Tag: Mėsos termometras

  • Altono Browno metodas filė kepsniui: „atvirkštinis“ apkepimas ir 315 laipsnių keptuvė

    Filė mignon yra vienas brangiausių ir kartu jautriausių jautienos gabalų – perkeptas jis greitai tampa sausas ir kietas. Būtent todėl virtuvės entuziastams dažnai siūlomas „atvirkštinio“ apkepimo metodas, kurį naudoja ir kulinarijos žinovas Altonas Brownas.

    Jo principas paprastas: kepsnys pirmiausia lėtai pašildomas orkaitėje, o tik tada labai trumpai apkepamas itin įkaitintoje ketaus keptuvėje. Taip siekiama, kad mėsa iškeptų tolygiau, o išorėje susidarytų ryški, aromatinga plutelė.

    Skirtingai nei įprastas būdas, kai pirmiausia apkepamas paviršius, „atvirkštinis“ apkepimas mažina riziką per ilgai laikyti mėsą keptuvėje. Ilgesnis kepimas ant tiesioginės kaitros dažnai sukuria pilką, perkeptos mėsos „žiedą“ aplink kraštus, net jei vidus dar išlieka pageidaujamo iškepimo.

    Šis metodas ypač tinka filė gabalui, nes jame mažiau riebalų, todėl skoniui ir tekstūrai klaidos kainuoja brangiai. Brownas akcentuoja minimalų paruošimą – užtenka druskos ir šlakelio neutralaus aliejaus.

    Lėtas kaitinimas orkaitėje

    Pirmas žingsnis – orkaitėje švelniai pakelti mėsos temperatūrą. Recepto logika tokia: kepsnys turi pasiekti tikslinę vidinę temperatūrą be staigių šuolių, kad neperžengtumėte norimo iškepimo ribos.

    Brownas siūlo orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių pagal Farenheitą (apie 93 laipsnius Celsijaus) ir stebėti mėsos vidų, kol ji pasieks 120 laipsnių pagal Farenheitą (apie 49 laipsnius Celsijaus).

    Kad tai pavyktų tiksliai, jis naudoja skaitmeninį zondinį termometrą. Be jo lengva peržengti ribą, o filė mignon atveju tai reiškia prarastą sultingumą.

    Trumpas apkepimas ketaus keptuvėje

    Kol mėsa lėtai kaista, jos paviršius orkaitėje natūraliai pradžiūsta. Tai svarbu todėl, kad keptuvėje plutelė susidarytų greitai, nešvaistant laiko drėgmei išgarinti.

    Atėjus laikui, Brownas pasitelkia ketaus keptuvę, kuri įkaitinama iki maždaug 600 laipsnių pagal Farenheitą (apie 315 laipsnių Celsijaus). Jis nurodo, kad ant didelės kaitros tai užtrunka apie 10 minučių.

    Ar keptuvė pakankamai karšta, siūloma pasitikrinti įlašinus maždaug pusę arbatinio šaukštelio vandens: jei jis išgaruoja per 5 sekundes, temperatūra tinkama apkepimui.

    Aliejus čia naudojamas ne keptuvei užpilti, o įtrinti tiesiai į kepsnį – taip keptuvėje būna mažiau riebalų, o paviršius greičiau paruduoja. Apkepimas trunka labai trumpai: maždaug po minutę iš kiekvienos pusės.

    Poilsis – ne mažiau svarbus

    Vos tik kepsnys paruduoja, jis nukeliamas nuo kaitros. Brownas siūlo leisti mėsai pailsėti iki 5 minučių – per tą laiką sultys pasiskirsto tolygiau, todėl pjaunant jos mažiau išteka.

    Rezultatas, kurio siekiama šiuo metodu, – tolygiai rausvas, sultingas ir minkštas filė kepsnys be perkeptų kraštų. Tai leidžia išlaikyti būtent tą tekstūrą, už kurią dažniausiai ir mokama renkantis filė mignon.

  • Švelniam rostbifui – nebrangus ir dažnai nuvertinamas jautienos „eye of round“ gabalas

    Švelnus, sultingas rostbifas nebūtinai turi kainuoti kaip iš brangiausių jautienos dalių. Jei ieškote liesesnio ir piniginei draugiškesnio kepsnio, verta atsigręžti į dažnai nuvertinamą gabalą – „eye of round“.

