CP v2

Tag: Melanoma

  • Dermatologai įspėja: šį SPF ritualą praleidžiate kasdien, o rizika odai auga net per langą

    Apsauginis kremas nuo saulės su SPF nėra tik paplūdimio priemonė. Dermatologai pabrėžia, kad ultravioletinė spinduliuotė odą veikia ištisus metus, o dalis spindulių prasiskverbia ir pro debesis bei įprastą langų stiklą.

    Didžiausia kasdienė rizika slypi tame, kad UVA spinduliai pasiekia odą net tada, kai lauke apsiniaukę, o jūs didžiąją dienos dalį praleidžiate prie lango ar vairuodami. Ilgainiui tai siejama su spartesniu odos senėjimu, pigmentinėmis dėmėmis ir didesne odos vėžio rizika.

    Kodėl SPF svarbus kasdien

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad saulės žala atsiranda tik nudegus. UVB spinduliai labiau siejami su nudegimais, o UVA veikia giliau ir prisideda prie kolageno irimo, dėl ko greičiau ryškėja raukšlės, prastėja odos elastingumas.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į netolygų pigmento kaupimąsi. Kai oda reguliariai veikiama UV, melaninas gali pasiskirstyti nevienodai, todėl atsiranda tamsesni plotai, pablogėja odos tonas, sunkiau suvaldyti hiperpigmentaciją.

    Kada apsauga būtina labiausiai

    Ypač svarbu SPF naudoti, jei taikote aktyvią odos priežiūrą ar gydymą, kuris didina jautrumą saulei. Dažniausiai tai būna priemonės su retinoidais, rūgštimis ar kai kurie dermatologiniai vaistai nuo aknės ir pigmentacijos, dėl kurių UV poveikis gali sukelti dirginimą ir dėmių paūmėjimą.

    Dermatologai pabrėžia, kad apsauga aktuali ne tik vasarą: pavasarį ir rudenį žmonės dažnai mažiau saugosi, tačiau UV poveikis išlieka. Žiemą rizika gali didėti kalnuose ar esant sniegui, nes jis atspindi spinduliuotę.

    Kaip teisingai naudoti SPF

    Kad SPF veiktų, vien tik plonas sluoksnis nepadeda. Veidui rekomenduojama naudoti pakankamą kiekį priemonės ir ją tolygiai paskirstyti, nepamirštant ausų, kaklo, plaukų linijos, nosies ir sričių aplink akis, jei priemonė tam tinkama.

    Dar viena dažna klaida yra per retas atnaujinimas. Jei esate lauke, prakaituojate, maudotės ar ilgai būnate saulėje, apsaugą reikia atnaujinti, o kasdienybėje prie lango verta įvertinti, kiek tiesioginės šviesos gauna oda.

    „SPF yra kasdienės odos sveikatos higienos dalis, o ne sezoninis įprotis“, – sako dermatologai.

    Reguliarus saulės apsaugos naudojimas laikomas viena efektyviausių priemonių mažinant fotopažeidimus, padedant išlaikyti tolygesnį odos atspalvį ir prisidedant prie odos vėžio prevencijos. Jei turite daug apgamų, šviesią odą ar buvote nudegę saulėje, profilaktinės apžiūros pas dermatologą išlieka ypač svarbios.

  • Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Imuninės sistemos vaistai, vadinami imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, jau daugiau nei dešimtmetį naudojami melanomai gydyti, tačiau jų poveikis labai nevienodas. Vieniems pacientams navikas reikšmingai sumažėja, kitiems gydymas beveik neveikia, o priežastys iki šiol ne visada aiškios.

    Naujame tyrime mokslininkai realiu laiku užfiksavo, kaip makrofagai, viena iš įgimto imuniteto ląstelių rūšių, tiesiogiai atakuoja melanomos ląsteles. Šie vaizdai suteikia naujų užuominų, kodėl daliai pacientų imuninė terapija nesuveikia ir kaip būtų galima ją sustiprinti.

    Karšti ir šalti navikai

    Onkologijoje dažnai kalbama apie vadinamuosius karštus ir šaltus navikus. Karštuose navikuose gausu T ląstelių, todėl imuninė terapija dažniau suveikia, o šaltuose navikuose naviko aplinka trukdo T ląstelėms prasiskverbti ir pulti vėžį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad įprastai daugiausia dėmesio skiriama būtent T ląstelėms, tačiau melanomos atveju svarbų vaidmenį gali atlikti ir kitos imuninės ląstelės. Naujieji duomenys rodo, kad makrofagai gali būti viena iš grandžių, padedančių paversti naviką labiau pažeidžiamu imuninėms atakoms.

    Kas iš tiesų yra makrofagai?

    Makrofagai dažnai apibūdinami kaip organizmo tvarkdariai: jie surenka žuvusių ląstelių liekanas, padeda gyti audiniams ir reguliuoja uždegimą. Vis dėlto vėžyje jų vaidmuo yra dvejopas: dalis makrofagų gali slopinti naviko augimą, o kiti, priklausomai nuo signalų naviko aplinkoje, kartais net padeda jam išvengti imuninės kontrolės.

