CP v2

Tag: Mesko

  • MON pripažino keturių PGZ įmonių projektus strateginiais: investicijos startuos greičiau

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON) pirmą kartą keturių valstybinės ginkluotės grupės PGZ įmonių investicijoms suteikė „esminių investicijų“ statusą. Jį gavo „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“ projektai, o tai turėtų sutrumpinti administracines procedūras prieš statybų pradžią.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai 2025 metais įsigaliojo specialusis įstatymas, skirtas strateginėms ir esminėms gynybos investicijoms. Pagal jį, gavus tokį statusą, statybos darbus galima pradėti paprasčiau – dažnai pakanka tik informuoti vaivadą ir vaivadijos statybos priežiūros inspekciją.

    Kas keičiasi įmonėms?

    Esminių investicijų statusas Lenkijoje reiškia greitesnį kelią nuo projekto parengimo iki realių darbų aikštelėje. PGZ argumentuoja, kad tai leis sparčiau plėsti infrastruktūrą, didinti gamybos pajėgumus ir stiprinti technologines kompetencijas, kurios svarbios kariuomenės aprūpinimui.

    Toks reguliavimas atspindi platesnę Europos tendenciją: gynybos pramonė vis dažniau traktuojama kaip kritinė infrastruktūra, kuriai taikomi pagreitinti sprendimai. Pastaraisiais metais ES ir NATO valstybės akcentuoja amunicijos, oro gynybos ir jūrinių technologijų gamybos didinimą, nes išryškėjo tiekimo grandinių ir pajėgumų trūkumai.

    Ką gamina šios keturios įmonės?

    „PIT-Radwar“ siejama su radarų ir oro gynybos sprendimais, todėl greitesnės investicijos gali būti reikšmingos modernizuojant Lenkijos priešlėktuvinius pajėgumus. „Mesko“ yra viena svarbiausių amunicijos ir raketinės ginkluotės gamintojų, o „Nitro-Chem“ specializuojasi sprogmenų bei jų komponentų srityje.

    „OBR CTM“ (Gdynėje veikiantis jūrinių technologijų centras) dirba su sprendimais, aktualiais kariniam laivynui ir jūrinei gynybai. PGZ viešai pabrėžia, kad būtent šių bendrovių kompetencijos yra strategiškai svarbios, todėl sprendimas traktuojamas kaip signalas apie ilgalaikę valstybės paramą gamybos plėtrai.

    „Šiandien MON speciali komanda pirmą kartą suteikė esminių investicijų statusą gynybos poreikiams. Sveikinimai „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“,“ – sakė gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kokios ribos taikomos „esminėms investicijoms“?

    Specialusis įstatymas numato, kad tokie projektai gali būti vykdomi tik valstybei priklausančiuose sklypuose arba teritorijose, kurios yra perduotos nuolatiniam valdymui ar ilgalaikei nuomai gynybos ir vidaus reikalų struktūroms, joms pavaldžioms įstaigoms ar specialiosioms tarnyboms. Praktikoje tai riboja galimybes rinktis vietą, bet kartu supaprastina sprendimus dėl žemės nuosavybės.

    Įstatymas taip pat palieka aplinkosauginius „saugiklius“ – kai kuriais atvejais vis tiek gali prireikti regioninės aplinkos apsaugos institucijų sprendimų, pavyzdžiui, jei projektas turėtų neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Tačiau bendras tikslas – kad gynybos pajėgumams svarbūs objektai neužstrigtų dėl ilgo derinimų ciklo.

    MON sprendimas dėl PGZ įmonių investicijų laikomas precedentu, kuris gali atverti kelią panašiems statusams ir kitiems gynybos pramonės projektams. Tai ypač aktualu, kai Lenkija ir kitos regiono valstybės siekia greičiau didinti amunicijos, jutiklių, oro gynybos ir jūrinių sprendimų gamybą, reaguodamos į saugumo situaciją Rytų Europoje.

