CP v2

Tag: Medijų raštingumas

  • Šokas mokykloje: „Valorant“ įtrauktas į pamokas – aiškėja, ko mokys 10 klasės moksleivius

    Šokas mokykloje: „Valorant“ įtrauktas į pamokas – aiškėja, ko mokys 10 klasės moksleivius

    Žaidimai vis dažniau persikelia į ugdymą

    Vaizdo žaidimai seniai peržengė vien pramogos ribas ir vis dažniau naudojami kaip priemonė ugdymui bei kompetencijoms lavinti. Tyrimai pastaraisiais metais vis dažniau išskiria, kad saikingas žaidimas gali padėti stiprinti problemų sprendimo, dėmesio ir komandinio darbo įgūdžius.

    Kartu ekspertai pabrėžia ir rizikas, ypač susijusias su per ilgu laiku prie ekranų, miego trūkumu ar impulsyviu elgesiu internete. Dėl to daugelyje šalių vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninei gerovei ir sąmoningam technologijų naudojimui mokyklose.

    Filipinuose pamokoje atsidūrė „Valorant“

    Filipinuose vienoje ugdymo programos Matatag temų atsirado populiarus tinklinis taktinis šaudyklės žanro žaidimas „Valorant“. Jį 2020 metais išleido bendrovė „Riot Games“, o nuo tada žaidimas tapo ryškiu elektroninio sporto reiškiniu ir pritraukė milijonus žaidėjų.

    Šis sprendimas siejamas ne su raginimu žaisti per pamokas, o su bandymu kalbėti mokiniams artima kalba apie skaitmeninę elgseną. Ugdymo turinyje „Valorant“ naudojamas kaip pavyzdys, analizuojant tikslus, mechanikas ir atsakingą dalyvavimą skaitmeninėje aplinkoje.

    Ką konkrečiai mokiniai turės išmokti?

    Pagal aprašytą pamokos kryptį 10 klasės mokiniai mokosi atpažinti žaidimo tikslus ir pagrindines taisykles, paaiškinti veikėjų gebėjimus bei taikomas strategijas. Taip pat akcentuojamas komandinės komunikacijos vaidmuo ir sprendimų priėmimas spaudimo sąlygomis.

    Ne mažiau svarbi dalis skirta etikai: pagarbai varžovui, sąžiningai konkurencijai ir atsakomybei už savo veiksmus internete. Tokiu būdu pamoka siekia ugdyti ne vien „žaidimo supratimą“, bet ir elgesio normas, kurios aktualios tiek žaidžiant, tiek socialiniuose tinkluose.

    Elektroninio sporto kontekstas taip pat įtraukiamas kaip praktinis pavyzdys, leidžiantis aptarti komandos vaidmenis, pasirengimą varžyboms ir renginių organizavimo principus. Mokykla šią temą traktuoja kaip platesnį skaitmeninės kultūros ir bendradarbiavimo mokymąsi, o ne žaidimą dėl žaidimo.

    „Šios pamokos tikslas nėra priversti mokinius žaisti, o padėti suprasti skaitmeninę elgseną, pagarbą ir atsakomybę komandoje“, – teigiama ugdymo turinio aprašyme perteikiant pagrindinę pamokos idėją.

    Pažymima, kad mokymasis remiasi analize ir paruoštais pavyzdžiais, o ne realiu žaidimu klasėje. „Valorant“ pasirinktas todėl, kad tai strategiškai sudėtingas komandos žaidimas, kuriame daug skirtingų veikėjų ir vaidmenų, todėl lengviau iliustruoti taktikos, komunikacijos ir disciplinos svarbą.

    Panašūs precedentai jau matyti ir Europoje: pavyzdžiui, Lenkijoje vaizdo žaidimas „This War of Mine“ buvo įtrauktas į papildomų mokyklinių skaitinių sąrašą, kalbant apie karo realybę civilio akimis. Tokie pavyzdžiai rodo, kad žaidimai vis dažniau vertinami kaip turinio forma, kuri gali padėti mokyti sudėtingų temų ir šiuolaikinių įgūdžių.

  • Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai šiandien auga aplinkoje, kurioje didelė dalis bendravimo, pramogų ir informacijos vyksta ekranuose. Socialiniai tinklai ne tik padeda atrasti turinį, bet ir formuoja vaikų nuomonę, pomėgius bei emocinę savijautą, nes tai, ką jie mato, dažnai parenka algoritmai.

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusiųjų užduotis yra ne vien riboti ekranų laiką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vaikui svarbu suprasti, kad internete esanti informacija gali būti klaidinanti, o matomi vaizdai ir istorijos neretai pateikiami atrinkti, surežisuoti ar retušuoti.

    „Skaitmeninėje erdvėje vaikai šiandien praleidžia daug laiko, todėl svarbu ne tik rūpintis jų saugumu internete, bet ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti matomą turinį“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia kaip personalizuoti filtrai: jie reaguoja į paspaudimus, peržiūros trukmę, paieškas ir net sustojimus ties tam tikru įrašu. Dėl to vaikas gali greitai atsidurti siaurame informacijos burbule, kuriame kartojasi tos pačios nuotaikos, temos ar net žalingos žinutės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliams rizikingas nuolatinis lyginimasis su idealizuotu turiniu. Kai socialiniuose tinkluose dominuoja „tobulo gyvenimo“ įspūdis, vaikams gali stiprėti nerimas, prastėti savivertė, atsirasti spaudimas atitikti nerealistiškus standartus.

    „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur jie sustoja, ką spaudžia, kuo domisi. Dėl to dalis vaikų gali būti ilgam įtraukiami į klaidinančio ar žalingo turinio srautą“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

    Kaip ugdyti kritinį vertinimą?

    Ekspertai ragina pradėti nuo paprastų, kasdienių pokalbių: klausti vaiko, ką jis matė, kodėl tas turinys jam pasirodė įdomus, kokias emocijas sukėlė. Tai padeda vaikui ne tik „vartoti“, bet ir reflektuoti, o suaugusiajam geriau suprasti, kokiame informaciniame sraute vaikas gyvena.

    Praktinė taisyklė, kurią lengva įsiminti: sustok, pagalvok, patikrink. Vaiką verta mokyti atskirti nuomonę nuo fakto, ieškoti pirminio šaltinio, pasitikrinti, ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto, ir įvertinti, ar įrašas nesiekia manipuliuoti baime ar pykčiu.

    Svarbi ir skaitmeninė higiena: peržiūrėti privatumo nustatymus, aptarti, ką reiškia viešas dalijimasis, kodėl ne visiems verta atskleisti asmeninius duomenis. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti paieškų ir peržiūrų istoriją, kad algoritmų rekomendacijos nesusiformuotų vien iš atsitiktinių ar impulsyvių paspaudimų.

    Kodėl vien draudimų neužtenka?

    Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vien draudimai dažnai problemos neišsprendžia, nes vaikas vis tiek ras būdų pasiekti norimą turinį. Daug efektyviau kurti pasitikėjimu paremtą santykį, kuriame vaikas žino, kad gali kreiptis pagalbos, jei pamatė gąsdinantį, seksualizuotą, smurtinį ar kitaip netinkamą turinį.

    Medijų raštingumas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų, todėl jis turėtų būti ugdomas nuosekliai: namuose, mokykloje ir per bendras taisykles šeimoje. Kuo anksčiau vaikas išmoksta atpažinti algoritmų logiką, reklamą ir manipuliacijas, tuo lengviau jam apsaugoti savo emocinę gerovę ir priimti savarankiškus sprendimus.

  • Edukacinio kino savaitė 2026 kino teatre Dainava: moksleiviams skirti seansai ir edukacijos

    Nuo gegužės 25 dienos iki birželio 12 dienos kino teatre Dainava rengiama Edukacinio kino savaitė 2026 – speciali programa, skirta įvairaus amžiaus moksleiviams. Organizatoriai žada ne tik filmų peržiūras, bet ir edukacines veiklas, padedančias kiną paversti pamoką papildančia patirtimi.

    Tris savaites truksiantys seansai orientuoti į pradinių, progimnazinių ir vyresniųjų klasių mokinius, todėl turinys pritaikytas skirtingiems amžiaus tarpsniams. Greta filmų numatyti pristatymai, aptarimai ir susitikimai, kuriuose moksleiviai kviečiami diskutuoti apie matomas temas ir jų ryšį su kasdienybe.

