CP v2

Tag: Mėnulio misijos

  • Trumpas kuria JAV Kosmoso akademiją: „West Point“ analogas astronautams ir Kosmoso pajėgoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas Hiustone, NASA Johnsono kosminiame centre, pasirašė įsaką dėl naujos JAV Kosmoso akademijos steigimo. Ji turėtų rengti būsimus Kosmoso pajėgų kariškius, NASA specialistus ir civilinius kosmoso pramonės darbuotojus.

    Pasak prezidento, artimiausiu metu bus paskelbta, kur tiksliai įsikurs akademija. Idėja pristatoma kaip JAV karinių akademijų modelio plėtra į kosmoso sritį, siekiant sukurti vieningą karjeros ir mokymo kelią nuo studijų iki tarnybos ar darbo kosmoso programose.

    Kam skirta Kosmoso akademija?

    Trumpas akademiją palygino su West Point, kuris rengia JAV sausumos pajėgų karininkus, taip pat su JAV jūrų akademija Anapolyje ir Oro pajėgų akademija Kolorado Springse. Tokiu palyginimu signalizuojama, kad naujoji įstaiga būtų ne vien techninių kursų centras, o prestižinė, valstybės strategiją palaikanti ugdymo grandis.

    Praktinis tikslas būtų stiprinti specialistų rengimą srityse, kurios tiesiogiai susijusios su kosmoso misijomis ir nacionaliniu saugumu: skrydžių inžinerija, navigacija, ryšiai, kibernetinis saugumas, palydovų valdymas ir misijų planavimas. JAV Kosmoso pajėgoms, kurios vis labiau remiasi palydovine infrastruktūra, kvalifikuotų kadrų poreikis nuosekliai auga.

    Artemis programa ir Marso ambicijos

    Vizito Hiustone metu prezidentas taip pat apdovanojo Artemis II misijos įgulos narius. Ši programa yra pagrindinė NASA kryptis siekiant sugrąžinti žmones į Mėnulį, o vėliau panaudoti sukauptą patirtį ilgesnėms kelionėms, įskaitant planus dėl pilotuojamo skrydžio į Marsą.

    Kalbėdamas apie tolesnius tikslus, Trumpas akcentavo nuolatinės bazės Mėnulyje idėją ir tęstinį Artemis misijų grafiką. NASA planuose Artemis IV startas šiuo metu numatomas 2028 metais, o Mėnulio programa vertinama ir platesniame geopolitiniame kontekste, nes Kinija deklaruoja siekį iki 2030 metų į Mėnulį nusiųsti astronautus.

    Nauja Kosmoso akademija, jei ji bus sparčiai įgyvendinta ir gaus stabilų finansavimą, galėtų tapti vienu iš instrumentų, padedančių JAV greičiau užpildyti kvalifikuotų specialistų trūkumą. Tačiau realus jos poveikis priklausys nuo priėmimo kriterijų, studijų turinio, sąveikos su NASA ir privačiomis kosmoso bendrovėmis bei nuo to, kaip bus suderinti kariniai ir civiliniai mokymo tikslai.

  • „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    Į NASA Kenedžio kosmoso centrą Floridoje neseniai atgabentas apvalus, suplokštintas konstrukcijos elementas iš pirmo žvilgsnio priminė vadinamąją skraidančią lėkštę. Objektas atplukdytas barža „Pegasus“, kuri anksčiau buvo naudojama ir kitiems dideliems kosminiams kroviniams gabenti.

    Nors socialiniuose tinkluose tokie vaizdai greitai virsta spėlionėmis apie neatpažintus objektus, šįkart intrigos mažiau, nei gali pasirodyti. NASA nurodo, kad tai nėra joks paslaptingas aparatas, o viena iš Space Launch System, trumpiau SLS, raketos dalių, reikalingų ruošiantis programos „Artemis“ skrydžiams.

    Atgabentas komponentas yra pagrindinės pakopos apsauginė oro sąlygų danga. Ji skirta tam, kad raketos branduolys būtų apsaugotas nuo Floridai būdingų liūčių, drėgmės, vėjo ir sūraus pakrančių oro, kol raketa surenkama ir laikoma prieš išgabenimą į starto aikštelę.

    SLS surinkimas vyksta didžiuliame Vehicle Assembly Building pastate, kuriame NASA komplektuoja raketą etapais. Pagrindinė pakopa ir kiti elementai į Floridą atgabenami atskirai, o tuomet sujungiami į vieną konstrukciją, kuri vėliau išrieda į starto kompleksą.