    Kaip rašo „Tasting Table“, ši jautienos dalis neretai laikoma kietesne, tačiau tinkamai paruošta ji gali būti labai švelni. „Eye of round“ priklauso vienai iš trijų „round roast“ rūšių ir pjaunama iš galinės karvės kojos dalies.

    Šis raumuo dirba daug, todėl mėsa turi mažai vidinių riebalų. Būtent dėl to ji lengviau išsausėja ir sukietėja, jei kepama per karštai ar per ilgai – šiam gabalui labiausiai tinka lėtesnis, švelnesnis paruošimas.

    Kantrybė virtuvėje gali atsipirkti perkant: „eye of round“ kainuoja gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, „rib eye“ ar išpjovos kepsnys. Tekste nurodoma, kad šis gabalas dažniausiai parduodamas maždaug 3–5 svarų (apie 1,4–2,3 kilogramo) dydžio.

    Kaip išsirinkti gabalą, kad neišsausėtų

    Renkantis „eye of round“ verta ieškoti kepsnio su riebalų sluoksniu išorėje – vadinamuoju „fat cap“. Jis kepant padeda mėsai išlikti drėgnesnei.

    Taip pat naudinga rinktis kuo lygesnės formos gabalą. Kadangi ši jautienos dalis į vieną galą siaurėja, netolygus gabalas gali lengviau perkepti plonesnėje vietoje.

    Svarbu nesupainioti su „eye of round“ kepsniais (steak) – tai tas pats raumuo, tik supjaustytas riekėmis. Rostbifui reikalingas būtent visas kepsnys (roast), ką paprastai nesunku atskirti pagal dydį.

    Kepimo taktika: lėtai, su termometru ir poilsiu

    Šiai mėsai labiausiai tinka „low and slow“ principas – kepimas žemesnėje temperatūroje. Tačiau prieš dedant į orkaitę siūloma trumpai apkepinti keptuvėje, kad susiformuotų plutelė ir sustiprėtų skonis.

    Kad išliktų sultingumas, rekomenduojama siekti „medium-rare“ iškepimo. Tam patogiausia naudoti mėsos termometrą ir ištraukti kepsnį iš orkaitės, kai vidinė temperatūra pasiekia 125–130 °F (apie 52–54 °C).

    Po ištraukimo mėsą būtina palaikyti, kad „pailsėtų“ – tuo metu temperatūra dar pakyla maždaug 10–15 laipsnių Farenheito (apie 6–8 °C), o sultys tolygiau pasiskirsto.

    Pjaustymas – raktas į minkštumą

    Net ir puikiai iškeptas „eye of round“ gali pasirodyti kietesnis, jei bus neteisingai supjaustytas. Šią mėsą reikėtų pjaustyti prieš pluoštą ir kuo plonesnėmis riekelėmis – beveik kaip delikatesinę mėsą sumuštiniams.

    Jei planuojate likučius, toks pjaustymas ypač pasiteisina: ši jautienos dalis tinka rostbifio sumuštiniams, o plonos riekės leidžia išlaikyti švelnumą net ir atvėsus.

  • Šita temperatūra išgelbės keptą triušį: mėsa bus sultinga, o bulvės – auksinės

    Keptas triušis su bulvėmis yra vieno indo patiekalas, kurį lengva paruošti šeimos pietums. Triušio skerdena dedama ant stambiai pjaustytų bulvių, pagardinama svogūnais, česnakais ir žolelėmis, o daržovės kepa mėsos sultyse ir įgauna sodrų skonį.

    Norint, kad mėsa neišsausėtų, svarbiausia laikytis tinkamos temperatūros ir drėgmės. Visa triušio skerdena įprastai kepama 180 laipsnių temperatūroje, kaitinant iš viršaus ir apačios, o naudojant karšto oro režimą pakanka 170 laipsnių.

    Pirmąją kepimo dalį indą verta uždengti dangčiu arba aliuminio folija. Garai ir padažas mėsą saugo nuo išsausėjimo, todėl šis žingsnis ypač svarbus, jei triušis liesesnis arba kepamas didesnis gabalas.

    Maždaug 1–1,5 kilogramo triušis dažniausiai kepa 75–90 minučių. Po maždaug 60 minučių uždangalą reikia nuimti, mėsą apipilti indo dugne susikaupusiu skysčiu ir dar kepti 15–30 minučių, kad paviršius lengvai apskrustų, o bulvės gražiai paruduotų.

    Saugiam iškepimui svarbiausias rodiklis yra vidinė mėsos temperatūra. Termometrą įsmeigus į storiausią šlaunies vietą, neliečiant kaulo, jis turėtų rodyti bent 75 laipsnius, tuomet mėsa laikoma iškepusi.

