Tag: Meninė laisvė

  • Kino pasaulis stoja ginti Jafaro Panahi: Iranas režisieriui skyrė 5 metų ir 1 mėnesio kalėjimą

    Kino pasaulis stoja ginti Jafaro Panahi: Iranas režisieriui skyrė 5 metų ir 1 mėnesio kalėjimą

    Tarptautinė kino bendruomenė viešai stoja ginti Irano režisieriaus disidento Jafaro Panahi, kuriam Teherano Revoliucinis teismas spalį skyrė 5 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

    Kaip skelbia „Euronews“, protesto laišką, inicijuotą Tarptautinės koalicijos rizikoje esantiems kino kūrėjams, jau pasirašė daugiau nei 200 kino industrijos atstovų – nuo festivalių vadovų iki aktorių ir režisierių.

    Laiške teigiama, kad nuosprendis J. Panahi priimtas jam nedalyvaujant teisme, o dalis pasirašiusiųjų pabrėžia nuolatinį spaudimą kūrėjui ir bandymus jį atgrasyti nuo filmų kūrimo.

    Režisierius šį pavasarį grįžo į Iraną pasibaigus apdovanojimų sezonui, kai jo filmas „It Was Just an Accident“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo nominuotas „Oskarams“.

    Banko sąskaitos įšaldytos, kaltinimai – neaiškūs

    Laiške taip pat cituojamas režisieriaus advokato Mostafos Nili komentaras Irano žiniasklaidai: apie naują teismo verdiktą J. Panahi sužinojo tuomet, kai buvo įšaldytos jo banko sąskaitos.

    Nurodoma, kad nauji kaltinimai iki galo neaiškūs, tačiau, pasirašiusiųjų vertinimu, jie dera su ankstesniais bandymais įbauginti režisierių ir priversti jį nutraukti kūrybą.

    Byla keliauja į regioninį teismą, o nuosprendis gali būti skundžiamas. Vis dėlto pažymima, kad tam reikalingi ištekliai, o visos J. Panahi sąskaitos esą yra užblokuotos.

    Tarptautinė kūrėjų bendruomenė laiške ragina Teherano Revoliucinį teismą panaikinti sprendimus, kuriais siekiama nubausti ir įkalinti režisierių, bei laikytis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

    Paramą išreiškė aktoriai, režisieriai ir didieji festivaliai

    Tarp laišką pasirašiusių kino pasaulio vardų minimi Tilda Swinton, Markas Ruffalo, Barry Jenkinsas, Alexas Gibney, Jacques’as Audiard’as, Michaelas Moore’as, Laura Poitras ir kiti.

    Solidarumą pareiškė ir festivalių vadovai bei institucijos: pasirašė Berlyno festivalio (Berlinale) direktorė Tricia Tuttle, Venecijos festivalio vadovas Alberto Barbera, taip pat atstovai iš Roterdamo, Lokarno, Karlovi Varų, Sidnėjaus, Tokijo, Busano kino festivalių.

    Laiške minima ir Vokietijos bei Austrijos kino akademijos, taip pat Prancūzijos kino apdovanojimus „César“ kuruojanti Académie des César.

    Šis pareiškimas pasirodė po panašaus protesto laiško, kurį šią savaitę paskelbė Kanų festivalis, pasmerkęs J. Panahi teisinį persekiojimą ir raginęs panaikinti suvaržymus, trukdančius jam keliauti, kurti ir laisvai reikštis.

    Ilga konfrontacija su Irano valdžia

    J. Panahi ne kartą konfliktavo su Irano valdžia: jis buvo kalintas, jam taikyti kelionių ir kūrybos ribojimai, o jo veikla siejama su kaltinimais „propaganda prieš valstybę“.

    Tekste primenama, kad režisierius buvo įkalintas ir prieš kurdamas „It Was Just an Accident“, o į laisvę išėjo tik po bado streiko. 2022 ir 2023 metais jis 86 dienas praleido Irano Evino kalėjime.

