Tag: MedTech startuoliai

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    Paryžiuje įsikūrusi gyvybės mokslų investuotoja „Sofinnova Partners“ pranešė užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą. Fondas pasiekė 82 mln. eurų dydį ir, bendrovės teigimu, sulaukė didesnio investuotojų susidomėjimo, nei planuota.

    MD Start strategija orientuota ne į jau veikiančių įmonių finansavimą, o į MedTech startuolių kūrimą nuo idėjos ir ankstyvųjų prototipų stadijos. Tai reiškia aktyvesnį fondo komandos dalyvavimą – nuo komandos formavimo iki klinikinių ir reguliacinių gairių.

    Kas yra MD Start modelis?

    „Sofinnova Partners“ MD Start modelį vysto nuo 2008 metų, kai buvo uždarytas pirmasis šios krypties fondas. Per kelis ciklus strategijos apimtis augo, o dabartinis MD Start IV fondas yra reikšmingai didesnis už ankstesnį.

    Tokio tipo fondai Europoje išsiskiria tuo, kad dažnai veikia kaip vadinamieji venture studio arba company builder modeliai. MedTech srityje tai ypač aktualu, nes produktų kelias iki rinkos paprastai yra ilgesnis dėl klinikinių tyrimų, sertifikavimo ir įėjimo į ligoninių pirkimų sistemas.

    „Sofinnova MD Start yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, kuri MedTech įmones kuria nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo, kuriant ir palaikant kiekvieną bendrovę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Rezultatai ir įsigijimai

    Anot „Sofinnova Partners“, MD Start III fondas investavo į šešias bendroves, kurios vėliau pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo. Tai svarbus rodiklis, nes MedTech įmonėms dažnai reikia kelių finansavimo raundų iki komercinio mastelio.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių įvardijamas „LimFlow“ sandoris, kai bendrovę įsigijo „Inari Medical“. Maksimali sandorio vertė, remiantis viešai skelbta informacija, siekė apie 392 mln. eurų.

    Portfelyje minimos ir kitos įmonės, tarp jų „CorWave“, kuri, pasak fondo, yra pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat įvardijamos „BrightHeart“ ir „Moon Surgical“, kurios yra gavusios reguliacinius leidimus JAV ir Europos rinkoms.

    „Esame dėkingi tiek esamiems, tiek naujiems investuotojams už pasitikėjimą mūsų aktyviu įmonių kūrimo požiūriu. Su MD Start IV sieksime kartu su inžinieriais, gydytojais ir mokslininkais vystyti medicinos technologijas nuo laboratorijos iki klinikos“, – sakė „Sofinnova Partners“ partnerė Anne Osdoit.

    Ką planuoja daryti su 82 mln. eurų?

    Užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą, „Sofinnova Partners“ teigia per artimiausius penkerius metus sieksianti sukurti 6–8 naujas MedTech bendroves Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Fondo komanda žada suteikti ne tik kapitalą, bet ir operacinę bei strateginę pagalbą iki svarbiausių klinikinių ir verslo etapų.

    Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai sveikatos technologijose vis dažniau ieško ne vien idėjų, bet ir struktūruoto kelio iki klinikinio įrodymo bei aiškios kompensavimo ir pardavimų strategijos. Dėl to auga susidomėjimas modeliais, kurie startuoliams nuo pradžių padeda sureguliuoti reguliacinę, klinikinę ir komercinę logiką.

  • Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdamo „Phosphoenix“ pritraukė 1,3 mln. eurų: ruošia smegenų implantą regėjimui atkurti

    Amsterdame veikiantis medicinos technologijų startuolis „Phosphoenix“ pritraukė 1 300 000 eurų finansavimą, kurį skirs pasirengimui pirmajam klinikiniam tyrimui su žmonėmis ir tolesnei neurostimuliacijos sistemos plėtrai. Bendrovė kuria neuroprotezę žmonėms, gyvenantiems su giliu aklumu, kai įprastos gydymo galimybės dažnai nepadeda.

