Tag: Medžio drožyba

  • Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose užbaigtas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, savaitę sujungęs kūrybą, bendrystę ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Šiemet į renginį atvyko kūrėjai iš skirtingų Lietuvos miestų ir Latvijos, o dalis darbų jau perkelti į miestą bei vietos įstaigas.

    Plenero uždarymas surengtas Veisiejų VESK aktų salėje, kur susitiko dalyviai, savivaldybės atstovai ir bendruomenė. Renginyje dalyvavusi merė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad pleneras tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių krašte ir kasmet įgauna daugiau apimties.

    „Džiaugiuosi, kad „Veisiejų pavasaris“ kiekvienais metais stebina vis naujais darbais ir sukuria vertę, kuri lieka žmonėms ilgai po renginio“, – sakė Ausma Miškinienė.

    Plenero metu sukurti darbai apima kryždirbystę, medžio drožybą, kalvystę ir tapybą, o rezultatų geografija neapsiriboja vien Veisiejais. Organizatorių teigimu, daliai kūrinių prireiks daugiau laiko užbaigti, tačiau pagrindiniai akcentai jau matomi ir įsilieja į miesto kasdienybę.

    Veisiejietis Audrius Goberis atkūrė autentišką Sorakos Petroškų kaimo kryžių, tęsiant vietos sakralinio paveldo tradicijas. Liaudies meistras Juozas Videika išdrožė koplytstulpį su Šv. Agotėlės skulptūra, o kalvis Tomas Pacaitis jį papuoš metalo saulute.

    Jaunasis kūrėjas Benas Jezerskas su komanda pagamino dešimt ąžuolinių suolų, kurie papildys Veisiejų viešąsias erdves ir bus praktiškai naudojami gyventojų bei svečių. Kalviai Juozas Varnelis ir Ramūnas Šuminskas nukalė meniškus senųjų Veisiejų kapinių vartus, taip sustiprindami kapinių aplinkos estetiką ir ilgaamžiškumą.

    Vienas ryškiausių plenero akcentų – darbai, susiję su vietos sakraline erdve ir istorine atmintimi. Medžio drožėjas Artūras Zienka Veisiejų Šv. Jurgio parapijos bažnyčiai dovanoja apaštalų Petro ir Povilo skulptūras, kurios papildys bažnyčios meninį ansamblį.

    Į plenerą įsilieję Latvijos kūrėjai prisidėjo ir prie didelio formato darbų. Dailininkė Ieva Liepina kartu su Arvydu Brazdžiūnu ant bažnyčios sienos tapė Šv. Jurgį, kovojantį su slibinu – darbą, reikalaujantį kruopštumo, techninio pasirengimo ir darbo aukštyje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie plenerai regionuose vis dažniau tampa ne vien menininkų susitikimais, bet ir tvariu viešųjų erdvių stiprinimo būdu. Lietuvoje ryškėjanti tendencija – meną priartinti prie kasdienės aplinkos, kai kūriniai kuriami konkrečioms vietoms, o bendruomenė įtraukiama ne tik kaip žiūrovas, bet ir kaip proceso dalis.

    Šiemet plenero programoje atsirado ir aiškesnis ryšys su sukaktimis bei kultūrine edukacija. Kadangi Lazdijų rajone minimas Antano Žmuidzinavičiaus jubiliejus, sukurti šeši dailininko kūrinių printai, kurie papuoš savivaldybės erdves, o dailininkas Alfredas Jurevičius nutapė Antano Žmuidzinavičiaus portretą.

    Prie dovanojamų darbų prisidėjo ir kiti plenero dalyviai: Elena Griščenko Lazdijų kultūros centrui parengė Rudaminos bažnyčios vaizdinį, o tapytojai savo drobėse įamžino Lazdijų krašto gamtos motyvus. Pasak organizatorių, tai leidžia plenerui išlikti ne vien kaip renginiui, bet ir kaip augančiai kultūrinei kolekcijai.

