CP v2

Tag: Mėsos pramonė

  • Radome teisiami dėl prekybos žmonėmis: kolumbiečiai teigia buvę verčiami dirbti mėsos įmonėje

    Radome teisme pradėta nagrinėti prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo byla, susijusi su mėsos perdirbimo įmone. Penki Kolumbijos piliečiai, tarp jų ir nėščia moteris, teigia buvę išnaudojami ir verčiami dirbti vergovės sąlygomis.

    Anot nukentėjusiųjų pasakojimų, jiems buvo paimti pasai, jie esą sulaukė grasinimų, patyrė smurtą, o per dieną turėjo tik 15 minučių pertrauką. Būtent šios aplinkybės tapo bylos, kurioje kalbama apie priverstinį darbą, ašimi.

    Žmonės pasakojo, kad į Lenkiją atvyko bėgdami nuo kartelių Kolumbijoje ir tikėjosi saugumo bei galimybės dirbti. Tačiau, kaip teigiama, atsidūrę Radome jie pateko į situaciją, kurioje buvo kontroliuojami ir negalėjo laisvai spręsti dėl savo dokumentų bei darbo sąlygų.

    Procesas dėl prekybos žmonėmis ir darbo išnaudojimo pradėtas antradienį Radomo teisme. Toliau teismas aiškinsis, kas ir kokiomis aplinkybėmis galėjo organizuoti išnaudojimą, o taip pat vertins liudijimus apie grasinimus, smurtą ir dokumentų atėmimą.

    Ką mini nukentėjusieji

    Nukentėjusieji tvirtina, kad iš jų buvo atimti pasai, o tai esą apribojo galimybes laisvai judėti ir nutraukti darbą. Taip pat teigiama, kad jie buvo bauginami grasinimais.

    Pasakojimuose minimas ir fizinis smurtas bei itin trumpa poilsio pertrauka – vos 15 minučių per dieną. Šie teiginiai tapo esminiais kaltinimų dėl priverstinio darbo elementais.

    Byla dėl prekybos žmonėmis

    Teisme nagrinėjama byla apima įtarimus dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo, susijusio su darbu mėsos perdirbimo sektoriuje Radome. Tokiose bylose paprastai vertinama, ar buvo pasinaudota asmenų pažeidžiamumu, priklausomybe ar baime, siekiant juos išnaudoti.

    Teismo proceso metu bus tikrinama, ar nukentėjusiųjų pateikti pasakojimai pagrįsti, ir nustatoma galima įtariamųjų atsakomybė.

  • Lenkija priešinasi Vokietijos naujoms maisto etiketėms: įspėja dėl smūgio ūkininkams ir eksportui

    Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija Europos Komisijai pateikė išsamią nuomonę, kurioje nepritaria Vokietijos planuojamiems maisto produktų ženklinimo pokyčiams. Varšuva teigia, kad siūlomos taisyklės, skirtos importuojamiems produktams, gali apsunkinti prekybą ir didinti kaštus ūkininkams bei perdirbėjams.

    Pagal Vokietijos projektą etiketėse turėtų atsirasti informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas, iš kurių pagamintas konkretus produktas. Taip pat numatoma kai kuriuos reikalavimus išplėsti maitinimo sektoriui ir daliai perdirbtų maisto produktų.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad nacionalinės taisyklės, taikomos importui, gali veikti kaip papildoma kliūtis bendrosios rinkos principams, ypač laisvam prekių judėjimui. Ministerijos vertinimu, tai gali mažinti kitų ES valstybių gamintojų konkurencingumą Vokietijos rinkoje, įskaitant ir Lenkijos mėsos sektorių.

    Lenkijos pozicija pristatyta po konsultacijų su mėsos pramonės ir gyvulininkystės organizacijomis. Pasak ministerijos, būtent šie sektoriai pirmieji pajustų praktines pasekmes, jei ženklinimas taptų faktiniu reikalavimu norint išlaikyti pardavimus Vokietijoje.

    Kokios išlaidos grėstų gamintojams?

    Lenkijos žemės ūkio viceministras Jacekas Czerniakas pabrėžė, kad projektas neturėtų reikšti pareigos kitų ES šalių gamintojams taikyti Vokietijos nacionalinę ženklinimo sistemą. Jo teigimu, gamintojai, kurie laikosi ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų patirti rinkos nuostolių vien dėl to, kad netaiko papildomų, virš ES reikalavimų einančių nacionalinių taisyklių.

    „Lenkijos ūkininkai ir gamintojai, besilaikantys galiojančių ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų atsidurti nepalankioje rinkos padėtyje vien dėl to, kad netaiko konkrečioje valstybėje narėje priimtų nacionalinių sprendimų, viršijančių ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – sakė Jacekas Czerniakas.

    Ministerijos vertinimu, prisitaikymas prie planuojamų pokyčių gali reikšti brangią atskirą ūkių sertifikaciją, korekcijas gyvūnų laikymo praktikoje ir papildomus reikalavimus tiekimo grandinei. Taip pat įvardijamos išlaidos logistikai, pakuočių pakeitimams ir procesų pertvarkymui, kad produktai atitiktų naujas ženklinimo taisykles.

    Varšuva argumentuoja, kad tokio pobūdžio nacionalinės iniciatyvos gali fragmentuoti bendrą ES rinką, kai skirtingos valstybės nustato skirtingus ženklinimo standartus. Lenkija siekia, kad sprendimai dėl ženklinimo būtų derinami ES lygiu, o nacionaliniai modeliai netaptų netiesiogine importo ribojimo priemone.