CP v2

Tag: Meno kūrinių vagystės

  • Prancūzijoje sulaikyti 5 įtariamieji dėl 9 mln. eurų vagystės iš Renoir muziejaus

    Prancūzijoje sulaikyti 5 įtariamieji dėl 9 mln. eurų vagystės iš Renoir muziejaus

    Prancūzijos pareigūnai sulaikė mažiausiai penkis asmenis, įtariamus prisidėjus prie keturių meno kūrinių vagystės iš Renoir muziejaus. Kaip skelbiama, sulaikymai įvyko po kelių savaičių trukusios paieškos, pradėtos po įsilaužimo rugsėjo 8 dieną.

    Vietos žiniasklaida pranešė, kad tarp sulaikytųjų gali būti ir du asmenys, laikomi tiesioginiais įsilaužimo vykdytojais. Tyrėjai neatmeta, kad nusikaltimas susijęs su organizuotu nusikalstamu tinklu, o tai keistų ir tyrimo mastą, ir atsakomybės ribas.

    Kaip įvyko vagystė

    Pasak miesto mero Bryano Massono, vagystė įvykdyta paryčiais, į muziejaus teritoriją patekus per sodus. Įtariamieji, mero teigimu, buvo gerai pasirengę ir, tikėtina, turėjo išankstinės informacijos apie apsaugą bei eksponatų tvirtinimą.

    Įsibrovėliai perkirpo tvorą, pateko į pastatą per pirmą aukštą išdaužę langą ir elektriniu pjūklu nukirto tvirtinimo elementus, laikiusius paveikslų rėmus. Meras teigė, kad įtariamieji buvo identifikuoti pasitelkus miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

    Kurie kūriniai dingo

    Pradiniai vertinimai rodė, kad pagrobtų kūrinių vertė galėjo siekti iki 9 mln. eurų. Dalis darbų, kaip nurodoma, buvo rasti palikti muziejaus sode, kai įtariamieji spruko, suveikus signalizacijai ir policijai sureagavus į iškvietimą.

    Vis dėlto du paveikslai, anot viešai skelbtos informacijos, tebėra dingę. Tarp ieškomų kūrinių minimi Portrait of Madame Colonna Romano (1910) ir Young Woman at the Well (1886), o pareigūnai tęsia paiešką, tikrindami galimas realizavimo grandis.

    Kodėl muziejus svarbus

    Renoir muziejus, įsikūręs Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje tarp Kanų ir Nicos, laikomas viena ryškiausių vietos kultūros traukos vietų. Muziejus atidarytas 1960 metais, o jo erdvės siejamos su paskutiniuoju dailininko Pierre’o-Auguste’o Renoir gyvenimo etapu.

    Pasak muziejaus istorijos, būtent čia menininkas gyveno iki mirties 1919 metais. Dėl šios priežasties kiekvienas su saugumu susijęs incidentas sulaukia didelio dėmesio ne tik dėl finansinės žalos, bet ir dėl kultūrinės vertės bei reputacijos rizikų.

    Tyrimas tęsiamas, o pareigūnai tikisi, kad sulaikytųjų apklausos ir surinkti vaizdo įrašai padės atsekti dingusių darbų kelią. Kol kas viešai neskelbiama, ar visi įtariamieji bus kaltinami tiesioginiu įsilaužimu, ar dalis jų galėjo prisidėti prie kūrinių slėpimo ar realizavimo.

  • Italijos policija rado pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse paveikslus: apiplėšimas truko 3 minutes

    Italijos policija rado pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse paveikslus: apiplėšimas truko 3 minutes

    Trijų meistrų darbai rasti

    Italijos policija pranešė atgavusi iš muziejaus šiaurinėje šalies dalyje pavogtus Pierre’o-Auguste’o Renoir, Paulio Cézanne’o ir Henri Matisse’o paveikslus. Kūriniai buvo dingę nuo kovo mėnesį įvykdytos vagystės, o bendra jų vertė siekia apie 8 900 000 eurų.

    Anot pareigūnų, darbai pagrobti iš Magnani-Rocca fondo vilos netoli Parmos. Tyrėjai pabrėžia, kad nusikaltimas buvo itin greitas ir kruopščiai suplanuotas.

    Kaip įvyko vagystė

    Policijos duomenimis, vagystė truko trumpiau nei tris minutes. Vaizdo įrašuose matyti du įtariamieji su žibintais ant galvos ir uždengtais veidais, į vidų patekę išdaužę langą.

    Įsibrovėliai tiesiai nuėjo į patalpą, kur kabojo trys paveikslai, nuėmė juos nuo sienos ir tuo pačiu keliu grįžo atgal. Kūriniai per langą buvo perduoti bendrininkui, laukusiam lauke.