    Plenero rengėjai dėkojo kūrėjams, rėmėjams, partneriams ir vietos bendruomenei, prisidėjusiems prie renginio logistikos ir priėmimo. Plenero akimirkas fiksavo fotografas Artūras Bėkšta, o sukurti darbai artimiausiu metu bus pristatomi ir plačiau, kviečiant gyventojus juos atrasti Veisiejų ir kitose Lazdijų rajono erdvėse.

  • Zarasų tautodailininkas Saulius Savickas Prancūzijoje kurs ąžuolinę skulptūrą Ballan-Miré mieste

    Zarasų tautodailininkas Saulius Savickas Prancūzijoje kurs ąžuolinę skulptūrą Ballan-Miré mieste

    Gegužės 2–30 dienomis Prancūzijoje, Zarasų miesto partnerio Ballan-Miré kvietimu, vieši Zarasų krašto kūrėjas Saulius Savickas. Antalieptėje gyvenantis medžio drožėjas, tautodailininkas ir skulptorius į šią kelionę vyksta ne tik pristatyti savo amato, bet ir palikti apčiuopiamą kūrybinį pėdsaką.

    Ballan-Miré mieste S. Savickas apsistojo La Closerie de La Fuye – istorinėje sodyboje, šiandien veikiančioje kaip kultūros, bendruomenės ir edukacijų erdvė. Čia jis iš vietos miško ąžuolo kamienų kurs originalią skulptūrą, kuri liks kaip partnerystės ir kultūrinio dialogo ženklas.

    Organizatorių teigimu, tokios menininkų rezidencijos padeda miestų partnerystę paversti ne formaliu susitarimu, o gyva bendradarbiavimo praktika. Kūrėjo darbas viešoje erdvėje leidžia vietos žmonėms stebėti procesą, susipažinti su lietuviškos drožybos tradicija ir užmegzti tiesioginį ryšį su atvykusiu menininku.

    Kuo išsiskiria Sauliaus Savicko kūryba?

    S. Savickas Lietuvoje žinomas kaip tradicinės medžio drožybos puoselėtojas, kurio darbuose atsispindi kryždirbystės ir tautodailės kryptys. Jo kūrybos lauke minimi kryžiai, koplytstulpiai, Rūpintojėliai, skulptūros, taip pat lauko ir namų aplinkai skirti medžio dirbiniai bei baldai.

    Medžio drožyba reikalauja ne tik meninės vizijos, bet ir techninio tikslumo: tinkamai parinktos medienos, jos džiovinimo, atsparumo lauko sąlygoms sprendimų. Ąžuolas dėl tvirtumo ir ilgaamžiškumo dažnai pasirenkamas viešoms skulptūroms, tačiau jam būtina kruopšti apdirbimo ir apsaugos nuo drėgmės praktika.

    Atviros durys ir edukacijos bendruomenei

    Viešnagės metu planuojami susitikimai su vietos bendruomene ir atvirų durų dienos, per kurias gyventojai galės stebėti kūrybos eigą bei pabendrauti su menininku. Tokie renginiai dažnai tampa proga aptarti ne tik techninius amato aspektus, bet ir skirtingų šalių tradicijas, simbolius, istorines patirtis.

    Taip pat numatytos dvi edukacijos: viena skirta jaunuoliams su įvairiomis negaliomis, kita – vietinių organizacijų atstovams. Dalyviai galės susipažinti su medžio drožybos pagrindais, išbandyti įrankius ir praktiškai įvertinti, kiek kantrybės ir kruopštumo reikalauja rankų darbas.

    Zarasų rajono savivaldybė pažymi, kad kūrėjų išvykos ir bendri projektai su miestais partneriais prisideda prie regiono žinomumo, kultūrinių mainų ir bendruomenių ryšių stiprinimo. Tokios iniciatyvos leidžia pristatyti Zarasų krašto kūrybines tradicijas užsienyje ir kurti ilgalaikį bendradarbiavimą per meną.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje, kelyje Imbradas–Kamšos kaimas, atnaujintas svarbus sakralinis kelio ženklas – vietoje sunykusio koplytstulpio pastatytas naujas. Jis žymi kryptį į Švč. Mergelės Marijos koplyčią ir vietos gyventojų Šventa vieta vadinamą vietovę, o kartu tęsia mažosios sakralinės architektūros tradiciją.