  • Lenkija tobulina „Piorun“ prieš dronus: naujas valdymas, UV kanalas ir tikslesnė detonacija

    Lenkijos gynybos pramonė planuoja reikšmingai modernizuoti nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą „Piorun“, kuri laikoma viena svarbiausių priemonių kovai su dronais, sraigtasparniais ir žemai skrendančiais orlaiviais. Sistemos gamintojas MESKO skelbia atliekantis tyrimų ir plėtros darbus, apimančius praktiškai visus raketos mazgus – nuo taikymo galvutės iki variklio ir sprogdiklio.

    Modernizacijos tikslas – padidinti efektyvumą prieš mažus ir sunkiau aptinkamus taikinius, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sparčiai kintančias dronų taktikas. Įmonė pabrėžia, kad kol kas vystomi atskiri technologiniai sprendimai, todėl apie pilną prototipą dar anksti kalbėti.

    Kas keisis raketoje?

    Vienas svarbiausių planuojamų pakeitimų – taikinių sekimo ir nutaikymo galvutė. Šiuo metu ji naudoja du infraraudonųjų spindulių kanalus, leidžiančius fiksuoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, drono ar sraigtasparnio variklio išmetamąsias dujas.

    Modernizuotoje koncepcijoje numatomas trečias, ultravioletinis kanalas. Jis turėtų pagerinti taikinių aptikimą sudėtingame fone, pavyzdžiui, kai taikinys matomas saulės kryptimi, ir padidinti atsparumą šiluminėms apgaulėms.

    „Norime, kad net palyginti maži taikiniai nepraslystų tarp lazerio signalų“, – sakė MESKO technologijų padalinio vadovas Marekas Skowronas.

    Dar vienas pokytis – artumo jutiklis ir detonacijos inicijavimas. Skelbiama, kad bus didinamas lazerinio artumo jutiklio jautrumas, kad sprogdiklis patikimiau suveiktų, kai taikinys mažas arba sunkiau „pagautinas“ greitai besikeičiančioje situacijoje.

    Naujas valdymas ir variklio darbai

    Didelė modernizacijos dalis siejama su raketos valdymu. MESKO ketina atsisakyti dujinio dinaminio valdymo ir pereiti prie pilnai elektromechaninio, proporcinio valdymo – tai turėtų „išlyginti“ raketos skrydžio trajektoriją ir potencialiai padidinti efektyvų nuotolį.

    „Tam dar reikės skrydžio bandymų, bet vien trajektorijos išlyginimas tikėtina didins nuotolį“, – sakė Marekas Skowronas.

    Gamintojas taip pat vertina įvairias kovinės galvutės koncepcijas bei dirba su raketos varomąja dalimi. Tarp prioritetų – startinio variklio technologinis supaprastinimas, kad jo gamyba būtų greitesnė, ir galimybės gerinti žygio variklio parametrus.

    Užsakymai ir gamybos spartinimas

    „Piorun“ Lenkijoje perkamas nuo 2016 metų, o didžiausias vartotojas yra Lenkijos gynybos institucijos. Nurodoma, kad ankstesniais metais pasirašytų užsakymų apimtys siekė kelis tūkstančius raketų ir šimtus paleidimo įrenginių, o tiekimai planuojami keleriems metams į priekį.

    Viešai skelbiama, kad gamybos pajėgumai per pastaruosius metus buvo didinami, o MESKO paraleliai siekia labiau automatizuoti atskirus „Piorun“ gamybos procesus. Tai vertinama kaip kritiškai svarbu, nes didėjant paklausai svarbi ne tik technologinė pažanga, bet ir stabilus tiekimo tempas.

    Be vidaus poreikio, „Piorun“ laikomas ir reikšmingu eksporto produktu: sistema naudota realiose kovos sąlygose Ukrainoje, o tai daugeliui šalių tampa papildomu argumentu vertinant įsigijimus. Būtent dėl to modernizacijos kryptis – geresnis darbas prieš mažus taikinius ir atsparumas trikdžiams – laikoma ne tik techniniu, bet ir komerciniu pranašumu.

