CP v2

Tag: Meklenburgas–Pomeranija

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • AfD planuoja atgaivinti Nord Stream: ką žada Meklenburgo rinkėjams ir kaip tai keistų energijos politiką

    Vokietijos partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) padalinys Meklenburge–Pomeranijoje svarsto planą suremontuoti ir vėl paleisti dujotiekį Nord Stream, jei laimėtų regiono rinkimus. Apie tai paskelbė žurnalas Der Spiegel, remdamasis partijos programos projektu.

    Šioje žemėje rinkimai numatyti rugsėjo 20 dieną, o apklausos AfD čia rodo apie 35 proc. palaikymą. Toks rezultatas teoriškai atvertų kelią partijai dalyvauti regiono valdžios formavime, nors iki šiol per visą savo istoriją AfD nė vienoje žemėje nėra ilgalaikiai perėmusi valdžios.

    Kas numatyta programoje?

    Der Spiegel skelbia, kad AfD parengė dokumentą, kuris pristatomas kaip būsimos valdžios programa ir turėtų būti tvirtinamas partijos suvažiavime gegužės 30 dieną Grimmeno mieste. Jame, be kitų ekonomikos ir energetikos krypčių, akcentuojamas Nord Stream veiklos atnaujinimas.

    Partija taip pat kalba apie pasirengimą grįžti prie branduolinės energetikos ir kritikuoja vėjo energetikos plėtrą, siūlydama ją stabdyti ar riboti. Tokia kryptis atspindi platesnes diskusijas Vokietijoje dėl energijos kainų, pramonės konkurencingumo ir energetinio saugumo po 2022 metų krizės.

    Kodėl Nord Stream klausimas toks jautrus?

    Nord Stream dujotiekiai Baltijos jūroje tapo vienu ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų simbolių. 2022 metais dalis infrastruktūros buvo smarkiai apgadinta per sprogimus, o po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje Vokietija ir ES iš esmės perorientavo dujų tiekimą, sparčiai plėsdamos suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus ir mažindamos priklausomybę nuo Rusijos.

    Net jei regiono valdžia palaikytų Nord Stream atnaujinimo idėją, realus jos įgyvendinimas priklausytų nuo daug platesnių sprendimų: federalinės Vokietijos politikos, reguliavimo, sankcijų aplinkos, infrastruktūros techninės būklės ir tarptautinių saugumo rizikų vertinimo. Dėl to tokie pažadai labiau veikia kaip politinis signalas rinkėjams, o ne greitai įgyvendinamas projektas.

    AfD 2013 metais iškilusi kaip euroskeptiška jėga, vėliau vis labiau persiorientavo į migracijos ir tapatybės temas, o Vokietijoje dažnai apibūdinama kaip dešinioji populistinė partija. Energetikos klausimai jai tampa viena pagrindinių krypčių, kuria siekiama pasinaudoti visuomenės nuovargiu dėl kainų šuolių ir pramonės iššūkių.