    Finansavimo etape dalyvavo esami investuotojai TTT Medtech Fund, FIRST Fund ir Innovatiefonds Noord-Holland, taip pat prisijungė naujas investuotojas ROM InWest. „Phosphoenix“ jau anksčiau buvo paskelbusi apie pradinį finansavimą 2022 metais, o dabartinis etapas, pasak įmonės, turėtų priartinti technologiją prie klinikinės praktikos.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis, kad mūsų technologija pasiektų kliniką. Esamų investuotojų palaikymas ir ROM InWest įsitraukimas patvirtina pasiektą pažangą ir leidžia spartinti pasirengimą pirmajam tyrimui su žmonėmis, kartu ruošiantis A serijos finansavimui“, – sakė „Phosphoenix“ vadovas Hansas Bronsas.

    „Phosphoenix“ įkurta 2019 metais ir yra Nyderlandų neuromokslų instituto atšaka, susijusi su Karališkąja Nyderlandų menų ir mokslų akademija. Įmonę įkūrė profesorius Pieteris Roelfsema, profesorius Xingas Chenas ir daktaras Bertas Monna.

    Kaip veikia neuroprotezė?

    Skirtingai nei sprendimai, orientuoti į akį ar tinklainę, „Phosphoenix“ siekia apeiti pažeistą regos grandį ir stimuliuoti smegenų struktūrą, atsakingą už regos informacijos perdavimą. Bendrovė taikosi į šoninį kelinį kūną, kuris yra vienas svarbiausių regos kelio „perjungimo“ centrų.

    Sistemos pagrindas yra „Fountain Probe“ – didelio tankio nervinio audinio sąsaja su daugiau nei 1 000 mikroelektrodų. Ji sukurta taip, kad naudodama itin silpnus elektrinius impulsus galėtų sužadinti nervines ląsteles ir suformuoti regos pojūčius.

    Implantavimas planuojamas taikant stereotaksinės neurochirurgijos metodus, kurie remiasi praktika, naudojama giliojo smegenų stimuliavimo procedūrose. Pasak bendrovės, tai turėtų leisti tiksliai pasiekti tikslinę smegenų sritį ir valdyti stimuliacijos parametrus.

    DI ir akiniai su kamera

    Praktinis naudojimo scenarijus, kurį aprašo „Phosphoenix“, apima akinius su kamera, perduodančia vaizdą į kišeninį procesorių. Tuomet DI algoritmai realiu laiku paverčia vaizdą stimuliacijos instrukcijomis, kurios siunčiamos implantui.

    Elektrinė stimuliacija sukelia fosfenus – taškinių šviesos pojūčių „taškus“, kurie kartu gali sudaryti interpretuojamą vaizdą. Šis principas dažnai lyginamas su taškiniu vaizdu, kai informacija pateikiama supaprastintai, tačiau gali būti pakankama orientacijai ir bazinėms užduotims.

    Kas toliau?

    Bendrovė teigia, kad ikiklinikiniai tyrimai parodė nervinius ir elgsenos atsakus, suderinamus su elektriškai sukeltais regos pojūčiais. Kitas etapas – pirmasis klinikinis tyrimas su žmonėmis, kurį planuojama vykdyti kartu su Amsterdam UMC.

    Investuotojai akcentuoja technologijos potencialą, tačiau pabrėžia ir klinikinės validacijos svarbą, nes neuroprotezėms keliami itin aukšti saugumo reikalavimai. „Phosphoenix“ nurodo, kad lygiagrečiai ruošis A serijos finansavimo etapui, kuris reikalingas platesnei klinikinei programai finansuoti.

    „Phosphoenix“ siekia sukurti sprendimą tiems pacientams, kurių regėjimo praradimas susijęs su tinklainės ar regos nervo pažeidimais. Jei klinikiniai tyrimai patvirtintų saugumą ir naudą, tokio tipo neuroprotezės galėtų tapti viena iš krypčių, keičiančių aklumo gydymo galimybių ribas.