    Įtariamieji ir radinio vieta

    Parmos policijos vadovas Andrea Pagliaro nurodė, kad tyrimas sutelktas į devynių Moldovos piliečių grupę. Pasak jo, penki asmenys įtariami tiesiogiai įvykdę vagystę.

    Paveikslai rasti vieno įtariamojo namuose. Policija detalių apie kūrinių būklę viešai nepateikė, tačiau pabrėžė, kad radinys leis sparčiau užbaigti tyrimą ir grąžinti darbus kolekcijai.

    Kokie kūriniai buvo pavogti

    Vagys išsinešė Renoir paveikslą Žuvis, Cézanne’o Natiurmortą su vyšniomis ir Matisse’o Odiska terasoje. Pareigūnų vertinimu, Renoir darbas vertas apie 3 000 000 eurų, Cézanne’o apie 6 000 000 eurų, o Matisse’o apie 20 000 eurų.

    Magnani-Rocca fondas, įsikūręs maždaug 20 kilometrų nuo Parmos, saugo meno istoriko Luigi Magnani kolekciją. Joje yra ir kitų žymių autorių darbų, tarp jų Albrechto Dürerio, Peterio Paulio Rubenso, Anthony van Dycko, Francisco Goyos ir Claude’o Moneto kūriniai.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Italijos pareigūnai šį atvejį sieja su platesne tendencija, kai taikiniu tampa Europos muziejai ir kolekcijos. Tokiose vagystėse dažnai išnaudojamas trumpas laiko langas, minimalus kontaktas su apsauga ir aiškiai paskirstyti vaidmenys.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai: nuo fizinių barjerų ir išmanių jutiklių iki griežtesnių eksponatų judėjimo protokolų bei tarptautinio policijos bendradarbiavimo. Specialistai pabrėžia, kad meno kūrinių rinka yra globali, todėl tyrimuose itin svarbus keitimasis duomenimis ir greita reakcija po vagystės.

  • Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Luvro Apolono galerija vėl atverta: po Prancūzijos karūnos brangenybių vagystės – naujos taisyklės

    Galerija grįžta prie ištakų

    Paryžiaus Luvro muziejuje lankytojams vėl atverta Apolono galerija, kuri 2025 metų spalį tapo vienos garsiausių pastarųjų metų vagysčių vieta. Erdvė sugrąžinta į pirminę 17 amžiaus ceremoninės valstybinės galerijos paskirtį, todėl joje nebėra vitrinų ir eksponuojamų brangenybių.

    Muziejus pabrėžia, kad atnaujinta ekspozicinė logika leidžia daugiau dėmesio skirti pačiai architektūrai ir dekorui. Tai taip pat yra praktinis sprendimas po įvykio, kuris išryškino saugumo spragas pasaulyje bene labiausiai lankomame muziejuje.

    Brangenybės bus rodomos kitaip

    Luvro vadovas Christophe Leribault teigia, kad karūnos brangenybės, kurios per apiplėšimą nebuvo pavogtos, netrukus turėtų būti perkeltos į kitą salę. Ji bus įrengta kaip be langų saugykla, kurioje numatytas griežtesnis patekimo ir apsaugos režimas.

    Pasak muziejaus, toks modelis atitinka tendenciją, kai itin vertingi eksponatai pristatomi mažesnėse, labiau kontroliuojamose erdvėse, o didžiosios reprezentacinės salės paliekamos istorinei atmosferai ir pastato paveldui. Tai taip pat leidžia tiksliau valdyti lankytojų srautus ir saugumo procedūras.

    Vagystė, sukėlusi skandalą

    2025 metų spalį keturių asmenų grupė, pasinaudojusi sunkvežimyje sumontuota kėlimo platforma, į Apolono galeriją įsiveržė dienos metu. Pranešta, kad buvo pagrobti aštuoni Prancūzijos karūnos brangenybių vienetai, o įvykis tapo smūgiu Luvro reputacijai.

    Apiplėšimas sukėlė politinį ir institucinį atgarsį: viešai imta kalbėti apie apsaugos sprendimų neadekvatumą tokio masto institucijoje, o muziejus buvo priverstas skubiai peržiūrėti rizikos vertinimą, prieigos kontrolę ir reagavimo protokolus. Po skandalo iš pareigų pasitraukė tuometinė muziejaus prezidentė Laurence des Cars.

    Pagrobtų vertybių, kurių vertė buvo vertinama maždaug 88 milijonais eurų, iki šiol nepavyko surasti. Tyrimo detalės viešai pateikiamos ribotai, tačiau muziejaus sprendimas atsisakyti vitrinų šioje salėje vertinamas kaip aiškus signalas, kad saugumo standartai bus griežtinami ne tik technologiškai, bet ir keičiant eksponavimo strategiją.