Tag: Membranos

  • Mokslininkai pristatė membraną, kuri gali apversti ličio gavybą: kas keistųsi?

    Mokslininkai pristatė membraną, kuri gali apversti ličio gavybą: kas keistųsi?

    Ličio poreikis tik auga

    Ličio paklausa pastaraisiais metais sparčiai didėja, nes jis išlieka vienas svarbiausių elementų šiuolaikinėse baterijose, naudojamose elektromobiliuose, telefonuose ir energijos kaupimo sistemose. Dėl to šalys ir gamintojai ieško būdų užsitikrinti tiekimą, o kartu mažinti gavybos poveikį aplinkai.

    Didžioji dalis ličio išgaunama iš kietųjų uolienų telkinių, sūrių požeminių vandenų ir vis dažniau iš perdirbamų naudotų baterijų. Visais atvejais iššūkiu tampa selektyvumas, nes ličio jonai būna „susimaišę“ su kitais mineralais, todėl atskyrimas reikalauja daug energijos, laiko arba cheminių reagentų.

    Nauja membrana, įkvėpta biologijos

    Teksaso universiteto Ostine tyrėjai paskelbė sukūrę bioįkvėptą membraną su dirbtiniais nanokanaliukais, kuri skirta ličio jonams praleisti, o kitus jonus sulaikyti. Sprendimo idėja perimta iš gamtoje veikiančių jonų kanalų, kurie ląstelėse reguliuoja medžiagų judėjimą per membranas.

    Pasak kūrėjų, tokia sistema galėtų sumažinti pavojingų tirpiklių ar agresyvių cheminių medžiagų poreikį, nes atranka būtų atliekama pačioje membranoje. Tai ypač svarbu ten, kur tradiciniuose procesuose tenka naudoti sudėtingą daugiažingsnį valymą arba generuoti didelius atliekų kiekius.

    „Litis yra mūsų telefonuose, automobiliuose ir elektros tinkle, tačiau švariai jį išgauti vis dar sudėtinga. Siekiame proceso, kuris būtų greitesnis, švaresnis ir paprasčiau valdomas“, – sakė profesorius Manishas Kumaras.

    Kodėl selektyvumas yra kritinis

    Ličio gavyboje problema dažnai slypi ne pačiame išteklių „paėmime“, o rafinavime, kai reikia atskirti litį nuo magnio, natrio, kalcio ir kitų jonų. Kuo selektyviau veikia atskyrimas, tuo mažiau papildomų etapų prireikia, o tai reiškia mažesnes sąnaudas ir potencialiai mažesnį poveikį aplinkai.

    Tyrėjų teigimu, jų sukurti kanalai suprojektuoti taip, kad ličio jonai lengviau sąveikautų su cheminėmis grupėmis kanalo įėjime. Tokia logika leidžia kurti ne vieną konkretų filtrą, o platesnę inžinerinę platformą, kuri ateityje galėtų būti pritaikoma ir kitiems kritiniams mineralams.

    „Dabar turime įrankių rinkinį, o ne vienkartinį rezultatą. Suprasdami, kaip jonai sąveikauja su cheminėmis grupėmis kanalo įėjime, galime kurti dar selektyvesnius kanalus ličiui ir galbūt kitiems kritiniams mineralams“, – sakė mokslininkas Harekrushna Behera.

    Kas dar neaišku ir kokie kiti keliai vystomi

    Nors laboratoriniai rezultatai vertinami kaip perspektyvūs, praktinis klausimas išlieka tas pats: ar membraną pavyks stabiliai ir ekonomiškai naudoti pramoniniu mastu, kai srautai dideli, o žaliava nevienalytė. Pramonėje dažnai išryškėja membranų ilgaamžiškumo, užsikimšimo ir priežiūros kaštų problemos, todėl būtini papildomi bandymai.

    Lygiagrečiai pasaulyje vystomi ir kiti sprendimai: tiesioginė ličio ekstrakcija iš sūrių tirpalų, pažangesnis baterijų perdirbimas bei alternatyvios baterijų chemijos, kurioms reikia mažiau kritinių žaliavų. Vis dėlto, kol ličio jonų baterijos dominuoja rinkoje, bet koks proveržis, leidžiantis litį išgauti švariau ir pigiau, gali turėti didelę įtaką tiek kainoms, tiek tiekimo grandinių saugumui.

  • Fukuokoje paleista osmosinė elektrinė: energiją gamina iš skirtingo sūrumo vandens 24/7

    Kaip veikia osmosinė elektrinė?

    Japonijos Fukuokos mieste pradėjo veikti osmosinė elektrinė, kuri elektrą gamina ne iš vėjo ar saulės, o iš dviejų skirtingo sūrumo vandens srautų. Tokia technologija vadinama druskingumo gradiento energija, o jos didžiausias privalumas – galimybė dirbti stabiliai visą parą.

    Elektrinė įrengta šalia vandens gėlinimo infrastruktūros, kur jau natūraliai susidaro reikalingi srautai. Vienas jų – išvalytos nuotekos, kitas – po gėlinimo proceso likęs labai sūrus koncentratas.

    Abu skysčiai atskiriami specialia membrana, kuri praleidžia vandens molekules, bet sulaiko druskas. Dėl natūralaus siekio „išlyginti“ koncentracijas vanduo juda į labiau sūrų tirpalą, o susidaręs slėgio skirtumas panaudojamas turbogeneratoriui sukti.

    Galia nedidelė, nauda – apčiuopiama

    Fukuokos įrenginio galia siekia 100 kilovatų, o planuojama metinė gamyba – apie 880 000 kilovatvalandžių. Tai reikšmingas kiekis vietinėms reikmėms, tačiau esminis tikslas – ne tiekti elektrą į šalies tinklą, o mažinti paties gėlinimo proceso energijos sąnaudas.

    Tokiuose objektuose energijos vartojimas paprastai yra didelis, nes vandens paruošimas ir membraniniai procesai reikalauja nuolatinio elektros tiekimo. Todėl net ir santykinai nedidelė, bet prognozuojama ir stabili gamyba gali pagerinti bendrą efektyvumą bei sumažinti veiklos kaštus.

    Kodėl technologija vis dar nišinė?

    Druskingumo gradiento energija nėra nauja idėja: vienas žinomiausių ankstyvų bandymų buvo Norvegijoje, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl ekonominio neatsiperkamumo. Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su membranų kaina, ilgaamžiškumu, užsiteršimu ir tuo, kad ne kiekvienoje vietoje lengvai prieinami dideli skirtingo sūrumo vandens kiekiai.

    Dėl to osmosinės elektrinės geriausiai tinka ten, kur labai sūrūs skysčiai jau susidaro kaip šalutinis produktas – pavyzdžiui, vandens gėlinimo įrenginiuose ar tam tikrose pramonės šakose. Tokiais atvejais technologija gali veikti kaip energijos susigrąžinimo sprendimas, o ne atskira didelio masto gamyba.

    Kita panaši kryptis plėtojama ir Europoje: Danijoje veikiantys sprendimai druskingumo skirtumą išnaudoja pramoniniuose procesuose susidarančiuose sūriuose srautuose. Fukuokos projektas rodo, kad tobulėjant membranoms ir gerėjant procesų integracijai, osmosinė energija gali tapti vis dažnesniu pramonės efektyvumo įrankiu.