CP v2

Tag: Mentorystė

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija gegužės 14 dieną ir gegužės 15 dieną lankėsi Budapešte, kur vyko „Interreg Europe“ programos projekto GRANDIS darbuotojų mainų vizitas. Kelionės ašis – moterų valdomo smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimas, socialinės inovacijos bei žaliųjų ir skaitmeninių sprendimų diegimas regionuose.

    GRANDIS projektas orientuotas į viešosios politikos ir praktinių priemonių tobulinimą: nuo mentorystės modelių iki bendruomenių įtraukties ir paramos mechanizmų, kurie padeda moterims lengviau pradėti ar plėsti verslą. Toks formatas ypač svarbus regionams, kuriuose verslo ekosistema dažnai priklauso nuo kelių aktyvių organizacijų ir riboto finansavimo.

    Ko vyko mokytis į Vengriją?

    Vizitą koordinavo pagrindinis projekto partneris – Pietų Uždanubės regioninė inovacijų agentūra. Zarasų atstovai Vengriją pasirinko dėl partnerių pristatytų pavyzdžių, kaip kultūrinės iniciatyvos, mentorystė ir bendruomeniškumas gali tapti praktiniu įrankiu verslumui auginti.

    Delegacija siekė ne tik išklausyti pristatymus, bet ir išsiaiškinti, kaip konkrečios priemonės veikia kasdienybėje: kas finansuoja programas, kaip pritraukiami dalyviai, kokie rodikliai padeda įvertinti poveikį ir su kokiais barjerais susiduriama įgyvendinant idėjas vietos lygmeniu.

    Susitikimai su kultūros ir verslumo organizacijomis

    Pirmąją dieną Zarasų delegacija lankėsi Vengrijos liaudies menininkų asociacijoje, kur pristatytas kasmet organizuojamas Liaudies meno festivalis. Aptarta, kaip savanorystė, tradicinių amatų sklaida ir partnerystės su vietos bendruomenėmis gali sukurti ir socialinę, ir ekonominę grąžą.

    Taip pat aplankyti Vengrijos kultūros paveldo rūmai, kur pristatyti kultūros paveldo komunikacijos ir edukacinių veiklų organizavimo principai. Tokios institucijos dažnai veikia kaip platforma vietos kūrėjams ir smulkiajam verslui, ypač kai kuriami renginiai, mokymai ir turistiniai maršrutai.

    Antrąją dieną programa tęsėsi Vengrijos verslių moterų asociacijoje, kur pristatyta „TalentA Hungary“ iniciatyva, apjungianti mokymus ir mažąsias dotacijas. Dėmesys čia skiriamas praktiniams sprendimams, padedantiems diegti žaliąsias ir skaitmenines inovacijas, ypač žemės ūkio srityje.

    Delegacija susipažino ir su mentorystės iniciatyva „Poppy Pod“, kurią įgyvendina įmonė „Panyi Zsuzsi“. Programos esmė – kryptingai padėti amatininkėms ir kūrėjoms susidėlioti verslo pradžios žingsnius, nuo produkto pateikimo iki pardavimų kanalų ir komunikacijos.

    Ką tai gali reikšti Zarasų rajonui?

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip moterų inicijuotos veiklos gali būti stiprinamos ne pavienėmis akcijomis, o nuoseklia sistema: mentorystės tinklu, mokymais, vietos renginiais ir aiškiomis sąlygomis mažoms paramos priemonėms. Tokie modeliai regionuose dažnai veikia efektyviausiai, kai sujungiami savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo partnerių resursai.

    Į Budapeštą vyko GRANDIS projekto koordinatorės Raimonda Kuolė ir Simona Matusevičiūtė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džahija bei laikinai Zarasų verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Natalija Sapožnikova. Pasak delegacijos, tarptautiniai mainai padeda greičiau atsirinkti veikiančius sprendimus ir susikurti ryšius, reikalingus tęstiniams projektams.