    Kalėjime jis susipažino su aktyvistu ir politiniu kaliniu Mehdi Mahmoudianu – kartu jie dirbo prie filmo scenarijaus. M. Mahmoudianas šiemet buvo vėl sulaikytas dėl kaltinimų įžeidus aukščiausiąjį lyderį ir „propagandos prieš Islamo Respubliką“.

    Filmas „It Was Just an Accident“ pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius, ar atkeršyti vyrui, kurį laiko buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju – kūrinys įkvėptas paties režisieriaus patirties kalėjime.

  • Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Atšaukimas, sukėlęs protestą

    Pietų Prancūzijos mieste Kastre šimtai žmonių susirinko prie teatro ne į premjerą, o į protestą. Jie pasipiktino sprendimu iš kultūros programos išbraukti spektaklį apie pabėgėlių patirtis.

    Ginčas įsiliepsnojo po to, kai dramaturgas ir režisierius Alexis Michalik pranešė, kad jo pjesės Passeport rodymas, planuotas 2027 metų vasarį, buvo atšauktas. Pasak kūrėjo, sprendimas priimtas jau pasikeitus miesto politinei vadovybei.

    Ką pasakoja pjesė Passeport?

    Spektaklis Passeport pirmą kartą pristatytas 2024 metais. Jo centre – jaunas eritrėjietis Issa, praradęs atmintį, atsiduriantis pabėgėlių stovykloje Šiaurės Prancūzijoje ir bandantis susitvarkyti teisę gyventi šalyje.

    Kūrinyje nagrinėjamos tremties, tapatybės, integracijos ir sugyvenimo temos. Būtent tokia kryptis, kaip teigiama, neįtiko naujai išrinktam Kastro merui Florianui Azémai.

    Politika ir kultūra: kur riba?

    F. Azéma, atstovaujantis Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijai Nacionalinis susivienijimas, viešai aiškino turintis teisę peržiūrėti ankstesnės valdžios patvirtintus sprendimus. Meras teigė, kad spektaklis esą palankiai vaizduoja neteisėtą migraciją ir kritiškai rodo policiją, todėl tai nesuderinama su jo politiniais įsipareigojimais rinkėjams.

    Toks argumentavimas Prancūzijoje vėl pakurstė diskusiją apie politinės valdžios įtaką kultūrai ir meninės raiškos laisvę. Pastaraisiais mėnesiais kultūros lauko atstovai vis dažniau kalba apie augančias ideologines įtampas, ypač savivaldybių lygmeniu, kur politinės daugumos kaita tiesiogiai veikia finansavimą ir repertuarus.

    „Nerimauju ne tik dėl Passeport. Nerimauju dėl visų kūrinių, visų menininkų ir programų sudarytojų, kuriuos rytoj gali ištikti tas pats“, – sakė Alexis Michalik.

    Reakcija pasiekė ir nacionalinį lygmenį. Kultūros ministrė Catherine Pégard viešai pabrėžė, kad meninė laisvė yra demokratinės visuomenės pamatas, o spektaklio atšaukimas vien dėl politinių pažiūrų nesutapimo kelia rimtų klausimų.

    „Smerkiu šio spektaklio atšaukimą vien dėl to, kad jo tema nesutampa su Kastro mero politinėmis nuostatomis“, – sakė Catherine Pégard.

    Spektaklis dingsta iš Kastro, bet ne iš scenų

    Nors Kastre Passeport nebus rodomas, spektaklis toliau gyvuoja Paryžiuje, Théâtre de la Renaissance teatre. Teatras taip pat paskelbė apie nuolaidas žmonėms, gimusiems Kastre arba ten gyvenantiems, taip paversdamas konfliktą ir simboliniu solidarumo gestu.

    Kitos savivaldybės taip pat signalizavo, kad yra pasirengusios priimti spektaklį į savo repertuarą. Tai rodo, kad viešas atšaukimas gali turėti priešingą efektą – dar labiau išpopuliarinti kūrinį ir sustiprinti dėmesį jo temoms.