CP v2

Tag: Mercator Ocean International

  • Viduržemio jūra įkaito iki 28,54 laipsnio: rugpjūčio rekordai krenta kasdien ir tai jaučia pakrantės

    Viduržemio jūra įkaito iki 28,54 laipsnio: rugpjūčio rekordai krenta kasdien ir tai jaučia pakrantės

    Viduržemio jūros paviršinis vanduo rugpjūčio 13 dieną pasiekė 28,54 laipsnio paros vidurkį – tai aukščiausia fiksuota reikšmė bent nuo 1940 metų, skelbia Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra Aemet. Tokia temperatūra prilyginama šilto baseino ar SPA vandeniui, o anomalija tęsiasi jau ne vieną savaitę.

    Aemet pažymi, kad didžiąją rugpjūčio dalį kasdien buvo mušami vis nauji paros rekordai, beveik nepaliekant atokvėpio. Šis signalas sutampa su kitų stebėsenos centrų išvadomis, kad Viduržemio jūra įžengė į iki šiol retai matytą šiluminį režimą.

    Rekordai prasidėjo dar birželį

    Dar birželio pabaigoje Aemet įspėjo, kad jūros temperatūros tapo labiau būdingos antrajai rugpjūčio pusei, kai vanduo paprastai būna šilčiausias. Vasaros pradžioje kai kuriose zonose nuokrypis nuo daugiametės normos siekė apie 2,6 laipsnio, o tai meteorologų įvardyta kaip išskirtinis reiškinys.

    Šių metų liepa taip pat išsiskyrė: „Mercator Ocean International“, įgyvendinanti „Copernicus“ jūrų tarnybą, skelbė, kad tai buvo karščiausia liepa Viduržemio jūroje nuo palyginamų duomenų serijos pradžios 1993 metais. Vidutinė liepos temperatūra siekė 27,07 laipsnio, aplenkdama ankstesnį maksimumą, fiksuotą 2025 metais.

    Ką keičia tokia šilta jūra?

    Meteorologai pabrėžia, kad vien jūros temperatūros rekordo nepakanka tiesiogiai paaiškinti visų sausumoje užfiksuotų karščio epizodų, nes atmosferoje veikia daug veiksnių. Vis dėlto pakrantėse itin šilta jūra gali sustiprinti tvanką: vanduo šilumą atiduoda lėčiau nei sausuma, todėl naktimis temperatūra krenta sunkiau, didėja drėgmė ir dažnėja karštos naktys.

    Energetiškai įkaitęs vanduo daro poveikį ir ekosistemoms. Užsitęsusios jūrinės karščio bangos kelia stresą rūšims, prisitaikiusioms prie siauresnio temperatūrų intervalo, gali keisti žuvų ir bestuburių pasiskirstymą, didinti mirtingumą bei transformuoti pakrančių bendrijas.

    Ne tik Viduržemio jūros problema

    Šilumos perteklius fiksuojamas platesniu mastu: pasauliniu lygmeniu 2026 metų liepa išsiskyrė labai aukšta vandenynų paviršiaus temperatūra, o tai rodo, kad Viduržemio jūros rekordai yra platesnių tendencijų dalis. Pasak „Copernicus“ jūrų stebėsenos, didelė Viduržemio jūros dalis patyrė vieną karščiausių liepų per visą stebėjimų laikotarpį, todėl rekordai nėra tik pavienės „karštos dėmės“.

    Rugpjūčio 13 dienos 28,54 laipsnio paros vidurkis dar kartą pranoko ankstesnį šios vasaros pasiektą rekordą. Meteorologai ir jūrų stebėsenos tarnybos atidžiai seka situaciją, nes tokios temperatūros didina tiek sveikatos rizikas pakrantėse, tiek spaudimą jūros ekosistemoms.

  • DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulinės vandenynų dienos proga perspėjo, kad vandenynai patiria vis didesnį spaudimą, o žmogaus veikla juos stumia prie ribų. Šis pareiškimas sutapo su naujausiu Pasaulinio vandenyno vertinimu, kuriame akcentuojamas spartėjantis jūros lygio kilimas ir šylantis vandenynas.

    Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vandenyno šilumos kiekis auga, o tai siejama su ekstremalesniais reiškiniais, didesne audrų energija ir ekosistemų kaita. Kartu mažėja Arkties jūros ledo plotas, todėl keičiasi srovių ir klimato pusiausvyra, o poveikis jaučiamas ir Europoje.

    Kas yra skaitmeninis vandenyno dvynys?

    Siekiant geriau suprasti procesus ir greičiau priimti sprendimus, Europos Sąjungoje vystoma iniciatyva European Digital Twin Ocean, dar žinoma kaip EDITO. Tai skaitmeninė, didelės raiškos vandenyno „kopija“, kuri sujungia įvairius duomenų šaltinius ir leidžia virtualiai stebėti bei modeliuoti vandenyno būklę.

    Platforma kuriama kaip atvira, internetu pasiekiama priemonė, orientuota į mokslininkus ir sprendimų priėmėjus. Joje galima analizuoti temperatūrą, sroves, bangavimą, druskingumą, biologinius rodiklius, taip pat vertinti taršą, įskaitant plastiko kaupimąsi.

    Kaip DI padeda prognozuoti pokyčius?

    Viena svarbiausių EDITO idėjų yra vadinamieji „kas būtų, jeigu“ scenarijai, kai galima tikrinti, kaip pasikeistų rodikliai esant kitoms pradinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, modeliuoti, kaip kistų žuvų populiacijos, jei vandens temperatūra pakiltų keliais laipsniais, arba ar jūržolės juostos tam tikrose vietose sumažintų pakrančių eroziją.

    Tokios prognozės remiasi DI metodais, kurie padeda greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir atkurti sudėtingus ryšius tarp atmosferos, vandens masių ir ekosistemų. Kartu diegiami ir pokalbių robotai, kad naudotojai galėtų paprasčiau gauti atsakymus apie vandenyną ir duomenų interpretaciją.

    Palydovai ir „Copernicus“ duomenys

    Skaitmeninis dvynys neįmanomas be Žemės stebėjimo palydovų. Pagrindinis duomenų ramstis Europoje yra Copernicus programa, kuri teikia informaciją apie vandenyno paviršiaus temperatūrą, jūros lygio pokyčius, spalvą, ledo būklę ir kitus parametrus, reikalingus operatyviai stebėsenai.

    Vis dėlto palydovai daugiausia mato vandenyno paviršių, todėl svarbūs ir vietoje renkami matavimai iš laivų, plūdurų bei kitų jutiklių. Tokia duomenų sintezė leidžia tikslinti modelius, mažinti paklaidas ir geriau prognozuoti pokyčius regioniniu mastu.

    Europos planuose numatyta, kad EDITO taps pilnai veikiančia, plačiai naudojama sistema iki 2030 metų. Tikimasi, jog ji bus naudinga ne tik mokslui ar aplinkosaugai, bet ir jūrų saugumui, kai tikslūs ir greiti duomenys gali padėti anksčiau pastebėti rizikas bei efektyviau valdyti incidentus.