    Bulves rekomenduojama pjaustyti stambesniais gabalais, kad per ilgą kepimą jos nesubyrėtų. Jei kepant skysčio pritrūksta, galima įpilti šiek tiek karšto sultinio arba vandens, kad padažas išliktų ir mėsa išlaikytų sultingumą.

    Prie šio patiekalo tinka gaivesni priedai, kurie subalansuoja kepinio sodrumą. Dažnai renkamasi paprastos salotos su vinegretu, burokėlių salotos ar troškinti kopūstai, nes jie dera su žolelėmis ir kepimo metu susidariusiu padažu.

  • Mititei ant grotelių be sausumo: mėsos proporcijos, temperatūra ir laikas, kad pavyktų iš pirmo karto

    Šis rumuniškos ir moldaviškos virtuvės patiekalas dažniausiai formuojamas į 7–10 centimetrų ilgio, maždaug 3 centimetrų storio volelius. Vienodas dydis padeda iškepti tolygiai, todėl ant grotelių vieni gabalėliai nespėja apdegti, kol kiti dar neiškepę.

    Dažniausia nesėkmės priežastis yra per liesas faršas: jis greitai praranda drėgmę ir tampa kietas. Patikimas orientyras yra apie 70 proc. liesesnės mėsos ir apie 30 proc. riebesnės, pavyzdžiui, jautieną maišant su riebesne kiauliena arba aviena.

    Faršas turi būti smulkus, vientisas ir gerai sulipęs, be trupančių vietų ar įtrūkimų. Jei faršą gaminate namuose, nereikėtų išpjauti visų riebalų, nes būtent jie kepant suteikia sultingumo ir padeda formuotis tolygiai plutelei.

    Mititei tekstūrą stipriai lemia išminkymas: faršą verta minkyti ilgiau, kol masė tampa elastinga ir lipni. Praktikoje tai dažnai užtrunka nuo 10 iki 30 minučių, o geresniam rišlumui galima po truputį įmaišyti šalto sultinio ar vandens.

    Po minkymo masę verta gerai atšaldyti kelias valandas arba per naktį šaldytuve. Atvėsinimas padeda faršui sutvirtėti, o iškepti mititei dažniau išlaiko formą ir mažiau trūkinėja ant grotelių.

    Mititei geriausiai kepa, kai grilis įkaitintas stabiliai, be atviros liepsnos. Ant anglių reikalinga žarija, o ant dujinio ar elektrinio grilio dažnai taikoma apie 180–200 laipsnių temperatūra.

    Kepimo trukmė priklauso nuo dydžio: mažesniems dažniausiai pakanka apie 8–9 minučių, standartiniams apie 10–12 minučių, o didesniems apie 12–14 minučių. Pirmas 2–3 minutes jų geriau nejudinti, kad susiformuotų plutelė, vėliau apversti kelis kartus tolygiam apskrudimui.

    Kadangi naudojamas faršas, saugumo ir kokybės požiūriu svarbu, jog vidinė temperatūra pasiektų apie 71–74 laipsnius. Per žema kaitra dažniau išsausina, o per aukšta gali apdeginti išorę, paliekant vidų nepakankamai iškepusį.

    Iškepę mititei paprastai turi tolygiai rusvą plutelę, lengvai atsiskiria nuo grotelių ir paspaudus jaučiasi elastingi. Patikimiausias būdas ne spėlioti, o naudoti mėsos termometrą, ypač jei kepate storesnius gabalėlius.

    Nukėlus nuo karščio verta palaukti apie 3 minutes, kad sultys pasiskirstytų tolygiau. Taip sumažėja rizika, kad prapjovus sultys ištekės, o vidus atrodys sausesnis nei turėtų būti.

    Dažniausiai mititei nepavyksta dėl per liesos mėsos, per silpnai įkaitinto grilio, atviros liepsnos arba per dažno vartymo ir spaudymo mentele. Taip pat kenkia perpildytos grotelės, kai temperatūra krenta ir mėsa ima labiau troškintis nei kepti.

    Klasikinis patiekimas yra su garstyčiomis ir šviežia duona, tačiau puikiai tinka ir marinuotos daržovės, rauginti agurkai ar kopūstai, taip pat šviežias svogūnas. Svarbiausia mititei valgyti ką tik iškeptus, nes atvėsę jie greitai praranda sultingumą.