Tag: MENA regionas

  • Ataskaita MWC26 Dohoje: MENA mobilioji ekonomika iki 2030-ųjų augs iki 421 mlrd. eurų

    Ataskaita MWC26 Dohoje: MENA mobilioji ekonomika iki 2030-ųjų augs iki 421 mlrd. eurų

    Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) mobilioji ekonomika iki 2030 metų, prognozuojama, pasieks 421 mlrd. eurų, tačiau milijonai žmonių regione vis dar lieka be mobiliojo interneto.

    Tai pabrėžiama GSMA ataskaitoje „Mobile Economy MENA 2026“, pristatytoje „MWC26 Doha“ atidarymo dieną, apie ką praneša „Euronews“.

    Ataskaitoje teigiama, kad mobiliosios technologijos ir paslaugos 2025 metais, vertinama, sukūrė apie 340 mlrd. eurų ekonominės vertės, palaikė 2,2 mln. darbo vietų ir prie viešųjų finansų prisidėjo maždaug 35,8 mlrd. eurų.

    Vis dėlto skaitmeninė atskirtis išlieka ryški: pernai mobiliuoju internetu naudojosi 48 proc. MENA gyventojų, o 49 proc. liko neprisijungę, nors gyvena mobiliojo ryšio tinklų aprėpties zonose.

    Doha – ryšio standartų ir politikos kryžkelė

    Šių metų „MWC26 Doha“ išskirtinumas – renginys vyksta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įgaliotinių konferencija (Plenipotentiary Conference).

    Toks sutapimas į vieną erdvę sutraukia tiek telekomunikacijų verslo lyderius, tiek politikos formuotojus, kai sprendimai dėl ryšio standartų, infrastruktūros ir technologijų valdymo gali nulemti globalios skaitmeninės ekonomikos kryptį.

    Trijų dienų renginys, organizuojamas bendradarbiaujant su Kataro Ryšių ir informacinių technologijų ministerija, siekia ne tik plėtoti skaitmeninį ryšį, bet ir didinti prasmingą jo prieinamumą vartotojams.

    Kontekstą papildo regione išliekantis geopolitinis neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano karo ateities, tačiau renginio startas, sprendžiant iš dalyvių aktyvumo, rodo, kad IRT sektoriui ryšys išlieka verslo prioritetu.

    DI bumas didina spaudimą tinklams ir įrenginiams

    Augant dirbtinio intelekto (DI) sistemų sudėtingumui, telekomunikacijų sektoriui tenka dvigubas uždavinys: užtikrinti pajėgius, atsparius tinklus ir kartu mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Kataro ryšių ir informacinių technologijų ministras Mohammed bin Ali Mannai atidarymo ceremonijoje atkreipė dėmesį, kad DI agentų plėtra didina poreikį atsparesniems tinklams ir pažangesnėms skaičiavimo galimybėms.

    GSMA generalinis direktorius Vivek Badrinath akcentavo, kad pažanga turi būti naudinga visiems: tam reikia pasaulinių standartų, kad tinklai, paslaugos ir įrenginiai veiktų per sienas ir bendruomenes, taip pat kryptingų pastangų prijungti vis dar neprisijungusius žmones.

    Jis taip pat pripažino, kad per pastaruosius metus pramonė nesugebėjo pakankamai sumažinti mobiliojo ryšio prieinamumo kainos tiems, kam jo labiausiai reikia, o planai pasiūlyti maždaug 50 JAV dolerių kainos išmaniuosius telefonus tapo sunkiai įgyvendinami dėl augančių RAM kainų, kurias didina DI paklausa.

    Investicijos augs, bet vien aprėpties nepakanka

    GSMA prognozuoja, kad operatoriai MENA regione 2025–2030 metais investuos apie 80 mlrd. eurų, tačiau pagrindinis klausimas – ar šios investicijos virs paslaugomis, kuriomis realiai galės naudotis žmonės ir verslai.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad problema yra platesnė nei infrastruktūra: svarbu, kad gyventojai galėtų sau leisti įrenginius ir duomenų planus, turėtų įgūdžių naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Šis barjeras gali tapti dar reikšmingesnis, kai DI keis darbo rinką ir ištisas industrijas – be priemonių ir pasirengimo dalis visuomenės rizikuoja likti nuošalyje.

    UNDP Egipto atstovė Abeer Shakweer pabrėžė, kad globaliai didžiausia rizika „atsilikti“ tenka moterims, žmonėms su negalia, atokių vietovių gyventojams ir pažeidžiamam jaunimui.

    5G plėtra ir bandymai ryšį paversti kasdiene verte

    GSMA pristatė ir atskirą „5G Monetisation MENA“ ataskaitą apie tai, kaip regione bandoma tinklų investicijas paversti tvariomis grąžomis.

    Joje teigiama, kad iki 2026 metų rugsėjo komercines 5G paslaugas buvo paleidusios 17 iš 24 MENA rinkų, o 5G ryšio jungčių skaičius, prognozuojama, nuo 67 mln. 2025 metais išaugs iki beveik 350 mln. 2030 metais.

