masto link.

    „Voodin Blade Technology“ taip pat vertina, kad per pirmąjį veiklos dešimtmetį projektas galėtų padėti išvengti daugiau nei 2,4 milijono tonų emisijų. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, ar medinės mentės atitiks modernių turbinų patvarumo, saugos ir eksploatacinių savybių reikalavimus.

    Jei technologija pasiteisins, ji galėtų sumažinti vieną ryškiausių vėjo energetikos paradoksų, kai žalios energijos plėtra kartu didina sunkiai sutvarkomų atliekų kiekį. Dėl to alternatyvios medžiagos, nauji perdirbimo metodai ir DI paremta konstrukcijų optimizacija tampa vis svarbesne viso sektoriaus kryptimi.

  • Lenkijos valdžia nukreipia apie 47 mln. eurų iš valstybinių miškų: pramonė kelia skaidrumo klausimą

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektui, pagal kurį valstybinis miškų ūkio valdytojas Lasy Państwowe kasmet privalomai pervestų dalį pajamų į Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą. Naujasis mechanizmas siejamas su lėšų trūkumu gamtos apsaugai ir noru stabiliau finansuoti šias priemones.

    Pagal projektą į fondą būtų nukreipiama 2 proc. pajamų iš medienos pardavimo. Ministerijos vertinimu tai sudarytų maždaug 47–57 mln. eurų per metus, o pinigai būtų kaupiami atskirame subfonde, skirtame gamtos apsaugai, įskaitant nacionalinius parkus ir regionines aplinkos apsaugos institucijas.

    Įmoka skaičiuojama nuo apyvartos

    Didžiausia diskusija kilo dėl to, kad įmoka būtų apskaičiuojama nuo pajamų, o ne nuo pelno. Lasy Państwowe argumentuoja, kad didelė apyvartos dalis ir taip panaudojama įstatyminėms pareigoms: miškų atkūrimui, priešgaisrinei apsaugai, kelių priežiūrai ir miškų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų.

    Klimato ir aplinkos ministerija teigia, kad mechanizmas proporcingas, nes krintant medienos pardavimo pajamoms automatiškai mažėtų ir įmoka. Ministerija taip pat tikina, jog tai neturėtų sugriauti savifinansavimo principo ir esą neturės tiesioginio poveikio medienos kainoms ar prieinamumui rinkoje.

    „Jei pajamos iš medienos pardavimo mažės, atitinkamai mažės ir įmokos į fondą“, – sakė ministerijos atstovai.

    Pramonė įžvelgia rizikas

    Medienos sektoriaus organizacijos kritikuoja projektą ir pabrėžia, kad konsultacijos, jų teigimu, vyko nepakankamai įtraukiant smulkesnes ir vidutines įmones. Sektorius taip pat įspėja, kad papildoma finansinė našta pagrindiniam žaliavos tiekėjui gali būti perkelta į medienos kainas, o tai ypač skaudžiai paliestų mažesnius perdirbėjus.

    Ne mažiau svarbus priekaištas susijęs su lėšų panaudojimo skaidrumu. Verslo asociacijos akcentuoja, kad viešieji pinigai turėtų būti skirstomi aiškiomis, įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis ir, jų nuomone, pirmiausia per atvirus konkursus, kad būtų išvengta politizuoto lėšų dalijimo rizikos.

    „Didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra pakankamai aiškių taisyklių, kaip fondas skirstys šias lėšas“, – sakė medienos pramonės atstovai.

    Europos kontekstas ir galimos pasekmės

    Valstybinių miškų valdymo modeliai Europoje skiriasi: kai kur dalis uždirbto pelno pervedama valstybei, kitur viešosios funkcijos finansuojamos tiesioginėmis biudžeto dotacijomis. Dėl to Lenkijos pasirinktas sprendimas susieti privalomą įmoką su apyvarta vertinamas kaip jautrus, nes toks modelis mažiau atsižvelgia į konkrečių metų sąnaudas ir investicijų poreikį.

    Praktiškai naujoji schema gali turėti kelias kryptis: užtikrinti stabilesnį gamtos apsaugos finansavimą, tačiau kartu didinti įtampą tarp aplinkosauginių tikslų ir medienos rinkos stabilumo. Jei projektas bus tęsiamas, daug kas priklausys nuo to, ar bus įtvirtintos skaidrios lėšų skirstymo procedūros ir aiškūs prioritetai, kurie leistų pagrįsti, kam ir kokiais kriterijais skiriamas finansavimas.

    Artimiausiu metu pataisas dar turės svarstyti parlamentas, o pramonė žada siekti pakeitimų, kurie užtikrintų didesnę priežiūrą ir prognozuojamą poveikį rinkai. Tuo metu Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra ilgalaikis gamtos apsaugos stiprinimas, ypač ten, kur trūksta lėšų planams, saugomų teritorijų administravimui ir projektams.