    Ką duoda kino edukacija?

    Kino edukacija vis dažniau įvardijama kaip veiksmingas būdas ugdyti kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Vizualus pasakojimas padeda paprasčiau kalbėtis apie sudėtingus klausimus, o filmo aptarimas skatina argumentuoti, girdėti kitą nuomonę ir analizuoti kontekstą.

    Mokykloms tokios programos svarbios ir dėl praktinių priežasčių: kinas leidžia vienu metu įtraukti didesnę grupę mokinių, o po seanso organizuojamos veiklos gali būti siejamos su lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo ar etikos pamokomis. Tai ypač aktualu, kai ugdymo turinyje daugėja dėmesio kompetencijoms, o ne vien faktų atkartojimui.

    Programa pagal amžiaus grupes

    Programoje numatyti tiek lietuviški, tiek užsienio filmai, nagrinėjantys draugystės, paauglystės, kūrybiškumo, istorijos ir visuomenės temas. Jaunesniems žiūrovams žadami seansai, kurie padeda kalbėti apie drąsą, savivertę ir santykius klasėje, o vyresniems – apie tapatybę, pasirinkimų kainą ir pilietinę laikyseną.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja papildomas edukacijas prie dalies filmų, kai po peržiūros vyksta teminiai užsiėmimai ar diskusijos. Tokia forma leidžia filmą ne tik pamatyti, bet ir „išsinešti“ į klasę per refleksiją, kūrybines užduotis ar pokalbius su edukatoriais.

    Registracija ir vietų skaičius

    Registracija į edukacinius seansus jau vyksta, o vietų skaičius ribotas, todėl mokyklos raginamos planuoti apsilankymą iš anksto. Kino teatras Dainava taip pat numato galimybę rinktis iš laisvų seansų laikų, kad klasės galėtų prisitaikyti vizitą prie pamokų tvarkaraščio.

    Pasak organizatorių, Edukacinio kino savaitė siekia parodyti, kad kinas gali būti gyva mokymosi erdvė, kurioje susijungia emocinis ugdymas, menas, istorija ir bendravimas. Tokie projektai ypač vertingi tada, kai mokiniams reikia saugios ir įtraukios terpės kalbėtis apie jautrias temas.

  • UNIAN naujienų archyvas: ką skelbė portalas gegužės 12 dieną ir kodėl tai vėl tapo aktualu

    UNIAN puslapyje „Архив новостей за 12 мая 2026, вторник“ pateikiamas gegužės 12 dienos publikacijų archyvas, skirtas greitam naršymui pagal datą. Tokie archyvai dažniausiai naudojami tada, kai skaitytojai ieško konkretaus pranešimo, nori atsekti įvykių seką arba patikrinti, kaip keitėsi tema per dieną.

    Naujienų archyvas nėra atskiras straipsnis ar redakcijos komentaras, todėl jame paprastai nebūna vienos aiškios išvados ar santraukos. Vis dėlto archyvai tampa svarbūs tada, kai viešojoje erdvėje atsinaujina diskusijos apie anksčiau skelbtą informaciją ir reikia patikimai susirasti pirminį publikavimo laiką.

    Praktiškai tai veikia kaip „laiko juosta“, leidžianti matyti, kokia tvarka buvo skelbiami pranešimai ir kokios temos dominavo konkrečią dieną. Tai ypač aktualu krizinių įvykių, karo, didelių avarijų, stichinių nelaimių ar politinių sprendimų metu, kai informacija atnaujinama dažnai, o detalės gali kisti per valandas.

    Tokiais atvejais archyvas padeda atskirti pirmąsias žinutes nuo vėlesnių patikslinimų ir suprasti, kada atsirado nauji faktai ar institucijų komentarai. Kartu tai suteikia daugiau skaidrumo, nes skaitytojas gali savarankiškai patikrinti publikacijų chronologiją ir, jei reikia, palyginti kelių šaltinių pranešimus.

    Pateiktame šaltinyje matomas tik techninis archyvo puslapio elementas, o pačių archyvo įrašų turinys šiame fragmente nepateikiamas. Norint parengti pilną dienos apžvalgą, būtina atsiversti patį archyvo puslapį ir atskirai įvertinti kiekvieną publikaciją, jos laiką, atnaujinimus ir citatas.

