Tag: Meninis ugdymas

  • Kas kuria Marijampolę: Meno mokykloje – 631 mokinys, 16 krypčių ir kasdienės mažos pergalės

    Kas kuria Marijampolę: Meno mokykloje – 631 mokinys, 16 krypčių ir kasdienės mažos pergalės

    Rubrika Kas kuria Marijampolę šį kartą keliasi į Marijampolės meno mokyklą – vietą, kur kūryba prasideda nuo pirmų natų, pirmo eskizo ar nedrąsaus žingsnio scenoje. Čia meninis ugdymas tampa ne tik įgūdžių mokykla, bet ir kasdieniu pasitikėjimo savimi auginimu.

    Mokyklos direktorė Beata Valungevičienė pabrėžia, kad meno mokykla vaikams ir jaunuoliams dažnai tampa erdve, kurioje galima saugiai ieškoti savo balso. Jos teigimu, greta muzikos, dailės ar šokio čia nuosekliai ugdomas smalsumas, jautrumas ir drąsa reikšti mintis.

    Mokykla skaičiais ir kryptimis

    Šiuo metu Marijampolės meno mokyklos bendruomenę sudaro 631 mokinys, 63 pedagogai ir iš viso 72 darbuotojai. Mokiniams siūloma 16 skirtingų specialybinių dalykų, todėl vaikai gali rinktis kryptį pagal savo polinkius ir tempą.

    Mokykloje ugdomi muzikos, dailės ir šokio krypčių talentai, o bendras vardiklis išlieka pagarba kūrybai ir žmogaus individualumui. Vadovės teigimu, ypač svarbų vaidmenį atlieka mokytojai, kurie padeda atpažinti stiprybes ir nepasiduoti, kai progresas ateina lėčiau.

    Kasdienybė, kuri ne visada matoma

    Įprasta diena meno mokykloje prasideda ne skambučiu, o skambesiu: koridoriuose persipina fortepijono, smuiko ar fleitos garsai, o šokio salėse girdėti ritmas ir repeticijų atodūsiai. Vienose klasėse gimsta piešinių eskizai, kitose šlifuojamas kūrinys ar ieškoma tinkamiausios interpretacijos.

    Pedagogams svarbu ne vien konkursų rezultatai ar diplomai, bet ir tylūs lūžiai, kurių iš šalies gali nesimatyti. Kartais didžiausias laimėjimas yra vaikas, kuris vakar nedrįso pristatyti idėjos, o šiandien ją pasako garsiai ir aiškiai.

    Kaip mokykla prisideda prie miesto kultūros

    Marijampolės meno mokyklos mokiniai dalyvauja koncertuose, parodose, miesto šventėse, projektuose ir bendruomenės iniciatyvose. Tokie pasirodymai tampa tiltu tarp mokyklos ir miesto – žiūrovai mato ne tik rezultatą, bet ir augančių kūrėjų kelią.

    Pasak mokyklos bendruomenės, meninis ugdymas čia apima daugiau nei techniką: jis moko kantrybės, darbo rutinos ir atsakomybės už bendrą rezultatą. O svarbiausia, kad kūrybinės patirtys dažnai palieka ilgalaikį pėdsaką net ir tiems, kurie vėliau pasirenka visai kitą profesiją.

    „Meno mokykla yra vieta, kur vaikai ir jaunuoliai save atranda per kūrybą, o kartu mokosi matyti, jausti ir drąsiai kurti“, – sakė Beata Valungevičienė.

    Mokykloje nuolat pabrėžiama, kad kūrybinis kelias susideda iš mažų, bet labai konkrečių žingsnių: pirmo pasirodymo pilnos salės akivaizdoje, pirmo darbo parodoje ar akimirkos, kai po repeticijų ateina supratimas, jog gali. Iš tokių patirčių gimsta ne tik meniniai įgūdžiai, bet ir bendruomeniškumas, kuris augina visą Marijampolę.

  • Mažeikių dailės mokykloje pristatyta metų paroda: beveik tūkstantis mokinių ir suaugusiųjų darbų

    Metų kūrybos apžvalga Mažeikiuose

    Mažeikių dailės mokykloje gegužės 28 dieną surengta mokslo metų ir pavasario pusmečio baigiamoji mokinių kūrybos darbų paroda-peržiūra. Renginyje pristatyta beveik tūkstantis skirtingų sričių mokinių ir suaugusiųjų kūrybinių darbų.

    Tokio formato paroda mokyklai tapo svarbia metų tradicija, leidžiančia vienoje erdvėje pamatyti viso sezono rezultatą. Paroda-peržiūra vertinama ne tik kaip šventė bendruomenei, bet ir kaip atvira pamoka visuomenei apie kūrybos procesą.

    „Kviečiame ir toliau puoselėti kūrybiškumą, ieškoti naujų idėjų bei į veiklas įtraukti kuo daugiau mažeikiškių“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė.

    Bendruomenę taip pat sveikino mokyklos socialinių partnerių atstovai, tarp jų – Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vykinta Korsakienė. Renginyje akcentuota, kad kūrybinės veiklos svarbios ne tik ugdymui, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui.

    Kur matomi mokinių darbai?

    Dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė pristatė mokyklos veiklas, parodas ir projektus, taip pat mokinių darbų eksponavimą viešosiose miesto bei regiono erdvėse. Parodos metu apžiūrėtos mokyklos kūrybinės erdvės, vyko pokalbiai su mokiniais, jų tėvais ir pedagogais.