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • „PGZ“ pristatė „Piorun 2“: ką žada nauja Lenkijos nešiojama oro gynybos raketa

    Lenkijos gynybos pramonė tarptautinėje parodoje MSPO Kielcuose pirmą kartą viešai parodė nešiojamos priešlėktuvinės sistemos „Piorun 2“ kryptį. Projektą pristatė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ kartu su gamintoju „Mesko“, pabrėždami, kad tai yra ankstesnio „Piorun“ evoliucija, o ne visiškai naujas kompleksas.

    „Piorun“ šeima pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių Lenkijos eksportinių ginkluotės produktų, o kovos Ukrainoje patirtis išryškino trumpųjų nuotolių oro gynybos svarbą. Būtent todėl „Piorun 2“ akcentuojamas kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias grėsmes, pirmiausia dronų ir sparnuotųjų raketų plitimą.

    Kuo skirsis „Piorun 2“?

    Pristatymo metu nurodyta, kad naujoji versija turėtų išlaikyti panašius matmenis kaip pirmtakas, tačiau gauti kitus skrydžio ir taikymo parametrus. Svarbiausias pažadas – didesnis efektyvus nuotolis, nors kol kas tikslūs skaičiai neatskleidžiami.

    Kaip kontekstas, anksčiau skelbta, kad pirmosios kartos „Piorun“ efektyvus nuotolis siekia apie 6,5 kilometro, o maksimalus taikinių perėmimo aukštis – apie 4 kilometrus. „Piorun 2“ turėtų pagerinti šiuos rodiklius, tačiau, kaip akcentuota, proveržis bus labiau nuoseklus nei revoliucinis.

    Gamintojai taip pat kalba apie proporciškai valdomus vairus, kurie leistų sklandesnę skrydžio trajektoriją ir mažesnius energijos nuostolius. Tai tiesiogiai susiję su geresniu manevringumu, kuris ypač svarbus gaudant mažus, staigiai manevruojančius oro taikinius.

    Dar vienas paketas – patobulinta nukreipimo galvutė ir optimizuoti sekimo algoritmai. Tokie patobulinimai paprastai siejami su geresniu atsparumu trikdžiams ir stabilesniu taikinio išlaikymu sudėtingomis sąlygomis, kai ore vienu metu veikia daug objektų.

    Pranešta ir apie pakeitimus skeveldrinėje kovinėje dalyje. Nors masė, tikėtina, išliks panaši, akcentuojama kitokia įdėklo konstrukcija, turinti suformuoti tolygesnes skeveldras ir geriau padengti taikinio zoną.

    Kodėl šis pristatymas svarbus?

    Apie „Piorun 2“ kūrimą viešojoje erdvėje buvo kalbama jau ne vienus metus, tačiau dabar pramonė demonstruoja apčiuopiamą etapą – darbinius modelius ir įvardija konkrečias modernizavimo kryptis. Tai signalas, kad programa pereina iš koncepcinės stadijos į brandesnį bandymų ir parengties etapą.

    Šiandien trumpųjų nuotolių oro gynyba Europoje yra viena jautriausių spragų, todėl nešiojami kompleksai vėl atsidūrė prioritetų sąrašuose. NATO šalys siekia papildyti sluoksniuotą oro gynybą priemonėmis, kurios greitai dislokuojamos, pigesnės nei dideli kompleksai ir tinka kovai su dronais bei sraigtasparniais.

    „Piorun“ sėkmė tarptautinėje rinkoje sustiprino ir „Piorun 2“ potencialą, nes pirkėjams svarbi tęstinumo logika, atsarginių dalių grandinė ir apmokymo paprastumas. Jei naujoji versija išlaikys panašų ergonomikos ir eksploatacijos principą, modernizavimas kariuomenėms gali kainuoti mažiau nei visiškas sistemos keitimas.