  • Naujienų archyvas gegužės 11 dienai: svarbiausi pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Gegužės 11 dienos naujienų archyvas apima svarbiausius pirmadienio įvykius, kurie formavo dienos darbotvarkę Lietuvoje ir užsienyje. Tokia suvestinė padeda greitai susigaudyti, kas įvyko, kas dar vystosi ir kokie sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Įprastai archyve naujienos grupuojamos pagal temas, kad skaitytojui būtų aiškiau, kur daugiausia pokyčių ir įtampos. Daugiausia dėmesio dažnai tenka sprendimams valdžios institucijose, tarptautiniams susitarimams, verslo rezultatams ir kainų pokyčiams, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų išlaidas.

    Pastaraisiais metais naujienų archyvai vis dažniau tampa ne tik įrašų sąrašu, bet ir greitu konteksto įrankiu. Redakcijos apžvalgose vis dažniau atskiriama, kas yra patvirtinti faktai, kas tik pirminė informacija, o kas dar tik tikrinami pranešimai.

    Kaip skaityti dienos archyvą?

    Norint greitai suprasti dienos vaizdą, verta pradėti nuo temų, kuriose sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį, pavyzdžiui, saugumo, energetikos ar kainų klausimų. Kitas žingsnis yra stebėti, ar vėlesni dienos pranešimai patikslina ankstesnes žinutes, nes įvykiai dažnai kinta valandomis.

    Praktikoje naudinga atkreipti dėmesį į tai, ar naujiena remiasi oficialiais dokumentais, institucijų komentarais, teismo sprendimais ar įmonių ataskaitomis. Tokie šaltiniai paprastai suteikia daugiau tikslumo nei vien tik anoniminiais liudijimais ar socialinių tinklų įrašais paremti pranešimai.

    Kodėl archyvai svarbūs dabar?

    Informacijos srautas kasmet spartėja, o dalis turinio internete plinta be aiškios patikros. Dėl to dienos archyvas vis dažniau naudojamas kaip atskaitos taškas, leidžiantis grįžti prie pradinės publikacijos, jos atnaujinimų ir vėlesnių paaiškinimų.

    Šiame kontekste auga ir dirbtinis intelektas bei automatizuotos rekomendacijos, kurios gali iškelti vienas temas, o kitas nustumti į šalį. Todėl skaitytojams tampa svarbu turėti aiškiai sugrupuotą dienos naujienų vaizdą, kuris padeda nepamesti esminių faktų ir suprasti bendrą situaciją.

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo dienos prasmė

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga yra valstybės atsparumo pagrindas. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, atvėrusiu kelią viešam lietuviškam žodžiui.

    Mero sveikinime akcentuojama, kad ši diena yra proga padėkoti žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams ir visiems, kurie kasdien dirba su žodžiu. Kartu tai priminimas, kad informacijos laisvė nėra savaime suprantama ir reikalauja visuomenės pasitikėjimo bei atsakomybės.

    Kalba ir knyga šiuolaikiniame mieste

    Pasak mero, lietuvių kalba šiandien susiduria su naujais iššūkiais: greita komunikacija socialiniuose tinkluose, trumpėjančiu dėmesiu ir skaitmeninių platformų įtaka. Dėl to viešajame gyvenime ypač svarbi taisyklinga, aiški ir pagarbi kalba, padedanti susikalbėti skirtingoms bendruomenėms.

    Sveikinime taip pat pabrėžiama knygos reikšmė ugdymui ir kritiniam mąstymui. Bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos kviečiamos stiprinti skaitymo įpročius, o gyventojai raginami dažniau rinktis lietuvių autorius ir vaikams skaityti nuo ankstyvo amžiaus.

    Laisva žiniasklaida ir atsakomybė

    Mero žinutėje primenama, kad laisva žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratijos sargų, tačiau kartu ji priklauso nuo visuomenės gebėjimo atsirinkti informaciją. Skaitmeninėje erdvėje daugėja klaidinančio turinio, todėl medijų raštingumas tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne teorine sąvoka.

    „Tegul laisvas lietuviškas žodis ir toliau stiprina bendruomenę, o pagarba kalbai ir knygai padeda išlikti susitelkusiems“, – sakė meras.

