CP v2

Tag: Mėsos gaminimas

  • Bobby Flay atskleidė pigesnį kepsnio gabalą už file mignon: skonis nustebins ir namuose

    Kodėl renkasi ne file mignon

    Garsus JAV šefas Bobby Flay sako, kad namuose dažniau renkasi ne file mignon, o ploną, bet ypač aromatingą jautienos gabalą – diafragmos srities mėsą, dažniausiai vadinamą skirt steak. Šis gabalas paprastai kainuoja mažiau, tačiau tinkamai paruoštas gali prilygti brangesniems kepsniams.

    Skirt steak pjaunamas iš apatinės jautienos dalies šalia krūtinės ir šono, todėl tai aktyviai dirbantis raumuo. Būtent dėl to jis turi ryškesnį skonį, bet reikalauja tikslesnio paruošimo, kad būtų minkštas ir sultingas.

    Du tipai ir esminis pasirinkimas

    Šis gabalas dažniausiai skirstomas į du tipus: išorinį ir vidinį. Išorinis paprastai būna vienodesnės struktūros, su daugiau riebalų gyslelių, todėl kepant išlieka sultingesnis, o vidinis gali būti plonesnis ir kietesnis, nors skoniu nenusileidžia.

    Perkant pas mėsininką verta paklausti, kuris variantas labiau tinka planuojamam patiekalui: greitam kepimui ar ilgesniam gaminimui. Nuo to priklausys, ar pakaks trumpo apkepimo, ar geriau rinktis marinavimą ir lėtesnį terminį apdorojimą.

    Karštis didelis, laikas trumpas

    Bobby Flay rekomenduoja šį kepsnį gaminti labai aukštoje temperatūroje, nes taip greitai susidaro apskrudusi pluta, o vidus nespėja išsausėti. Tam tinka kepimas orkaitės grilyje arba labai įkaitintoje keptuvėje, kai kiekvienai pusei užtenka kelių minučių.

    Vis dėlto skirt steak tinka ir ilgesniems metodams, pavyzdžiui, lėtam troškinimui ar sous vide, kai jungiamasis audinys pamažu suminkštėja. Tai ypač aktualu, jei gabalas plonesnis ar kietesnės struktūros.

    Didžiausia klaida pjaustant

    Anot šefo, dažniausia namų virėjų klaida yra neteisingas pjaustymas. Kadangi tai raumeningesnė mėsa, ją būtina pjaustyti prieš plaušą, kitaip net gerai iškeptas kepsnys burnoje atrodys kietas.

    Praktiškas būdas toks: kepsnį supjaustyti maždaug 8–10 centimetrų gabalais, juos pasukti ir tuomet pjaustyti plonomis riekelėmis prieš plaušą, geriausia įstrižai. Taip riekelės tampa trumpesnių skaidulų ir pastebimai minkštesnės.

    Marinatai ir patiekalai, kuriuose atsiskleidžia

    Šiam gabalui ypač tinka marinatai, nes jie paryškina skonį ir gali padėti švelninti tekstūrą. Dažnai pasirenkami citrusų ir sojų deriniai, raudonojo vyno bei svogūnų pagrindas arba švelnesnis aliejaus ir prieskonių mišinys, pavyzdžiui, su rūkyta paprika.

    Skirt steak patogus tuo, kad greitai virsta universaliais mėsos juostelėmis pagrįstais patiekalais: nuo fajitų ir takų iki wok keptuvėje ruošiamų daržovių ir mėsos derinių ar net šiltų salotų. Svarbiausia neperkepti ir visada teisingai supjaustyti prieš pat patiekiant.

  • Kasmet per Božės Kūno šventę kepu šią kepsnį: paprasta taisyklė saugo nuo sausumo

    Daugelyje katalikiškų šalių Božės Kūno šventė reiškia ir gausesnį šeimos stalą, o vienas dažniausių patiekalų – orkaitėje kepta kiauliena. Vis dėlto net ir patyrę namų virėjai neretai susiduria su ta pačia problema: kepsnys atrodo gražiai, bet viduje būna sausas ir kietas.

    Svarbiausia taisyklė, padedanti išvengti nusivylimo, paprasta: kepkite žemesnėje temperatūroje ir skirkite laiko mėsai pailsėti. Per aukšta kaitra greitai sutraukia išorinius baltymus, o viduje sultys ima intensyviai garuoti, todėl mėsa praranda drėgmę ir tampa biri.

    Ne mažiau svarbus ir pats gabalas. Liesesni pjūviai, tokie kaip nugarinė ar kumpis, džiūsta greičiau, todėl verta rinktis mėsą su plona riebalų juostele arba lengvu marmuringumu – riebalai kepant veikia kaip natūrali apsauga ir kartu suteikia skonio.