    „Nauja versija buvo tobulinama remiantis patirtimis, sukauptomis Ukrainos fronte“, – pabrėžė projekto pristatyme dalyvavę pramonės atstovai.

    Kol kas „Piorun 2“ grafikas, bandymų etapai ir serijinės gamybos apimtys nėra detalizuojami. Vis dėlto pats viešas pristatymas rodo, kad Lenkija siekia išlaikyti lyderystę nešiojamų oro gynybos sistemų segmente ir pasiūlyti rinkai patobulintą sprendimą, pritaikytą dabartinėms grėsmėms.

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • Lenkijos gynybos pramonė ieško eksporto: po rekordinių užsakymų valdžia derasi dėl naujų sutarčių

    Lenkijos gynybos pramonė, pastaraisiais metais sulaukusi rekordinės apimties vidaus užsakymų, vis aktyviau atsigręžia į eksporto rinkas. Varšuva siekia, kad dabar plečiami gamybos pajėgumai ir didinamas darbuotojų skaičius neliktų be darbo tuomet, kai didžiausia nacionalinių pirkimų banga ims slūgti.

    Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Konradas Gołota, pabrėžęs, kad kartu su pramonės įmonėmis jau vyksta derybos dėl papildomų kontraktų užsienyje. Jo teigimu, vienas svarbiausių uždavinių tampa nuosekli valstybės eksporto politika, kuri leistų išlaikyti gamybos tempą ir po kelių metų.

    Gamybos šuolis kelia naujų rizikų

    Dideli kontraktai reiškia ne tik naujas gamybos linijas, bet ir ilgalaikį tiekimo grandinių planavimą, nes dalis komponentų vis dar perkami už Lenkijos ribų. Pasak viceministro, prieš pasirašant sutartis buvo vertinami pajėgumai ir galimybės užsitikrinti vietą tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Kad pasirašytume šiuos kontraktus, reikėjo milžiniško darbo ne tik derantis dėl sąlygų, bet ir įsivertinant gamybos pajėgumus bei užsitikrinant komponentų tiekimą, nes ne viską gaminame Lenkijoje“, – sakė Konradas Gołota.

    Valdžia pripažįsta, kad didžiausias iššūkis gali prasidėti vėliau, kai vidaus užsakymų portfelis natūraliai sumažės. Todėl prioritetu tampa užsakymų diversifikavimas, kad pramonė nebūtų priklausoma vien nuo valstybės pirkimų.

    Augant pajamoms, auga ir darbuotojų poreikis

    Gamybos suaktyvėjimas jau matomas įmonių rezultatuose: dalies Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovių pajamos augo dešimtimis proc., o kai kuriais atvejais šuolis buvo dar didesnis. Lygiagrečiai didėja ir užimtumas – kalbama apie tūkstančius naujų darbo vietų tiek pačiose įmonėse, tiek pas tiekėjus ir kooperantus.

    Toks augimas kuria spaudimą ne tik pritraukti ir apmokyti specialistus, bet ir užtikrinti ilgalaikį užimtumą. Viceministro teigimu, siekiama, kad kartu su darbo vietomis toliau plėstųsi ir visa pramonės ekosistema, įskaitant tyrimus, inžineriją ir gamybos kompetencijas.

    Eksportas kaip planas po vidaus bumo

    Vienu iš artimiausių tikslų įvardijamas aktyvesnis ėjimas į užsienio rinkas, įskaitant ne tik Europą. Lenkija signalizuoja apie didesnį dėmesį Azijai, o tarp minimų krypčių figūruoja Vietnamas ir Indija, kuriose ieškoma naujų partnerių ir galimų pirkėjų.

    „Jau buvome misijoje Vietname, ruošiame vizitą į Indiją ir kitus veiksmus kitose rinkose“, – sakė Konradas Gołota.