    Senasis koplytstulpis šioje vietoje stovėjo nuo 2000 metų. Jį buvo sukūręs meistras Jonas Tvardauskas, o pastatymu rūpinosi kunigas Remigijus Kavaliauskas, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius medieną smarkiai paveikė aplinkos sąlygos.

    Apžiūrėjus statinį paaiškėjo, kad puvinys pažeidė ne tik apatinę dalį, bet ir visą konstrukciją, todėl koplytstulpis tapo pavojingai pasviręs. Dėl šios priežasties nuspręsta nebetaisyti atskirų fragmentų, o ruoštis naujo kūrinio atsiradimui.

    Naujas koplytstulpis su pagarba senajam

    Naujojo koplytstulpio kūrimui pakviestas meistras Saulius Savickas, parinkta ir įsigyta tinkama mediena. Zarasų rajono savivaldybės vadovų sprendimu lėšos darbams buvo numatytos Imbrado seniūnijos 2026 metų veiklos plane.

    Meistrui iškeltas aiškus tikslas – pagaminti pakankamai tikslią senojo koplytstulpio kopiją, išlaikant svarbiausius elementus, tačiau paliekant vietos ir autoriaus kūrybiniam matymui. Darbai pradėti prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, o ąžuolinis rąstas netrukus įgavo būsimo koplytstulpio formas.

    Naujajame kūrinyje beveik nepakitusi atkurta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Nukryžiuotojo, dar vadinamo Kančios, skulptūroje atlikti koregavimai: kryžiaus skersinis tapo ilgesnis ir proporcingesnis, o pati figūra – didesnė, kad darniau įsilietų į bendrą kompoziciją.

    Pasitelkiant buvusio ąžuolo šaką suformuotas naujas simbolis – balandis, siejamas su Šventąja Dvasia. Šis akcentas taip pat suvokiamas kaip krypties nuoroda keliaujantiesiems į Šventą vietą.

    Dedikacija ir baigiamieji darbai

    Koplytstulpio apačioje iškaltas senasis užrašas Mergelių Mergele, melski už mus ir nurodyti pastatymo metai. Kunigo Vytauto Dagelio siūlymu koplytstulpis dedikuotas Panevėžio vyskupijos 100 metų jubiliejui, todėl atsirado papildomas dedikacinis įrašas.

    Meistras naujajam darbui turėjo storesnį ąžuolo rąstą nei ankstesnio koplytstulpio atveju, todėl galėjo įkomponuoti daugiau detalių. Kartu pasikeitė ir bendras vaizdas: vietoje anksčiau dominavusios raudonai rudos spalvos pasirinkta natūrali šviesaus ąžuolo spalva, išryškinanti medžio faktūrą.

    Pagrindiniai montavimo ir betonavimo darbai atlikti 2026 metų balandžio 25 dieną. Kurį laiką statinys dar bus sutvirtintas laikinomis atramomis, kol galutinai sukietės betonas ir sumažės pavasario vėjų poveikio rizika.

    Artimiausiu metu planuojama sutvarkyti aplinką ir įrengti nedidelius gėlynus. Taip pat koplytstulpiui dar neuždėta metalinė saulutė, tačiau ji jau restauruota ir netrukus turėtų papuošti naująjį statinį.

    Numatoma, kad tinkamu metu Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapija ir jos administratorius kunigas Vytautas Dagelis organizuos koplytstulpio pašventinimo apeigas. Seniūnija pabrėžia, kad šis objektas yra ne tik religinis simbolis, bet ir bendruomenės atminties, rūpesčio bei vietos meistrystės ženklas.