    SLS laikoma galingiausia NASA raketa, sukurta po erdvėlaivių „Space Shuttle“ programos pabaigos. Jos aukštis siekia beveik 100 metrų, o pagrindinė paskirtis yra į kosmosą iškelti „Orion“ įgulą gabenantį erdvėlaivį, kuris naudojamas „Artemis“ misijose.

    Iki šiol SLS buvo paleista du kartus: „Artemis I“ skrydyje be įgulos ir „Artemis II“ misijai rengiant sistemą įgulos skrydžiui Mėnulio link. „Artemis“ programa yra JAV planas etapais sugrįžti prie pilotuojamų misijų aplink Mėnulį ir galiausiai vėl leistis jo paviršiuje.

    NASA pastaraisiais metais koreguoja tvarkaraščius, nes tokio masto projektams įtaką daro techniniai bandymai, tiekimo grandinės ir saugos reikalavimai. Agentūra yra pranešusi, kad nusileidimo Mėnulyje planai perskirstomi tarp vėlesnių misijų, o daugiau bandymų numatoma atlikti orbitoje, įskaitant skirtingų sistemų suderinamumą.

    Tokie, iš pirmo žvilgsnio keistai atrodantys kroviniai, yra įprasta kosminės inžinerijos kasdienybė. Didelės apsauginės konstrukcijos, dangos ir adapteriai dažnai gaminami taip, kad atlaikytų transportavimą bei atšiaurias aplinkos sąlygas, o jų forma labiau diktuojama aerodinamikos ir logistikos, o ne išvaizdos.

  • Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija sėkmingai paleido pilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou-23“ ir po maždaug 3,5 valandos prijungė jį prie orbitinės stoties Tiangong. Misija laikoma svarbiu Kinijos programos etapu siekiant iki 2030 metų nuskraidinti žmones į Mėnulį.

    „Long March 2F“ raketa pakilo iš Dziučiuano kosmodromo Gobio dykumoje, o erdvėlaivis netrukus atsiskyrė ir pasiekė orbitą. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra pranešė, kad įgula jaučiasi gerai, o startas įvyko sklandžiai.

    „Astronautai yra geros būklės, o paleidimas buvo visiškai sėkmingas“, – sakė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros atstovai.

    Ši įgula vykdys biologijos, medžiagų mokslo, skysčių fizikos ir medicinos eksperimentus, kurie tiesiogiai susiję su ilgalaikiu darbu kosmose. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus organizmo pokyčiams mikrogravitacijoje ir sistemų patikimumui, nes tai kritiška planuojant keliones už Žemosios Žemės orbitos ribų.

    Metų trukmės bandymas orbitoje

    Pagrindinis „Shenzhou-23“ akcentas yra planas vienam iš įgulos narių atlikti išskirtinai ilgą, iki metų trukmės buvimą orbitoje. Iki šiol Tiangong įprastai dirbdavo maždaug šešių mėnesių rotacijos, todėl toks sprendimas laikomas kokybiniu šuoliu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgos misijos kelia daugiau rizikų, susijusių su kaulų tankio mažėjimu, raumenų nykimu, didesne radiacijos doze, miego ritmo sutrikimais ir psichologiniu nuovargiu. Ne mažiau svarbios tampa uždaros ciklo gyvybės palaikymo sistemos, ypač vandens ir oro perdirbimas, bei galimybė reaguoti į medicinines situacijas, kai pagalba iš Žemės ribota.

    Kelias į Mėnulį ir nauji laivai

    Kinija deklaruoja tikslą iki 2030 metų nuleisti astronautus Mėnulyje, o paraleliai ruošia naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Mengzhou“. Planuojama, kad būtent jis ateityje pakeis dabartinę „Shenzhou“ seriją ir taps pagrindine transporto priemone Mėnulio misijoms.

    Taip pat siekiama iki 2035 metų su partneriais pradėti pirmąjį pilotuojamos mokslinės bazės etapą, žinomą kaip International Lunar Research Station. Kinija papildomai skelbia ketinanti Tiangong stotyje priimti ir užsienio astronautus, o vienas artimiausių planų siejamas su Pakistanu.

    Per pastaruosius dešimtmečius Kinijos kosmoso programa smarkiai išsiplėtė: 2019 metais šalis pirmoji istorijoje nutupdė aparatą nematomoje Mėnulio pusėje, o 2021 metais sėkmingai nusileido Marse. Kinija taip pat vystė nuosavą stotį, nes nuo 2011 metų JAV apribojus NASA bendradarbiavimą su Pekinu, kelias į Tarptautinę kosminę stotį jai iš esmės buvo uždarytas.