CP v2

Tag: Mėnulio misijos

  • „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    Į NASA Kenedžio kosmoso centrą Floridoje neseniai atgabentas apvalus, suplokštintas konstrukcijos elementas iš pirmo žvilgsnio priminė vadinamąją skraidančią lėkštę. Objektas atplukdytas barža „Pegasus“, kuri anksčiau buvo naudojama ir kitiems dideliems kosminiams kroviniams gabenti.

    Nors socialiniuose tinkluose tokie vaizdai greitai virsta spėlionėmis apie neatpažintus objektus, šįkart intrigos mažiau, nei gali pasirodyti. NASA nurodo, kad tai nėra joks paslaptingas aparatas, o viena iš Space Launch System, trumpiau SLS, raketos dalių, reikalingų ruošiantis programos „Artemis“ skrydžiams.

    Atgabentas komponentas yra pagrindinės pakopos apsauginė oro sąlygų danga. Ji skirta tam, kad raketos branduolys būtų apsaugotas nuo Floridai būdingų liūčių, drėgmės, vėjo ir sūraus pakrančių oro, kol raketa surenkama ir laikoma prieš išgabenimą į starto aikštelę.

    SLS surinkimas vyksta didžiuliame Vehicle Assembly Building pastate, kuriame NASA komplektuoja raketą etapais. Pagrindinė pakopa ir kiti elementai į Floridą atgabenami atskirai, o tuomet sujungiami į vieną konstrukciją, kuri vėliau išrieda į starto kompleksą.

    SLS laikoma galingiausia NASA raketa, sukurta po erdvėlaivių „Space Shuttle“ programos pabaigos. Jos aukštis siekia beveik 100 metrų, o pagrindinė paskirtis yra į kosmosą iškelti „Orion“ įgulą gabenantį erdvėlaivį, kuris naudojamas „Artemis“ misijose.

    Iki šiol SLS buvo paleista du kartus: „Artemis I“ skrydyje be įgulos ir „Artemis II“ misijai rengiant sistemą įgulos skrydžiui Mėnulio link. „Artemis“ programa yra JAV planas etapais sugrįžti prie pilotuojamų misijų aplink Mėnulį ir galiausiai vėl leistis jo paviršiuje.

    NASA pastaraisiais metais koreguoja tvarkaraščius, nes tokio masto projektams įtaką daro techniniai bandymai, tiekimo grandinės ir saugos reikalavimai. Agentūra yra pranešusi, kad nusileidimo Mėnulyje planai perskirstomi tarp vėlesnių misijų, o daugiau bandymų numatoma atlikti orbitoje, įskaitant skirtingų sistemų suderinamumą.

    Tokie, iš pirmo žvilgsnio keistai atrodantys kroviniai, yra įprasta kosminės inžinerijos kasdienybė. Didelės apsauginės konstrukcijos, dangos ir adapteriai dažnai gaminami taip, kad atlaikytų transportavimą bei atšiaurias aplinkos sąlygas, o jų forma labiau diktuojama aerodinamikos ir logistikos, o ne išvaizdos.

  • Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija sėkmingai paleido pilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou-23“ ir po maždaug 3,5 valandos prijungė jį prie orbitinės stoties Tiangong. Misija laikoma svarbiu Kinijos programos etapu siekiant iki 2030 metų nuskraidinti žmones į Mėnulį.

    „Long March 2F“ raketa pakilo iš Dziučiuano kosmodromo Gobio dykumoje, o erdvėlaivis netrukus atsiskyrė ir pasiekė orbitą. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra pranešė, kad įgula jaučiasi gerai, o startas įvyko sklandžiai.

    „Astronautai yra geros būklės, o paleidimas buvo visiškai sėkmingas“, – sakė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros atstovai.

    Ši įgula vykdys biologijos, medžiagų mokslo, skysčių fizikos ir medicinos eksperimentus, kurie tiesiogiai susiję su ilgalaikiu darbu kosmose. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus organizmo pokyčiams mikrogravitacijoje ir sistemų patikimumui, nes tai kritiška planuojant keliones už Žemosios Žemės orbitos ribų.

    Metų trukmės bandymas orbitoje

    Pagrindinis „Shenzhou-23“ akcentas yra planas vienam iš įgulos narių atlikti išskirtinai ilgą, iki metų trukmės buvimą orbitoje. Iki šiol Tiangong įprastai dirbdavo maždaug šešių mėnesių rotacijos, todėl toks sprendimas laikomas kokybiniu šuoliu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgos misijos kelia daugiau rizikų, susijusių su kaulų tankio mažėjimu, raumenų nykimu, didesne radiacijos doze, miego ritmo sutrikimais ir psichologiniu nuovargiu. Ne mažiau svarbios tampa uždaros ciklo gyvybės palaikymo sistemos, ypač vandens ir oro perdirbimas, bei galimybė reaguoti į medicinines situacijas, kai pagalba iš Žemės ribota.

    Kelias į Mėnulį ir nauji laivai

    Kinija deklaruoja tikslą iki 2030 metų nuleisti astronautus Mėnulyje, o paraleliai ruošia naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Mengzhou“. Planuojama, kad būtent jis ateityje pakeis dabartinę „Shenzhou“ seriją ir taps pagrindine transporto priemone Mėnulio misijoms.

    Taip pat siekiama iki 2035 metų su partneriais pradėti pirmąjį pilotuojamos mokslinės bazės etapą, žinomą kaip International Lunar Research Station. Kinija papildomai skelbia ketinanti Tiangong stotyje priimti ir užsienio astronautus, o vienas artimiausių planų siejamas su Pakistanu.

    Per pastaruosius dešimtmečius Kinijos kosmoso programa smarkiai išsiplėtė: 2019 metais šalis pirmoji istorijoje nutupdė aparatą nematomoje Mėnulio pusėje, o 2021 metais sėkmingai nusileido Marse. Kinija taip pat vystė nuosavą stotį, nes nuo 2011 metų JAV apribojus NASA bendradarbiavimą su Pekinu, kelias į Tarptautinę kosminę stotį jai iš esmės buvo uždarytas.