    Pasak organizatorių, darbų eksponavimas neapsiriboja vien mokyklos patalpomis – siekiama, kad mokinių kūryba būtų matoma platesnei auditorijai. Tokia praktika leidžia jauniesiems kūrėjams patirti, kaip jų darbai „gyvena“ už klasės ribų.

    Kiek mokinių mokosi mokykloje?

    Paroda-peržiūra Mažeikių dailės mokykloje rengiama jau trečius metus iš eilės ir laikoma didžiausia metų ekspozicija. Šiuo metu mokykloje mokosi 240 mokinių, taip pat 15 suaugusiųjų tapybos ir keramikos mėgėjų.

    Ugdymo procesą užtikrina 9 profesionalūs menininkai-mokytojai, dirbantys su skirtingo amžiaus ir patirties kūrėjais. Toks modelis leidžia derinti akademinį pagrindą su praktinėmis kūrybinėmis užduotimis.

    Paroda visuomenei atvira nuo gegužės 28 dienos iki birželio 15 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir susipažinti su mokyklos kūrybinėmis erdvėmis bei ugdymo kryptimis.

  • Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Gegužės 21 dieną Vilniaus rajono Pagirių meno mokykloje lankėsi Balstogės universiteto filialo Vilniuje studentai. Edukacinis susitikimas buvo skirtas pažinčiai su lietuvių muzikos tradicijomis ir kūrybinėmis praktikomis, kurios vis dažniau įtraukiamos į šiuolaikinio ugdymo programas.

    Mokykloje studentams pristatyti lietuvių liaudies instrumentai, tarp jų kanklės, skudučiai, skrabalai ir kiti autentiški garsynai. Renginyje daug dėmesio skirta kanklėms, aptariant jų istoriją, skambesį bei vaidmenį lietuvių kultūroje ir muzikiniame ugdyme.

    Dalyviai neapsiribojo teorija – jie klausėsi gyvai atliekamų kūrinių ir turėjo progą iš arti patirti instrumentų skambesį. Pasak organizatorių, būtent tiesioginis kontaktas su muzika padeda geriau suprasti tradicijų tęstinumą ir skatina jas integruoti į edukacines veiklas.

    Po muzikinės dalies vyko dailės edukacija, kurios metu studentai dalyvavo karoliukų vėrimo užsiėmime. Kūrybinėse dirbtuvėse jie gamino papuošalus, lavino kruopštumą ir dėmesį detalėms, o kartu susipažino su rankdarbių vieta bendruomeninėse kultūros praktikose.

    Šią išvyką organizavo Pagirių meno mokyklos direktorė ir Balstogės universiteto dėstytoja Aleksandra Žuk-Butkuvienė. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentams susitikimas tapo proga praplėsti metodinių idėjų lauką ir patirti, kaip muzika bei dailė gali veikti kaip universali kalba ugdymo aplinkoje.

  • Panevėžio dailės mokyklos direktorės konkursas baigtas: daugiausia balų surinko Giedrė Valaitienė

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Dokumentus buvo pateikę trys kandidatai ir visi jie dalyvavo atrankoje.

    Daugiausia balų konkurse surinko Giedrė Valaitienė, ji išrinkta naująja Panevėžio dailės mokyklos direktore. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus kandidatų kompetencijas ir pateiktas veiklos kryptis.

    Patirtis švietime ir karjeros srityje

    G. Valaitienė yra baigusi edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete ir įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jos profesinė patirtis apima darbą tiek mokyklose, tiek švietimo kokybės vertinimo srityje.

    Ji yra dirbusi bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, Juozo Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir ekonomikos mokytoja. Pastaruoju metu ji dirba Juozo Balčikonio gimnazijoje karjeros specialiste ir mokytoja, taip pat vadovauja Lietuvos karjeros specialistų asociacijai.

    Numatomi prioritetai dailės mokykloje

    Pradėjusi eiti pareigas Panevėžio dailės mokykloje, naujoji vadovė planuoja kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir įstaigos vaidmenį miesto kultūriniame gyvenime. Tarp pagrindinių tikslų įvardijamas ugdymo programų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, siekiant didesnio šiuolaikiškumo ir lankstumo.

    Taip pat ketinama plėsti partnerystes su kultūros sektoriaus ir kūrybinių industrijų atstovais bei stiprinti bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis. Savivaldybė akcentuoja ir planus organizuoti atviras kūrybines veiklas, kurios didintų dailės mokyklos matomumą ir prieinamumą bendruomenei.

    Dar vienas numatomas dėmesio laukas yra tėvų įtraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą ir aiškesnė informacijos sklaida. Kartu planuojama nuosekliau stiprinti darbuotojų profesines kompetencijas ir rūpintis psichologiniu mikroklimatu, skatinant komandinį darbą ir dalijimąsi gerąja patirtimi.

    Infrastruktūros klausimai taip pat išlieka tarp prioritetų: planuojama ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ir sprendimų, kurie gerintų ugdymo aplinką. Be to, numatoma toliau plėtoti mokinių mokymosi ir kūrybinės pažangos stebėseną bei projektinę veiklą.

    Kada ji pradės darbą

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatyme numatytą tvarką. Gavus reikalingus patvirtinimus, G. Valaitienė darbą Panevėžio dailės mokykloje planuoja pradėti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.