    Eksporto ambicijos siejamos ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skatinančiomis bendrus kelių valstybių pirkimus ir didesnį pramonės kooperavimą. Lenkijos pozicija – tokie mechanizmai gali atverti gamintojams platesnį užsakymų ratą, tačiau sėkmei reikalinga ir stipri pardavimų infrastruktūra.

    Vienas praktinių uždavinių – atkurti ir sustiprinti eksporto kompetencijas didžiausiose sektoriaus grupėse. Valdžia akcentuoja, kad vien produkto nepakanka: būtini tarptautiniai pardavimai, priežiūra po pardavimo, atsarginių dalių tiekimas ir ilgalaikiai aptarnavimo planai, kurių dažnai reikalauja užsienio klientai.

    Lenkija gynybos pramonę vis dažniau vertina ne tik kaip kariuomenės aprūpinimo priemonę, bet ir kaip ekonomikos augimo, inovacijų bei diplomatinės įtakos instrumentą. Būtent todėl eksporto didinimas įvardijamas kaip strateginis sprendimas, galintis užtikrinti, kad šiandien plečiami pajėgumai būtų naudojami ir pasibaigus vidaus užsakymų pikui.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkijoje, Skaržysko-Kamenoje veikiančioje „MESKO“ gamykloje pasirašyta pagrindinė sutartis dėl kelių tūkstančių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Piorun“ tiekimo. Sandoris apima Lenkijos kariuomenę ir sąjungininkus, tarp jų Lietuvą, Latviją bei Norvegiją, o pristatymai planuojami iki 2030 metų.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 1,8 milijardo eurų. Daugiau kaip 80 proc. užsakymo numatyta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, o likusi dalis skiriama partneriams pagal bendrų pirkimų modelį, kuris Baltijos regionui tampa vis aktualesnis didėjant oro grėsmių spektrui.

    Kas įeina į paketą?

    Pagal paskelbtą informaciją, pirkimas apima ne tik raketas ir paleidimo mechanizmus, bet ir treniruoklius, mokymų bei logistikos paketus. Toks komplektavimas mažina rizikas eksploatacijoje ir leidžia greičiau parengti personalą, o tai ypač svarbu plečiant trumpojo nuotolio oro gynybą.

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia, kad tai vienas didžiausių „Piorun“ pirkimų istorijoje, o dalis finansavimo Lenkijos poreikiams siejama su Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus detalizuotos vykdomosios sutartys ir tikslūs pristatymų grafikai.

    Kuo išsiskiria „Piorun“?

    „Piorun“ yra labai trumpojo nuotolio nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas, skirtas naikinti žemai skrendančius taikinius, įskaitant sraigtasparnius, lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dronus. Skelbiama, kad veikimo nuotolis siekia iki 6,4 kilometro, o taikinių aukštis iki 4 kilometrų.

    Kompleksą gali valdyti vienas karys, o viso rinkinio masė sudaro apie 16,5 kilogramo. Tokios sistemos paprastai laikomos viena iš būtiniausių grandžių saugant pajėgas ir infrastruktūrą nuo mažų, greitų ir žemai skrendančių taikinių, kurių kare pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    „Piorun“ tarptautinį dėmesį sustiprino ir tai, kad sistema buvo plačiai aptarinėjama dėl realaus panaudojimo Ukrainoje, kur trumpojo nuotolio oro gynyba tapo kritiškai svarbi kovojant su sraigtasparniais ir bepiločiais. Europoje auga paklausa tokiems sprendimams, nes dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmė išlieka viena aktualiausių.

    Taip pat akcentuojama, kad Lietuva įsigyja „Piorun“ kaip žingsnį modernizuojant turėtus senesnius sprendimus ir stiprinant artimojo nuotolio oro gynybos sluoksnį. Toks pirkimas dera su regionine tendencija daugiau gynybos priemonių įsigyti koordinuotai su sąjungininkais, kad būtų greičiau užtikrinami tiekimai ir didinamas suderinamumas.