    Gyventojams primenama, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną galima paminėti paprastai: skiriant laiko knygai, užsukant į biblioteką ar pasidalijant patikima informacija. Tokie kasdieniai pasirinkimai, mero teigimu, ir kuria tvirtą viešąją erdvę.

  • Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    Visagino „Žiburio“ mokykloje 60 mokinių mokėsi atpažinti dezinformaciją: kas pasiteisino labiausiai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje 60 mokinių dalyvavo mokymuose, skirtuose atpažinti dezinformaciją ir stiprinti kritinį mąstymą. Užsiėmimai vyko įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Saugus ir pasirengęs!“.

    Mokymus vedė žurnalistas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovas Dainius Radzevičius. Pasak organizatorių, programa orientuota į 8–15 metų vaikus, kuriems medijų vartojimo įpročiai formuojasi greitai, o informacijos patikra dažnai lieka antrame plane.

    Kodėl dezinformacija taikosi į jaunimą?

    Mokyklinio amžiaus vaikai didelę dalį informacijos gauna per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur turinys plinta greitai, o emocijos dažnai nugali faktus. Tokiose erdvėse lengva supainioti nuomonę su naujiena, o iš konteksto ištraukti teiginiai gali atrodyti kaip patikimi argumentai.

    Dezinformacija ypač veikia tuomet, kai ji siejama su tapatybe, priklausymu grupei ar baime būti atstumtam. Mokymų metu akcentuota, kad manipuliuojantis turinys gali ne tik klaidinti, bet ir mažinti pasitikėjimą institucijomis, didinti susipriešinimą bei skatinti rizikingą elgesį.

    „Šiandien visi vaikai gyvena ne tik mokykloje, šeimoje ar kiemo aplinkoje. Jie visi turi išmaniuosius įrenginius, o visas pasaulis jiems atsiveria vienu paspaudimu. Todėl geriausia kovos su dezinformacija priemonė yra stiprus imunitetas melui“, – sakė Dainius Radzevičius.

    Nuo hibridinių grėsmių iki praktinių simuliacijų

    Mokymų ciklą sudarė šeši teminiai užsiėmimai, kuriuose derinta teorija ir praktika. Mokiniai susipažino su hibridinių grėsmių logika, informacinio poveikio priemonėmis ir tuo, kaip kuriami naratyvai, skatinantys priešpriešą tarp „mes“ ir „jie“.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktikai: mokiniai analizavo situacijas, ieškojo patikimų šaltinių, mokėsi atpažinti emocinius kabliukus, vertinti antraštes, nuotraukų kontekstą ir informacijos pateikimo intenciją. Taip pat buvo taikomi simuliaciniai ir komandiniai metodai, kurie padeda suprasti, kaip grupėje plinta klaidingi įsitikinimai.

    Užsiėmimų pabaigoje vyko refleksija, kur mokiniai pristatė išvadas ir aptarė, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai. Tokia dalis svarbi tam, kad įgūdžiai persikeltų į kasdienį informacijos vartojimą, o ne liktų vien teorinė žinių patikra.

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“: platesnė nei vien medijų tema

    Projektas „Saugus ir pasirengęs!“ apima ne tik medijų raštingumo veiklas, bet ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Numatyta, kad dalyviai gaus daugiau nei 15 praktinių užsiėmimų, orientuotų į kasdienius įgūdžius ir bendruomenės atsparumą.

    Be dezinformacijos atpažinimo, projekte numatytos civilinės saugos ir pirmosios pagalbos veiklos, savanorystės skatinimas, taip pat infrastruktūriniai sprendimai bendruomenei. Projekto tikslas įvardijamas kaip socialinės atskirties mažinimas Visagine ir vaikų pilietinio sąmoningumo stiprinimas.

    Projektą įgyvendina Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla kartu su Visagino nevyriausybiniu socialinės pagalbos centru. Organizatoriai pabrėžia, kad kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijoms šiandien tampa ne tik asmeniniu įgūdžiu, bet ir svarbia visuomenės saugumo dalimi.