    Praktinės naudos pavyzdžiu įvardijamos mobiliosios piniginės ir skaitmeniniai mokėjimai, galintys atverti paprastesnius atsiskaitymo būdus žmonėms ir smulkiajam verslui.

    Pavyzdžiui, „Ooredoo Fintech“ vadovas Mirko Giacco pasakojo, kad Katare daugiau nei 20 proc. tarptautinių perlaidų rinkos dalies eina per bendrovės produktus, o tai, jo teigimu, migrantams suteikia patogesnį būdą siųsti pinigus į namus.

  • Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku vykusiame 13-ajame Pasaulio urbanistiniame forume (WUF13) Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono (MENA) atstovai būstą siūlė vertinti plačiau nei vien statybų apimtis ar finansavimo eilutes. Diskusijų centre atsidūrė atsparumas klimato rizikoms, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis miestų stabilumas.

    Forume pabrėžta, kad būsto politika vis dažniau tampa ekonominės ir socialinės darbotvarkės dalimi. Tai apima ne tik naujų namų statybą, bet ir prieigą prie darbo, paslaugų, švietimo bei sveikatos priežiūros, ypač sparčiai augančiuose miestuose.

    Sprendimai turi remtis vietos realijomis

    Viena ryškiausių žinučių nuskambėjo iš Saudo Arabijos filantropijos sektoriaus: vieno universalaus modelio, tinkamo visoms šalims, nėra. Akcentuota, kad sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, bendruomenių poreikiais ir konkrečiomis vietos sąlygomis, o ne kopijuojami pagal „vienas dydis visiems“ logiką.

    Kaip pavyzdys įvardyti projektai Afrikoje, kur klimato poveikiui atsparesni namai statomi iš natūralių medžiagų ir kartu rengiami vietos meistrai. Taip būstas tampa ir užimtumo priemone, mažinančia socialinę atskirtį, o ne vien infrastruktūros objektu.

    „Mes į tai nežiūrime kaip į problemą vien savaime, tai yra bendruomenių pažinimas ir kūrybiškas sprendimų kūrimas“, – sakė Lamia bint Majid Al Saud.

    Pasak „Alwaleed Philanthropies“, organizacija pasaulyje prisidėjo prie daugiau nei 1 200 000 būsto vienetų įgyvendinimo, pritaikant modelius vietos kontekstui. Taip pat akcentuota, kad Saudo Arabijoje pagalbos būstui iniciatyvos vis dažniau siejamos su ekonominiu įgalinimu, ypač moterų.

    Gazos rekonstrukcija ir finansavimo paieškos

    Palestinos vietos valdžios ministras Sami Hijawi forume didžiausią dėmesį skyrė karo padariniams Gazos Ruože ir būsimai rekonstrukcijai. Jo teigimu, sunaikinta urbanistinė infrastruktūra ir būstas kelia ne tik humanitarinių, bet ir ilgalaikio miestų atsigavimo iššūkių.

    Kalbėta, kad Palestinos institucijos, patirdamos didelį finansinį spaudimą, remiasi tarptautiniu bendradarbiavimu, plėtros bankais bei viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis. Taip pat akcentuotas smarkiai išaugęs nedarbas ir derybos su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl papildomų programų.

    „Palestinos žmonės nusprendė likti savo žemėje“, – sakė Sami Hijawi.

    WUF13 šiuo atveju tapo ne vien urbanistinės politikos renginiu, bet ir platforma telkti tarptautinę paramą būstui, miestų infrastruktūrai ir ilgalaikiam atsigavimui. Diskusijose išryškėjo, kad rekonstrukcija be socialinės ir ekonominės atramos rizikuoja tapti laikinu sprendimu.

    Marokas keičia subsidijų modelį

    Maroko būsto politiką forume pristatęs valstybės sekretorius Adib Benbrahim pabrėžė valstybės vaidmenį urbanistinėje transformacijoje, paremtą viešosiomis ir privačiomis investicijomis. Šalies strategijoje svarbios kryptys apima lūšnynų mažinimą, viduriniosios klasės būstą ir miestų atnaujinimą.

    Skelbta, kad per viešojo ir privataus sektorių partnerystes Maroke sukurta daugiau nei 720 000 būsto vienetų, o nuo 2004 metų daugiau nei 325 000 žmonių pasinaudojo lūšnynų perkėlimo programomis. Taip pat išryškinta 2024 metais pradėta subsidijų pertvarka.

    Naujasis modelis numato didesnį dėmesį tiesioginei paramai gyventojams, o ne vystytojams, paliekant šeimoms daugiau laisvės rinktis, kur gyventi. Kartu akcentuota, kad būsto plėtra derinama su mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų infrastruktūra pažeidžiamuose rajonuose.

    Bendras forumo tonas buvo aiškus: būsto politika MENA regione vis labiau siejama su darbo rinka, klimato prisitaikymu ir socialine sanglauda. Tai reiškia, kad valstybės ir partneriai ieško ne tik kaip pastatyti daugiau, bet ir kaip sukurti tvaresnes, įtraukesnes bendruomenes.