Tag: Mėšlungis

  • Kūnas siunčia šiuos signalus, kai trūksta vitaminų ir mineralų: daugelis juos ignoruoja

    Vitaminų ir mineralų trūkumas ne visada reiškia prastą mitybą. Dažna priežastis yra sutrikęs įsisavinimas, virškinamojo trakto ligos, ilgalaikiai uždegimai ar kai kurių vaistų vartojimas. Užsitęsus deficitui gali didėti mažakraujystės, raumenų silpnumo ir imuniteto sutrikimų rizika.

    Pirmieji požymiai dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su stresu, miego trūkumu ar pervargimu. Vien odos, plaukų ar nagų pokyčių nepakanka diagnozei, nes tuos pačius simptomus gali sukelti įvairios būklės. Patikimiausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija ir tiksliniai tyrimai.

    Dilgčiojimas, tirpimas ar badymo pojūtis pirštuose kartais siejamas su vitamino B12 trūkumu, kuris svarbus nervų sistemai. Ilgai trunkantis deficitas gali sukelti pusiausvyros sutrikimus, eisenos nestabilumą ir nervų pažeidimo požymius. Šį vitaminą dažniausiai suteikia mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai ir praturtinti produktai.

    Prastėjantis matymas prieblandoje, vadinamas naktiniu aklumu, laikomas vienu būdingesnių vitamino A trūkumo signalų. Vitamino A stoka gali prisidėti ir prie akių sausumo bei gleivinių problemų. Jo šaltiniai yra kiaušiniai, pieno produktai, o provitamino A suteikia morkos, moliūgai ir žalialapės daržovės.

    Kraujavimas valantis dantis dažniausiai rodo dantenų uždegimą ar kitas burnos sveikatos problemas, tačiau retesniais atvejais gali būti siejamas su vitamino C stoka. Sunkesnė ir ilgalaikė šio vitamino stoka gali lemti prastesnį žaizdų gijimą, bendrą silpnumą ir ryškesnius dantenų pažeidimus. Vitamino C gausu paprikose, kivių vaisiuose, citrusiniuose vaisiuose ir žalumynuose.

    Skausmingi blauzdų mėšlungiai dažnai priskiriami magnio trūkumui, tačiau panašiai gali pasireikšti ir kalio ar kalcio disbalansas. Reikšmės turi ir skysčių trūkumas, didelis fizinis krūvis bei kai kurie vaistai. Vien pagal mėšlungį tiksliai nustatyti, ko trūksta, neįmanoma.

    Odos pleiskanojimas, uždegiminiai bėrimai ar ryškesnis plaukų slinkimas kartais siejami su nepakeičiamųjų riebalų rūgščių stoka, tačiau tai nėra dažna priežastis. Tokie požymiai gali atsirasti ir dėl dermatologinių ligų, hormoninių pokyčių ar agresyvių kosmetikos priemonių. Jei problemos kartojasi, vertėtų įvertinti bendrą mitybą ir sveikatos būklę.

    Ploni, įgaubti, šaukštelio formos nagai gali būti susiję su geležies stokos mažakraujyste. Tokiu atveju dažnai pasireiškia ir nuovargis, dusulys, blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas ar plaukų slinkimas. Geležies stoką patvirtina kraujo tyrimai, o gydymas parenkamas įvertinus priežastį.

    Suskilinėjantys lūpų kampučiai, vadinami zaidomis, ne visuomet atsiranda dėl išsausėjimo. Jie gali būti susiję su geležies stoka ir kai kurių B grupės vitaminų trūkumu, tačiau neretai priežastis yra vietinis dirginimas ar infekcija. Jei būklė kartojasi, svarbu įvertinti burnos higieną, gretutines ligas ir mitybos įpročius.

    Specialistai pabrėžia, kad vitaminų ir mineralų trūkumas ne visada sukelia aiškius simptomus, o savidiagnostika dažnai klaidina. Ilgiau trunkantys ar stiprėjantys negalavimai turėtų būti vertinami gydytojo, nes ne visada išeitis yra papildai. Tikslingiausia pirmiausia nustatyti priežastį, o tik tada koreguoti mitybą ar gydymą.

  • Naktį pažadina staigus blauzdos skausmas? Liepą kaltininkas dažnai būna visai paprastas

    Naktį pažadina staigus blauzdos skausmas? Liepą kaltininkas dažnai būna visai paprastas

    Staigus blauzdos mėšlungis naktį gali pažadinti per kelias sekundes ir palikti aštrų, veriantį skausmą. Vasarą, ypač liepos karščiuose, tokie epizodai dažnėja po aktyvesnės dienos, darbo sode ar ilgesnio vaikščiojimo. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau pasikartojantys mėšlungiai yra signalas peržiūrėti skysčių, krūvio ir vaistų įtaką.