    Lenkijos gamintojas teigia didinantis gamybos apimtis ir investuojantis į linijų plėtrą, kad patenkintų augantį vidaus ir eksporto poreikį. Tai reikšminga ir Lietuvai, nes gamybos pajėgumai bei tiekimo grandinių stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai sutartys virsta realiais pristatymais.

  • Įtartinas objektas nukrito netoli amunicijos gamyklos: generolas įspėja apie rimtą spragą

    Įtartinas objektas nukrito netoli amunicijos gamyklos: generolas įspėja apie rimtą spragą

    Lenkijoje, netoli Tarnawa-Kolonia vietovės, nukritęs nenustatytas objektas sukėlė naują diskusijų bangą apie šalies oro erdvės saugumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Atsargos generolas Leonas Komornickis atkreipė dėmesį, kad įvykio vieta nėra atsitiktinė, nes netoliese vyksta strategiškai svarbi gynybos pramonės plėtra.

    Pasak generolo, Tarnawa-Kolonia yra maždaug 30 kilometrų atstumu nuo Krasniko, kur plečiami pajėgumai artilerijos amunicijai gaminti. Jo vertinimu, tai taktiškai ir operaciškai reikšminga zona, todėl incidentas kelia klausimų, ar pakankamai efektyviai saugomi objektai, svarbūs nacionalinei gynybai.

    Kas statoma Krasnike

    Generolas siejo incidentą su Krasnike veikiančios bendrovės „MESKO“ objektu, priklausančiu Lenkijos ginkluotės grupei. Ten vykdoma modernizacija ir naujų gamybos pajėgumų kūrimas, orientuotas į 155 mm artilerijos amunicijos korpusus, kurie svarbūs tiek nacionalinėms, tiek sąjungininkų tiekimo grandinėms.

    Viešai skelbta, kad projektas yra plataus masto amunicijos gamybos didinimo programos dalis, o po darbų pabaigos numatomi gerokai didesni gamybos mastai. 155 mm kalibras tapo vienu kritinių NATO standartų, todėl investicijos į tokias linijas Europoje spartėja, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti tiekimo terminus.

    Kodėl tai jautru dabar

    Pastaraisiais metais Lenkija, kaip ir kitos regiono valstybės, stiprina oro gynybą ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, nes grėsmių spektras išsiplėtė nuo raketų iki įvairių tipų bepiločių orlaivių. Net ir vienkartinis objektų įskridimas ar nekontroliuojamas kritimas šalia gynybos pramonės ar energetikos infrastruktūros vertinamas kaip rimtas signalas peržiūrėti reagavimo procedūras.

    „Tai ne atsitiktinė vieta, o teritorija šalia kritiškai svarbios investicijos, todėl klausimas turi būti keliamas apie apsaugos veiksmingumą“, – sakė Leonas Komornickis.

    Jis taip pat priminė ankstesnę kritiką dėl to, kiek laiko objektas galėjo būti Lenkijos oro erdvėje, jei tai buvo sparnuotoji raketa arba dronas. Tokiais atvejais net kelių minučių delsa gali būti lemiama, ypač kai netoli yra karinei logistikai ir gamybai svarbūs objektai.

    Kokie klausimai lieka atviri

    Kol kas viešai nėra pateikta galutinė informacija, kas tiksliai nukrito ir iš kur objektas atskrido, todėl diskusijos dėl incidento priežasčių ir atsakomųjų veiksmų tęsiasi. Tuo pat metu įvykis išryškino bendrą regiono tendenciją: augant gynybos pramonės pajėgumams, lygiagrečiai turi būti stiprinama ir jų fizinė bei oro erdvės apsauga.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad šiuolaikinėje karo realybėje taikiniais tampa ne tik fronto infrastruktūra, bet ir gamybos grandinės, sandėliai, logistikos mazgai bei technologiniai objektai. Dėl to investicijos į radarų tinklus, priešlėktuvines sistemas, ryšių atsparumą ir greitesnį sprendimų priėmimą tampa tokios pat svarbios kaip ir pačios gamyklos.