    Tyrime daug dėmesio skirta CD169 baltymą turintiems makrofagams, aptinkamiems gilesniame odos sluoksnyje. Stebėta, kad jie telkiasi naviko pakraščiuose tarsi sudarydami biologinę ribą, o sumažinus šių makrofagų kiekį eksperimentiniuose modeliuose navikai augo sparčiau.

    Vaizdas, kuris nustebino tyrėjus

    Naudodami intravitalinę dviejų fotonų mikroskopiją, leidžiančią stebėti procesus gyvame audinyje, mokslininkai pamatė, kaip makrofagai aktyviai gaudo ir praryja gyvas melanomos ląsteles. Tai ypač svarbu, nes iki šiol dažniau buvo manoma, kad makrofagai daugiausia pašalina jau žuvusias ar pažeistas ląsteles.

    Dar vienas reikšmingas aspektas yra tai, kad stebėta ataka vyko net ir be T ląstelių ar B ląstelių gaminamų antikūnų, kurie įprastai laikomi pagrindiniais priešvėžinės imuninės gynybos veikėjais. Tai leidžia svarstyti, kad dalis apsaugos mechanizmų gali veikti ir tada, kai įprasti imuninės terapijos taikiniai naviko aplinkoje būna užblokuoti.

    „Pamatėme, kad makrofagai gali tiesiogiai pulti gyvas melanomos ląsteles, o ne vien tvarkyti po mūšio likusias liekanas“, – teigia tyrėjai.

    Tyrėjų komanda taip pat nurodo, kad panašios CD169 makrofagų populiacijos aptiktos ir žmonių melanomos mėginiuose, ypač naviko pakraščiuose. Nors tai dar nėra klinikinis įrodymas, kad šis mechanizmas vienodai veikia visiems pacientams, atradimas sutampa su idėja, kad naviko mikroaplinka ir joje esantys įgimto imuniteto elementai gali nulemti gydymo sėkmę.

    Praktinė tokio darbo kryptis būtų geriau suprasti, kokie signalai įjungia makrofagų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles ir kaip šį procesą sustiprinti. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tai gali padėti kurti naujas kombinacijas su imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, kad gydymas būtų veiksmingas platesniam pacientų ratui.

  • Vėlyvas pavasaris – tinkamas metas patikrinti odą: kaip laiku pastebėti odos vėžio požymius

    Pavasarį odą lengviau įvertinti

    Pavasaris dažnai reiškia daugiau laiko lauke, lengvesnius drabužius ir daugiau dienos šviesos. Dermatologai pabrėžia, kad tai vienas palankiausių laikotarpių pastebėti odos pokyčius, kurie žiemą galėjo likti nepastebėti. Kai oda ilgą laiką būna pridengta, nauji apgamai, dėmės ar negyjančios žaizdelės dažnai tiesiog neužkliūva už akių.

    Didėjant ultravioletinių spindulių intensyvumui, svarbu prisiminti, kad saulės poveikis kaupiamasis ir lemia riziką susirgti odos vėžiu. Būtent todėl profilaktika prasideda ne per atostogas, o kasdienėje rutinoje, dar prieš vasarą.

    Odos vėžys: dažnas, bet nuvertinamas

    Odos vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų, o sergamumas daugelyje Europos šalių nuosekliai auga. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai minimas melanoma, praktikoje didžiąją dalį atvejų sudaro nemelanominiai odos navikai, tokie kaip bazalioma ir plokščialąstelinis odos vėžys. Šie navikai dažnai gydomi sėkmingai, tačiau uždelstas kreipimasis gali lemti sudėtingesnį gydymą ir didesnes intervencijas.

    Melanoma nustatoma rečiau, tačiau yra pavojingiausia, nes greičiau metastazuoja. Skirtumas tarp anksti ir vėlai diagnozuotos melanomos baigčių yra itin didelis: ankstyvose stadijose išgijimo tikimybė paprastai yra labai aukšta, o pažengus ligai prognozė suprastėja kelis kartus.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jei odos darinys keičiasi, jį verta parodyti specialistui. Įtarimą turėtų kelti apgamas ar dėmė, kuri didėja, keičia spalvą, tampa netaisyklingos formos, ima kraujuoti, šlapiuoti, šašuotis ar niežėti. Taip pat svarbus signalas yra odos vieta, kuri ilgai negyja arba nuolat atsinaujina.

    Savistaba neturi virsti nuolatiniu nerimu, tačiau reguliarumas padeda nepražiopsoti reikšmingų pokyčių. Praktikoje tai reiškia trumpą viso kūno odos apžiūrą kartą per mėnesį, o pastebėjus naują ar pakitusį darinį, kreiptis į dermatologą dėl apžiūros dermatoskopu.

    Kas labiausiai didina riziką?

