Tag: Medžiagotyra

  • JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    Kvantinių kompiuterių kūrėjai jau ne vienerius metus susiduria su itin „maža“, bet kritiška problema: atskirų atomų sukeliami magnetiniai signalai lustuose veikia kaip triukšmas ir ardo trapias kvantines būsenas. Dėl to kubitai lengviau praranda informaciją, o klaidų taisymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Skirtingai nei įprasti kompiuteriai, kvantiniai įrenginiai informaciją saugo kubituose, kurie yra ypač jautrūs aplinkai. Net menki pokyčiai medžiagos viduje, pavyzdžiui, branduolinių sukinio savybių turintys izotopai, gali sutrumpinti vadinamąjį koherencijos laiką, kai kubitas išlaiko savo kvantinę būseną.

    Naujas kelias į beveik „tylų“ silicį

    JAV nacionalinių laboratorijų mokslininkai paskelbė apie patentuotą sprendimą, leidžiantį išgauti itin gryną silicio-28 izotopą, kurio grynumas siekia 99,9999 proc. Tokia izotopinė sudėtis svarbi todėl, kad silicio-28 branduolys neturi sukinio, tad teoriškai sukelia mažiau kvantiniams įrenginiams žalingo triukšmo.

    Izotopams atskirti panaudota pažangi elektromagnetinė izotopų separacija, kai atomai rūšiuojami pagal masę. Tačiau vien atskirti izotopą nepakanka: vėliau, perdirbant medžiagą pramonėje, ji gali būti lengvai vėl „užteršta“, todėl reikalinga kontrolė per visą gamybos grandinę.

    Cheminis gryninimas ir sauga

    Kita komandos dalis sukūrė konversijos ir cheminio gryninimo sistemas, kurios praturtintą silicį ir germanį paverčia puslaidininkių pramonei reikalingomis ypač grynomis dujomis. Kalbama apie silaną ir germaną, kurie naudojami itin plonų sluoksnių nusodinimui ant pažangių lustų, įskaitant ir būsimus kvantinius įrenginius.

    Kadangi šios dujos yra pavojingos, procesuose įdiegta automatizuota valdymo ir stebėsenos sistema, nuolat tikrinanti daugybę darbo parametrų. Tai leidžia vienu metu užtikrinti ir saugą, ir išskirtinai aukštą cheminį grynumą, kuris būtinas siekiant sumažinti klaidas kvantiniuose komponentuose.

    Kodėl tai gali būti svarbu rinkai?

    Pramonės požiūriu, tokie izotopiškai gryni pirmtakai gali tapti vienu iš būdų didinti kubitų stabilumą, ilginti jų koherencijos laiką ir mažinti klaidų taisymo naštą. Tai ypač aktualu, nes kvantinių kompiuterių pažanga dažnai remiasi ne vien programiniais algoritmais, bet ir medžiagotyros sprendimais, kurie mažina triukšmą pačiame luste.

    Vis dėlto išlieka esminis klausimas: ar technologiją pavyks patikimai perkelti į masinę gamybą, išlaikant tą patį grynumo lygį ir priimtiną kainą. Būtent mastelio didinimas dažnai tampa riba tarp laboratorinio proveržio ir realaus proveržio puslaidininkių tiekimo grandinėje.

  • Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Užuomina iš kunigaikščio kapo

    Šiuolaikiniai tyrėjai išnarpliojo beveik penkis šimtmečius menotyrininkus gluminusią Mingo dinastijos juvelyrikos paslaptį. Pradžia tapo auksinių auskarų pora, rasta kunigaikščio Zhu Zairongo kape, jis mirė 1545 metais.

    Radavietė buvo Hubėjaus provincijoje, regione, garsėjančiame turtingais aristokratų ir kunigaikščių palaidojimais. Auskarai išsiskyrė paviršiumi, kuris atrodė lyg itin švelni tekstilė ar satinas, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kaip tai pasiekta.

    Kaip gimė audinį primenanti tekstūra

    Komanda pritaikė mikroskopiją ir kitus medžiagotyros metodus, leidžiančius pažvelgti į plonų metalo elementų sandarą jų nepažeidžiant. Analizė parodė, kad papuošalai padaryti iš ypač plonų aukso lakštų, kurie daug kartų lankstyti ir formuoti.

    Tokiu būdu sukurta banguota, sluoksniuota mikrostruktūra ir davė išskirtinį šviesos žaismą bei neįprastą faktūrą. Tyrėjų teigimu, efektas nėra vien dekoratyvus, jis remiasi tiksliai valdoma medžiagos deformacija.

    Eksperimentas patvirtino: tinka ne bet koks metalas

    Vien aprašyti struktūrą mokslininkams nepakako, todėl jie ėmėsi eksperimentinės archeologijos ir bandė atkurti procesą praktiškai. Buvo išbandyti panašaus storio aukso, sidabro ir aliuminio lakštai, siekiant suprasti, kokių savybių reikia.

    Paaiškėjo, kad tik didelio grynumo auksas yra pakankamai plastiškas, kad itin plonus lakštus būtų galima daug kartų lankstyti ir raukšlėti jų nesuskaldant. Sidabras ir aliuminis trūkinėjo gerokai anksčiau, todėl tapo aišku, kodėl ši technika buvo siejama būtent su auksu.

    Eksperimentas baigėsi sėkmingai: mokslininkai atgavo beveik identišką XVI amžiaus papuošaluose matomą paviršiaus struktūrą. Taip pirmą kartą šiuolaikinėje mokslinėje praktikoje rekonstruotas metodas, žinomas kaip Jin zhe si.

    Tyrimas taip pat sustiprina požiūrį, kad Mingo laikų amatininkai rėmėsi ne vien paprastais kalimo ar liejimo būdais. Jie sąmoningai išnaudojo medžiagų savybes ir kūrė sudėtingas struktūras, reikalaujančias didelio tikslumo bei patirties.

    Mingo dinastija Kinijoje valdė 1368–1644 metais ir laikoma vienu ryškiausių amatų bei meno pakilimo laikotarpių. Išlikusių auksinių dirbinių nėra daug, todėl kiekvienas technologijų atkūrimas padeda tiksliau suprasti to meto meistrystę ir jos ribas.