    Kad kepsnys būtų ir minkštas, ir sultingas, pravartu mėsą iš anksto pasūdyti bei palikti šaldytuve kelioms valandoms ar per naktį. Druska padeda tolygiau pasiskirstyti drėgmei, o kepant lengviau išlaikomas sultingumas, ypač jei temperatūra kontroliuojama ir neperžengiama iki perdžiovinimo ribos.

    Dar viena dažna klaida – pjaustyti mėsą iškart ištraukus iš orkaitės. Po kepimo baltymai dar būna įsitempę, todėl perpjovus sultys greitai išteka; keliolika minučių poilsio leidžia joms pasiskirstyti iš naujo ir kepsnis tampa pastebimai sultingesnis.

    Nors internete apstu gudrybių apie stebuklingus priedus, praktikoje rezultatą lemia ne vienas ingredientas, o disciplina: tinkamas mėsos pasirinkimas, saikinga temperatūra, pakankamas kepimo laikas ir poilsis prieš pjaustant. Laikantis šių principų, net klasikinis naminis kepsnys gali priminti restoraninį.

  • Močiutė daužė mėsą be gailesčio: ekspertai paaiškino, kada taip darote sau meškos paslaugą

    Mėsos mušimas plaktuku daugeliui iki šiol yra automatinis žingsnis ruošiant kotletus ar šnicelius. Tačiau maisto technologai ir maisto saugos specialistai pabrėžia, kad šis veiksmas ne visada pagerina rezultatą, o kartais net padidina riziką virtuvėje.

    Mušant mėsą mechaniškai ardomos raumenų skaidulos ir silpnėja jungiamasis audinys, kuriame yra kolageno. Dėl to gabalas suplonėja, tampa vienodesnio storio, greičiau įkaista ir dažnai lengviau sukramtomas, ypač jei buvo kietesnis.

    Kada mušimas tikrai padeda

    Praktiškiausia mėsą mušti tuomet, kai svarbu išgauti vienodą storį visame gabale. Pavyzdžiui, kiaulienos kepsnys ar vištienos krūtinėlė, suploninta iki maždaug 1 centimetro, kepa tolygiau: mažėja tikimybė, kad vidus liks žalias, o kraštai perdžius.

    Mušimas taip pat pasiteisina su kietesnėmis dalimis, kuriose daugiau jungiamojo audinio, nes tokia mėsa natūraliai standesnė. Plonesnis gabalas ypač tinka greitam kepimui keptuvėje, kai svarbi trumpa terminė apdorojimo trukmė.

    Kada plaktukas labiau kenkia

    Ne visai mėsai reikia tokio „grūdinimo“. Natūraliai minkšti gabalai, pavyzdžiui, kiaulienos išpjova ar jautienos išpjova, nuo intensyvaus mušimo gali prarasti struktūrą, tapti suirę, o kepant lengviau išsausėti ir net sugerti daugiau riebalų.

    Dar viena dažna klaida yra bandymas mušti žuvį, nes jos skaidulos trumpesnės ir trapesnės, todėl filė dažnai tiesiog subyra. Be to, pernelyg suploninus mėsą ji iškepa per greitai, o skonis ir sultingumas nukenčia net per kelias dešimtis sekundžių.

    Didžiausia bėda – higiena

    Maisto saugos rekomendacijos aiškios: apdorojant žalią mėsą svarbiausia išvengti kryžminės taršos. Mušant mėsą į aplinką gali pasklisti smulkūs lašeliai ir dalelės, kurios nusėda ant stalviršio, įrankių ar kitų produktų, ypač tų, kurie vėliau nebus kaitinami.

    Tokiu būdu didėja rizika pernešti bakterijas, kurios siejamos su apsinuodijimu maistu, ypač ruošiant paukštieną. Saugiausia mėsą mušti įdėjus ją į tvirtesnį maišelį arba po storesne maistine plėvele, o po to kruopščiai nuplauti plaktuką, lentelę ir rankas.

    Virtuvėje verta laikytis paprastos taisyklės: žaliai mėsai skirkite atskirą pjaustymo lentelę, o paviršius ir įrankius plaukite šiltu vandeniu su muilu. Taip sumažinsite tikimybę, kad bakterijos pateks ant daržovių, duonos ar kitų jau paruoštų produktų.

    Mušimas pats savaime nėra klaida, tačiau jis turėtų būti taikomas tikslingai: kai reikia sulyginti storį ar suminkštinti kietesnę dalį. Jei tai daroma iš įpročio, su maksimalia jėga ir be apsaugos nuo taškymosi, nukenčia ir patiekalo kokybė, ir virtuvės saugumas.