    GRANDIS įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tokie projektai paprastai siekia, kad gerosios praktikos būtų pritaikytos ne tik vieno vizito metu, bet ir vėliau, atnaujinant regiono priemones, paslaugas bei partnerystes.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Programa Powrót z Mocą: pagalba mamoms grįžtant į darbą po vaiko gimimo ir stipendijos

    Į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų grįžtančios mamos dažnai susiduria su dvejopu spaudimu: noru atkurti profesinį ritmą ir kartu išlaikyti naują šeimos kasdienybę. Tokiame kontekste pristatytas projektas Powrót z Mocą, skirtas padėti moterims sustiprinti pasitikėjimą savimi ir atnaujinti kompetencijas prieš sugrįžtant į darbą.

    Programos rengėjai remiasi tyrimų duomenimis, rodančiais, kad didelė dalis moterų po pertraukos nerimauja dėl grįžimo į darbą ir jaučia, jog per tą laiką jų įgūdžiai galėjo „atsilikti“ nuo rinkos. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik abejones dėl profesinių gebėjimų, bet ir realius barjerus, pavyzdžiui, sudėtingesnį prisitaikymą prie pasikeitusių procesų, technologijų ar naujų darbo formų.

    Kas laukia dalyvių?

    Powrót z Mocą koncepcija paremta idėja, kad grįžimas po vaiko gimimo yra ne vien asmeninis iššūkis, bet ir organizacinis procesas, kuriame svarbus darbdavių vaidmuo. Todėl programoje numatyta bendradarbiauti su darbdaviais, kurie taiko ar diegia šeimai palankius sprendimus, taip pat atsižvelgia į lankstumo poreikį.

    Dalyvėms žadamas mentorystės modelis ir psichologinis palaikymas, taip pat kompetencijų ugdymo dirbtuvės, orientuotos į praktines situacijas darbo rinkoje. Programa taip pat numato diagnostikos priemones, įskaitant asmenybės testą OPTO, paremtą Didžiojo penketo modeliu, kuris dažnai taikomas karjeros planavime ir asmeninių stiprybių įsivertinime.

    Ką sako organizatoriai?

    Pasak iniciatyvos atstovų, programos tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir padėti susidėlioti realų veiksmų planą, su kuriuo grįžimas į darbą būtų sklandesnis. Akcentuojama, kad motinystės patirtis gali būti vertinama kaip papildomas stiprybių šaltinis, o ne „pauzė“ profesinėje biografijoje.

    „Grįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų yra kupinas iššūkių, tačiau kartu tai ir didžiulio potencialo momentas. Norime parodyti moterims, kad jų profesinė ir gyvenimiška patirtis yra vertė, kurią galima paversti sėkme“, – sakė Ilona Peszko-Biskupska, fondo Polka XXI wieku viceprezidentė.

    „Powrót z Mocą yra ne tik edukacinis projektas, bet ir erdvė pasitikėjimui savimi auginti, patirtims keistis ir kurti ilgalaikius ryšius, kurie palaiko asmeninį bei profesinį augimą. Siekiame, kad dalyvės išeitų su konkrečiomis kompetencijomis, veiksmų planu ir vidine jėga keisti savo gyvenimą“, – pridūrė ji.

    Konkursas ir finansinė paskata

    Šalia mokymų ir konsultacijų programa numato konkursą moterims, kurios grįžta į profesinę veiklą po tėvystės ar motinystės pertraukos. Konkurso užduotis paprasta: dalyvės turi paaiškinti, kam skirtų 1 000 zlotų prizą, kad tai sustiprintų jų grįžimą į darbo rinką, ir kodėl pasirinko būtent tokį sprendimą.

    Nurodoma, kad atrinktos 10 laureačių gaus čekius, kurių vertė, perskaičiavus į eurus, siekia apie 230 eurų kiekvienai. Pinigus bus galima skirti tiek įgūdžių stiprinimui, pavyzdžiui, kursams ar darbo priemonėms, tiek gerovei ir pasitikėjimui savimi, kas dažnai tampa kritiniu veiksniu grįžtant į intensyvesnį darbo ritmą.

    Paraiškų konkursui laukiama iki 2026 metų gegužės 19 dienos, o rezultatus planuojama paskelbti 2026 metų gegužės 26 dieną, per Motinos dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinant bus ieškoma praktiškų ir motyvuotų atsakymų, atspindinčių realius poreikius grįžtant į darbą.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.