  • „Mesko“ pradeda 155 mm amunicijos parako gamybą: technologijų perdavimas iš CSG stiprina tiekimą

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „Mesko“, priklausanti PGZ grupei, pradeda parako, skirto 155 mm artilerijos amunicijai, gamybą. Projektas įgyvendinamas po technologijų ir gamybos žinių perdavimo iš CSG grupės, o tai laikoma svarbiu žingsniu plečiant vietines gamybos kompetencijas.

    Pagamintas parakas bus naudojamas moduliariems metamojo užtaiso sprendimams, kurie reikalingi 155 mm kalibro artilerijos šaudmenims. Šis kalibras yra NATO standarto pagrindas, todėl paklausa Europoje pastaraisiais metais išaugo, o tiekimo grandinės tapo strateginiu saugumo klausimu.

    Bandymus atliko su Krab

    Pasak projekto dalyvių, parakas jau praėjo laboratorinius tyrimus ir ugnies bandymus poligono sąlygomis. Šaudymo bandymai buvo atlikti naudojant savaeiges haubicas Krab, siekiant patvirtinti atitiktį reikiamiems parametrams.

    „Džiaugiamės, kad per tokį trumpą laiką „Mesko“ pavyko sukurti gamybinius pajėgumus, reikalingus parakui moduliariniams metamojo užtaiso sprendimams. „Mesko“ pagamintas parakas sėkmingai praėjo ir laboratorinius tyrimus, ir ugnies bandymus naudojant savaeiges haubicas Krab“, – sakė CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Jis pabrėžė, kad tai patvirtina technologijų perdavimo efektyvumą, o bendradarbiavimas gali apimti ir daugiau sprendimų ateityje. Praktikoje tai reiškia greitesnį pajėgumų didinimą, kai rinkoje trūksta kritinių komponentų, o valstybės siekia užsitikrinti stabilias atsargas.

    Gamyba planuojama Pionkuose

    Serijinė parako gamyba bus vykdoma „Mesko“ padalinyje Pionkuose. Projekto rėmuose buvo perduota techninė dokumentacija, suteikta pagalba paleidžiant naują gamybos liniją, taip pat pagaminta pirmoji bandomoji parako partija.

    „Mesko“ vadovė Renata Gruszczyńska akcentavo, kad tikslas yra sukurti visą ciklą leidžiančius pajėgumus, kad Lenkijos pramonė galėtų savarankiškai gaminti pilnos komplektacijos 155 mm artilerijos amuniciją. Tokia kryptis siejama ne tik su investicijomis į infrastruktūrą, bet ir su būtinais technologiniais sprendimais, kuriuos galima greičiau įdiegti per partnerystes.

    Technologijų perdavimas įvardijamas kaip vienas projektų, susijusių su 2023 metais sudarytais susitarimais dėl didelių 155 mm amunicijos kiekių tiekimo. Augant gynybos pramonės užsakymams regione, vietinė parako gamyba laikoma kritine grandimi, mažinančia priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpinančia gamybos ciklus.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Eurosatory 2026 gynybos parodos Paryžiuje pabaigoje pasirašytas susitarimas, kuris gali atverti naują etapą lenkiškos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Piorun“ eksportui. Bendrovės „Mesko S.A.“, „CRW Telesystem-Mesko“ ir „Naval Group“ sutarė demonstruoti „Piorun“ raketų integraciją su prancūziškomis „Rampart“ paleidimo sistemomis.

    Susitarimas numato praktinę demonstraciją jūrinėje platformoje per jūrų pratybas, kad būtų įvertintas suderinamumas ir veikimas realiomis sąlygomis. Jei bandymai bus sėkmingi, „Piorun“ galėtų tapti vienu iš pilnaverčių ginkluotės pasirinkimų „Rampart“ sistemai, kuri planuojama Prancūzijos kariniams laivams ir eksportui.