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo svarbiausias grėsmes ir ką tėvai gali padaryti jau šiandien

    Be išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Tačiau pažangios technologijos gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Į vaiko teisių gynėjų forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip padėti vaikams ugdyti kritinį mąstymą, nepasiduoti dezinformacijai ir verbavimui bei koks yra visuomenės, žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pastebi, kad kibernetinė erdvė – jau nebe alternatyvi, o lygiavertė mūsų realybė.

    „Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Juk mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra ne tik kalbėti apie vaikų saugumą internete, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais, pavojais“, – sako ministrė.

    Kad vaikų saugumas internete yra vienas opiausių šiandienos klausimų, pastebi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    „Vaikai auga aplinkoje, kur informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti. Socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką vaikų savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi įgūdžių, reikalingų atskirti tiesą nuo melo. Ir tai lemia rimtas pasekmes. Jei vaikas nėra pasiruošęs, jam susidūrimas su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis gali būti traumuojantis“, – pastebi I. Skuodienė.

    Misija – „perauklėti“ interneto algoritmus

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė pastebi, kad vaikai būtent socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį: „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur sustoja, kur spaudžia patiktuką. Ir kai kurie vaikai yra uždaromi žalingame turinyje. Todėl medijų raštingumas yra pagrindinė kompetenciją, kurią turime ugdyti savo vaikuose.“

    Tiesa, pašnekovė teigia, kad algoritmus galima „perauklėti“:

    • Sąmoningai rinktis pozityvų turinį.
    • Rinktis neutralią informaciją.
    • Ištrinti paieškos istoriją ir pradėti iš naujo.
    • Ieškoti naujų temų ir pomėgių.
    • Rinktis patikimus kanalus.

    „Auklėti“ algoritmus, anot Debunk EU atstovės Jovitos Tautkevičiūtės-Kalinauskienės, bando ir Europos sąjunga. Didysis „banginis“ visame Europos sąjungos reguliavime – tai Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja platformas kasmet vertinti rizikas, susijusias su  demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu, nepilnamečių apsauga, ir jas mažinti.

    Vis dėlto J. Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pastebi, kad tendencijos nepalankios: algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja. Naujos kartos dezinformacija išskirtinė tuo, kad žinutė ir turinys tampa vis mažiau reikšmingi. Jų vietą užima kiekis.

    Kaip išsaugoti budrumą?

    Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigia, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos. Propagandą skleidžiančios organizacijos bando ugdyti valstybe nusivylusius, nepasitikinčius jaunuolius, skatina susiskaldymą.

    „Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.

    Vaikų saugumo internete „receptas“ ir pirmasis žingsnis tėvams, anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarės Rūtos Latinytės, ryšys su vaiku: „Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės ryšio su vaiku puoselėjimui. Tada kyla klausimas, ar tėvai bus tas žmogus, į kurį vaikas kreipsis pagalbos, ar bus tas žmogus, kurio labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“

    1. Latinytė pataria socialiniuose tinkluose tiek suaugusiems, tiek vaikams:
    • Vadovautis logika, o ne emocijomis.
    • Jeigu informacijos tikrumas abejotinas, ieškoti pirminio informacijos šaltinio.
    • Patikrinti, ar kanalas, patikimas.
    • Saugotis algoritmų spąstų.

    Tarp didžiausių grėsmių vaikams – verbavimas ir radikalizavimas

    Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis teigia, kad be žalingo algoritmų poveikio, didelį pavojų kelia ir verbavimas, radikalizavimas, o teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į nepilnamečius.

    Teroristinės organizacijos ir jų šalininkai  propagandą jaunimui skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus: dažniausiai „Tik Tok“, žaidimų platformas, pavyzdžiui, „Robloksą“.“

    Tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų, anot A. Matonio, populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai žudymo kutas“: „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas.“

    Ženklai, kad vaikas įsitraukė į ekstremistinę veiklą:

    • Socialinė saviizoliacija.
    • Vartojami uždarai socialinei grupei būdingi terminai.
    • Bendraujant su artimaisiais, skleidžiamos ekstremistinės ideologijos nuostatos.
    • Įsigyjami daiktai su dešiniojo ekstremizmo simbolika.

    Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.

    „Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.

    Algoritmai formuoja, ką vaikai mato

    Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.

    Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.

    Dezinformacija ir DI keičia taisykles

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.

    Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.

    Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas

    Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.

    Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.

    Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.