CP v2

Tag: Mesopotamija

  • Nimrudo lęšis glumina mokslininkus: 2 700 metų senumo radinys galėjo pakeisti istoriją

    Nimrudo lęšis glumina mokslininkus: 2 700 metų senumo radinys galėjo pakeisti istoriją

    Maždaug 2 700 metų senumo krištolo lęšis, vadinamas Nimrudo lęšiu, iki šiol kelia ginčus archeologų ir optikos istorikų bendruomenėje. Nedidelis, kruopščiai nušlifuotas artefaktas buvo aptiktas XIX amžiuje kasinėjant senovės Asirijos miestą Kalchu, dabartinio Irako teritorijoje.

    Šis daiktas yra apie 38 milimetrų skersmens, turi vieną plokščią, kitą lengvai išgaubtą pusę, todėl pasižymi realiomis optinėmis savybėmis ir gali padidinti vaizdą. Datavimas dažniausiai siejamas su VIII amžiumi prieš Kristų, o tai reiškia, kad lęšis buvo pagamintas gerokai anksčiau nei Europoje atsirado pirmieji dokumentuoti teleskopai.

    Diskusijas ypač įkaitino hipotezė, kad lęšis galėjo būti teleskopo dalis ir taip padėti paaiškinti išskirtinai tikslius Mesopotamijos dangaus stebėjimų užrašus. Asirų ir babiloniečių mokslininkai iš tiesų fiksavo planetų judėjimą, užtemimus ir kitus reiškinius, tačiau aiškių įrodymų, kad jie naudojo optinius prietaisus, iki šiol nėra.

    Ar tai galėjo būti teleskopas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vieno lęšio teleskopui nepakaktų: reikėtų daugiau optinių elementų ir konstrukcijos, leidžiančios juos tiksliai sujungti. Svarbu ir tai, kad pats Nimrudo lęšis nėra idealus optinis komponentas, nes jo netobulumai galėjo smarkiai iškraipyti vaizdą ir riboti bet kokių tikslių stebėjimų galimybes.

    Dar vienas argumentas prieš sensacingą versiją yra šaltinių stoka. Iki šiol nerasta asirų tekstų, kurie aprašytų teleskopą ar panašų prietaisą, taip pat nerasta kitų detalių, kurios leistų rekonstruoti tokio įrenginio egzistavimą.

    Žemiškesnės versijos

    Britų muziejaus, kuriame saugomas šis artefaktas, kuratoriai yra nurodę ir gerokai paprastesnį paaiškinimą. Lęšis galėjo būti dekoratyvinė inkrustacija, pavyzdžiui, baldo ar prabangaus dirbinio detalė, o didinantis efektas galėjo būti atsitiktinė šlifavimo pasekmė.

    Šią kryptį sustiprina radimo aplinkybės: lęšis aptiktas tarp kitų dekoratyvinių fragmentų, siejamų su stiklu, kaulu ar mediena. Tai labiau primena prabangaus interjero ar dirbinių apdailą, o ne mokslinio instrumento komplektą.

    Kas labiausiai tikėtina šiandien?

    Dalis tyrėjų laikosi nuomonės, kad lęšis galėjo veikti kaip paprasta lupa. Tokie daiktai būtų naudingi smulkioms įrėžoms ar užrašams apžiūrėti, brangakmeniams apdirbti ar kitoms preciziškoms amatų užduotims, kurioms reikėjo aštresnio vaizdo.

    Taip pat buvo siūlyta idėja, kad tai galėjo būti savotiškas monoklis žmogui, turėjusiam regėjimo sutrikimų, tačiau ši hipotezė nėra tapusi moksliniu sutarimu. Kol kas Nimrudo lęšis išlieka vienu įdomiausių senovės optikos klausimų: aišku, kad jis didina vaizdą, bet neaišku, ar būtent to ir siekė jo kūrėjas.

  • Po 4 000 metų prabilo molinės lentelės: užkalbėjimai, medicina ir net alaus sąskaita

    Po 4 000 metų prabilo molinės lentelės: užkalbėjimai, medicina ir net alaus sąskaita

    Daugiau kaip 4 000 metų senumo molinės lentelės su dantiraščiu atskleidė netikėtai platų senųjų civilizacijų gyvenimo vaizdą: nuo magiškų užkalbėjimų ir medicininių instrukcijų iki kasdienių prekybos įrašų. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai leidžia vienu metu matyti ir valdžios, ir paprastų žmonių kasdienybės sluoksnius.

    Dantiraštis laikomas viena seniausių rašto sistemų pasaulyje, atsiradusia Mesopotamijoje prieš maždaug 5 200 metų. Iš pradžių jis buvo skirtas apskaitai ir prekybai, tačiau vėliau tapo administracijos, religinių tekstų ir literatūros pagrindu, leidusiu kurtis dideliems miestams ir biurokratijai.

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė lentelės, siejamos su senoviniu Hamos miestu dabartinės Sirijos teritorijoje. Miestą 720 metais prieš mūsų erą sunaikino asirai, o dalis ten rastų lentelių dešimtmečius pragulėjo muziejų saugyklose, kol buvo pradėtos sistemingai tyrinėti.

    Tarp perskaitytų tekstų aptikti reti magiški ritualai ir sveikatos priežiūros aprašymai, kurie, mokslininkų vertinimu, galėjo priklausyti didesnei šventyklos bibliotekai. Tokie tekstai regione randami itin retai, todėl jie tampa svarbiais duomenimis apie tai, kaip buvo suvokiamos ligos, apsauga nuo blogio ir dievų vaidmuo kasdienybėje.

    Vienas iš išskirtiniausių įrašų aprašo naktinį ritualą, skirtą apsaugoti valdovą nuo kerų, nelaimių ir politinio chaoso. Jame minimos molio ir vaško figūrėlės, kurios per ceremoniją būdavo sudeginamos, kartu tariant specialius užkalbėjimus, o pati praktika buvo laikoma realiu valstybės stabilumo užtikrinimo įrankiu.

    Tyrėjams netikėta, kad panašaus pobūdžio tekstas rastas ne pagrindiniuose Asirijos imperijos centruose. Tai gali reikšti, kad politinės ir religinės įtakos sklaida buvo platesnė, nei manyta anksčiau, o ritualinės tradicijos pasiekdavo ir toliau nuo valdžios branduolio esančias teritorijas.

    Kolekcijoje aptikta ir karališkų laiškų, istorinių dokumentų bei valdovų sąrašų. Ypatingo dėmesio sulaukė lentelė, kurioje, mokslininkų teigimu, gali būti užuominų apie Gilgamešą, garsųjį Epo herojų, o tai vėl kelia diskusijas, kiek legendiniai pasakojimai galėjo remtis realiais istoriniais prototipais.

    Vis dėlto nemaža dalis lentelių pasakoja ne apie karalius, o apie kasdienę administraciją: prekių sąrašus, darbuotojų apskaitą, tarnybinę korespondenciją ir prekybos dokumentus. Vienas įspūdingiausių smulkių radinių buvo paprasta alaus sąskaita, primenanti, kad žmonių rūpesčiai prieš tūkstantmečius dažnai buvo labai panašūs į šiandieninius.

    Pažymima ir technologijų reikšmė šiuolaikinei archeologijai: ilgą laiką tokie tekstai likdavo menkai ištyrinėti dėl sudėtingų, išnykusių kalbų ir reikalingos ekspertizės. Skaitmeniniai skenavimo metodai ir pažangios analizės priemonės pagreitina detalių fiksavimą, leidžia tiksliau lyginti ženklus ir sistemingiau versti dideles kolekcijas.