    „Piorun“ pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio dėl efektyvaus panaudojimo Ukrainoje, kur jis naudojamas nuo plataus masto karo pradžios. Toks kovinis patikrinimas dažnai tampa svarbiausiu argumentu pirkėjams, ypač renkantis labai trumpo nuotolio oro gynybos sprendimus, skirtus kovai su sraigtasparniais, sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais.

    Lenkiškas kompleksas jau buvo parduotas ar pasirinktas kelių Europos valstybių, tarp jų minimos Norvegija, Švedija, Lietuva, Estija ir Belgija. Dėl to galimas Prancūzijos sprendimas būtų reikšmingas ne tik kaip naujas klientas, bet ir kaip signalas kitoms šalims, kurios ieško greitai diegiamų, kovinėmis sąlygomis išbandytų sprendimų.

    Kas yra „Piorun“ ir kuo jis svarbus

    „Piorun“ yra nešiojamas priešlėktuvinis raketinis kompleksas, sukurtas modernizuojant ankstesnės kartos sprendimus ir pritaikant juos naujesnėms grėsmėms. Jo veikimo parametrai viešai aprašomi kaip maždaug iki 6,5 kilometro nuotolis ir iki 4 kilometrų aukštis, o taikiniai aptinkami ir sekami infraraudonųjų spindulių principu.

    Svarbi savybė yra atsparumo trikdymui sprendimai, kurie padeda veikti aplinkoje, kurioje naudojamos šiluminės gaudyklės ir kitos klaidinimo priemonės. Tokios savybės ypač aktualios šiandien, kai mūšio lauke sparčiai daugėja mažų ir pigių bepiločių, o oro gynybai tenka dirbti tankioje ir dinamiškoje grėsmių aplinkoje.

    „Rampart“ idėja: moduliškumas ir eksportas

    „Rampart“ yra „Naval Group“ kuriama labai trumpo nuotolio daugiafunkcė paleidimo sistema, pirmiausia skirta kariniams laivams, tačiau numatoma ir galimybė pritaikyti ją antžeminėse platformose. Koncepcijos esmė yra moduliškumas, leidžiantis derinti skirtingos paskirties efektorius ir priemones pagal konkrečią misiją.

    Gamintojo pateikiama informacija nurodo, kad sistema gali talpinti iki 1 000 kilogramų amunicijos, o bokštelyje numatyti keturi paleidimo modulių blokai. Toks sprendimas leidžia operatoriams pritaikyti konfigūraciją prie skirtingų grėsmių, o eksportui tai patrauklu tuo, kad klientai gali prašyti integruoti jų jau naudojamą ginkluotę.

    Kodėl integracija svarbi abiem pusėms

    „Mesko“ ir partneriams sėkminga integracija galėtų tapti tiesioginiu keliu į Prancūzijos rinką, įskaitant potencialų poreikį jūrų pajėgose. Be to, jei „Rampart“ būtų parduodamas trečiosioms šalims, „Piorun“ galėtų tapti papildomu pasiūlymu tiems pirkėjams, kurie jau naudoja lenkišką kompleksą arba ieško alternatyvų.

    „Naval Group“ savo ruožtu stiprina „Rampart“ patrauklumą tarptautinėje rinkoje, nes suderinamumas su plačiau paplitusiu užsienio efektoriumi didina sistemos lankstumą. Gynybos pramonėje tai dažnai reiškia ne tik didesnes pardavimo galimybes, bet ir greitesnį sprendimų diegimą klientams, kurie nori išvengti ilgos integracijos grandinės.

    Kol kas kalbama apie demonstracinius darbus ir bandymus, o ne galutinį pirkimo sprendimą. Vis dėlto pats susitarimas rodo kryptį, kuria juda Europos gynybos rinka: siekiama moduliškų sistemų, suderinamų su skirtingų šalių ginkluote, kad reagavimas į grėsmes ir tiekimo grandinės būtų kuo lankstesnės.