    Karštis didina prakaitavimą, o kartu organizmas netenka vandens ir elektrolitų, ypač natrio ir kalio. Jei per dieną geriama per mažai, vakare raumenys tampa jautresni staigiems susitraukimams, kurie ir sukelia mėšlungį. Rizika didėja ir tuomet, kai miegama tvankiame, nepakankamai vėdinamame kambaryje.

    Mėšlungį gali išprovokuoti ir staigiai pasikeitęs dienos režimas: ilgas stovėjimas, sėdėjimas be judesio ar neįprastas fizinis krūvis. Vasarą dažniau avimi lengvi batai, šlepetės ar sandalai be tinkamos pėdos atramos, todėl blauzdos ir pėdos raumenys gali būti labiau apkraunami. Po tokios dienos naktį raumenys neretai reaguoja spazmu.

    Vyresniems nei 60 metų žmonėms mėšlungiai pasitaiko dažniau, nes raumenys lėčiau atsistato, o organizmas prasčiau toleruoja karštį. Dėl to svarbu ne tik reguliariai gerti skysčius, bet ir vengti perkaitimo, ypač vakare. Praktikoje tai reiškia vėsesnę patalpą miegui ir mažesnį krūvį didžiausio karščio metu.

    Vaistai ir kitos dažnos priežastys

    Pasikartojantys mėšlungiai kartais susiję su vaistais, pavyzdžiui, diuretikais, kai kuriais preparatais kraujospūdžiui ar cholesterolio kiekiui mažinti. Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti savarankiškai, tačiau apie naujai atsiradusius simptomus verta informuoti gydytoją, ypač jei mėšlungiai prasidėjo pakeitus gydymą.

    Dažnas įprotis – iš karto griebtis magnio papildų, tačiau ne kiekvienas mėšlungis reiškia magnio trūkumą. Priežastis gali būti dehidratacija, raumens pertempimas, kraujotakos sutrikimai ar ilgas buvimas vienoje padėtyje. Sergantiems inkstų ligomis mineralų papildai gali būti netinkami, todėl saugiau pradėti nuo mitybos ir gydytojo patarimo.

    Ką daryti, kai mėšlungis jau prasidėjo

    Svarbiausia – švelniai ištempti raumenį. Jei spazmuoja blauzda, rekomenduojama ištiesinti koją ir patraukti pėdos pirštus kelio link, tai galima padaryti ranka, rankšluosčiu ar atsirėmus pėda į sieną. Dažnai padeda ir atsistojimas iš lovos bei lėtas svorio perkėlimas ant skaudančios kojos.

    Nurimus skausmui, pravartu lengvai pamasažuoti blauzdą nuo čiurnos link kelio, vengiant stipraus gniaužymo. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia šiltas kompresas, kitiems geriau tinka vėsesnis, jei koja po mėšlungio lieka jautri. Po karštos dienos galima išgerti kelis gurkšnius vandens ir gerti palaipsniui, o ne iš karto didelį kiekį.

    Jei gausiai prakaituota, gali praversti elektrolitų papildymas, tačiau saikingai, nes dalis gėrimų turi daug cukraus ar natrio. Sergant inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar taikant skysčių ribojimą, skysčių ir elektrolitų režimą reikėtų aptarti su gydytoju. Kasdienybėje dažnai pakanka vandens ir subalansuotos mitybos.

    Kaip sumažinti pasikartojimo riziką

    Vienas paprasčiausių įpročių – trumpas blauzdų tempimas prieš miegą, be staigių judesių ir be skausmo. Taip pat verta atkreipti dėmesį į miego padėtį: gulint ant nugaros pėdos neturėtų būti stipriai „nuleistos“ žemyn, nes tai didina raumenų įtampą. Kartais padeda vėsesnė patalpa ir lengvesnė patalynė, kad kūnas neperkaistų.

    Karščių metu intensyvų sportą ir sunkesnius darbus geriau planuoti ryte arba vakare. Skysčius svarbu papildyti reguliariai, o alkoholio vengti, nes jis skatina dehidrataciją ir blogina miego kokybę. Labai saldūs gėrimai ir dideli kofeino kiekiai taip pat gali prisidėti prie prastesnio skysčių balanso, jei jais pakeičiamas vanduo.

    Pavienis mėšlungis po karštos ir aktyvios dienos dažniausiai nėra priežastis panikai. Tačiau gydytojo konsultacijos reikėtų, jei mėšlungiai kartojasi beveik kasnakt, yra itin skausmingi ar po jų ilgai išlieka stiprus skausmas. Skubios pagalbos signalai yra vienos kojos tinimas, paraudimas, šiluma, tirpimas, dusulys ar krūtinės skausmas, nes tai gali rodyti rimtesnę būklę.