    Didžiausią įtaką odos vėžio rizikai daro ultravioletiniai spinduliai: tiek natūralūs, tiek dirbtiniai. Soliariumai siejami su reikšmingai padidėjusia melanomos rizika, todėl jų rekomenduojama vengti. Svarbūs ir individualūs veiksniai: šviesi oda, polinkis greitai nudegti, daug apgamų, odos vėžio atvejai šeimoje, nusilpęs imunitetas.

    Reikšmę turi ir gyvenimo būdas, ypač pasikartojantys nudegimai saulėje vaikystėje ir jaunystėje. Net jei šiuo metu oda atrodo sveika, ankstesnė spinduliuotės „istorija“ gali didinti riziką vėlesniame amžiuje.

    Kaip apsisaugoti kasdien?

    Efektyviausia strategija yra nuosekli apsauga nuo saulės nuo pavasario: kremas su UV filtrais atviroms vietoms, kepurė ar skrybėlė, akiniai nuo saulės, o intensyviausios saulės metu, ypač vidurdienį, protingas buvimas šešėlyje. Kremą svarbu tepti ne tik paplūdimyje, bet ir kasdien, kai daug laiko praleidžiama lauke.

    Jei kyla abejonių dėl konkretaus apgamo ar dėmės, neverta laukti, kol „praeis“. Dermatologo apžiūra paprastai yra greita ir neskausminga, o anksti pastebėtas odos vėžys dažniausiai gydomas paprasčiau ir sėkmingiau.

  • Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Kas paskelbta ir ką tai reiškia

    Bavarijoje veikianti biotechnologijų bendrovė „mbiomics“ pranešė užbaigusi A serijos finansavimo etapą ir iš viso pritraukusi 30 mln. eurų. Pasak įmonės, naujausia investicijų dalis siekė 12 mln. eurų ir leidžia pereiti nuo technologijų platformos kūrimo prie pasirengimo klinikiniams tyrimams.

    Finansavimo etape dalyvavo anksčiau investavę fondai, tarp jų MIG Fonds ir Bayern Kapital. „mbiomics“ teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra sukurti pramoniniu mastu gaminamą, farmacinius standartus atitinkantį mikrobiomo terapijos produktą.

    Kuo skiriasi „gyvas“ mikrobiomo vaistas

    Įmonė kuria vadinamuosius gyvuosius bioterapinius produktus, tai yra geriamus preparatus iš gyvų bakterijų padermių. Idėja paremta tuo, kad žarnyno mikrobioma daro įtaką imuninei ir metabolinei būklei, o tiksliniai mikrobų deriniai gali padėti atkurti sutrikusią ekosistemą.

    Iki šiol plačiausiai žinomas būdas keisti mikrobiomą buvo fekalinės mikrobiotos transplantacija, tačiau tai sunkiai standartizuojamas ir menkai mastelį leidžiantis sprendimas. „mbiomics“ pabrėžia, kad kuria apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumus, kuriuos galima nuosekliai atkartoti ir gaminti pagal farmacijos reikalavimus.

    „Nors žarnyno mikrobiomos klinikinis potencialas gerai suprantamas, paversti mikrobiomu paremtas terapijas masteliu gaminamu produktu ilgai buvo reikšmingas inžinerinis iššūkis“, – sakė „mbiomics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johannesas B. Woehrsteinas.

    Pirmasis taikinys: melanoma ir derinimas su imunoterapija

    „mbiomics“ pagrindinį kandidatą MBX-116 planuoja vertinti kaip papildomą terapiją kartu su imuninių kontrolės taškų inhibitoriais pažengusios melanomos atveju. Įmonė remiasi klinikiniais duomenimis, rodančiais, kad žarnyno mikrobiomos moduliavimas kai kuriems pacientams gali reikšmingai pagerinti atsaką į imunoterapiją.

    Bendrovė nurodo, kad 1B fazės klinikinio tyrimo pradžia šiuo metu planuojama 2027 metais. Iki tol ketinama parengti visą duomenų paketą, reikalingą leidimų procedūroms, ir užtikrinti stabilų gamybos procesą.

    „Džiaugiamės galėdami tęsti paramą šiame finansavimo etape. Nuo pirminės investicijos komanda padarė įspūdingą pažangą versdama mikrobiomos mokslą masteliu taikomu terapiniu sprendimu“, – sakė MIG Capital atstovas Matthiasas Kromayeris.

    Kur bus panaudoti 30 mln. eurų

    „mbiomics“ skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į leidimus klinikai atveriančių farmakologinių duomenų rinkinių stiprinimą, GMP parengties didinimą ir gamybos plėtrą. Tai vienas sudėtingiausių mikrobiomo terapijų etapų, nes reikia užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pastovią sudėtį bei aktyvumą kiekvienoje partijoje.

    Be onkologijos, įmonė mini platesnę kūrimo kryptį, kur mikrobioma galėtų būti svarbi autoimuninių ir neurodegeneracinių ligų kontekste. Vis dėlto artimiausias „mbiomics“ etapas yra klinikinis įrodymas, ar apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumas gali patikimai sustiprinti standartinių gydymo metodų poveikį.