Tag: Met Office

  • Rekordinis El Ninjo įsibėgėja: meteorologai neatmeta, kad 2027 metais bus karščiausi metai

    Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Ninjo reiškinys, pasak meteorologų, gali tapti vienu galingiausių per ilgesnį stebėjimų laikotarpį ir papildomai kilstelėti pasaulio vidutinę temperatūrą. Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba Met Office prognozuoja, kad kai kuriuose vandenyno regionuose paviršiaus temperatūra gali viršyti daugiametę normą daugiau nei 3 laipsniais Celsijaus.

    Toks šuolis svarbus ne tik vandenynui, nes El Ninjo metu į atmosferą išsiskiria daugiau šilumos, o tai paprastai padidina tikimybę, kad pasaulio metinė temperatūra pasieks naujus rekordus. Dėl to 2027 metais, kai šio reiškinio įtaka dažnai būna ryškiausia po žiemos piko, gali būti perrašytos šilumos statistikos eilutės.

    El Ninjo vadinama fazė, kai centrinėje ir rytinėje ekvatorinio Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršius sušyla bent 0,5 laipsnio Celsijaus virš vidurkio. Paprastai tuo pat metu silpnėja pasatai, todėl šiltesnis vanduo slenka į rytus, o kartu keičiasi atmosferos cirkuliacija ir kritulių pasiskirstymas.

    Dabartiniai stebėjimai rodo, kad anomalija jau viršija 2 laipsnius Celsijaus, o metų pabaigoje ji gali dar padidėti. Met Office specialistai atkreipia dėmesį, kad šiluma kaupiama ne tik paviršiuje: kai kur maždaug 100 metrų gylyje vanduo yra apie 8 laipsniais Celsijaus šiltesnis nei norma, ir tai gali tapti papildomu energijos šaltiniu reiškiniui stiprėti.

    El Ninjo poveikis pasauliui nėra vienodas, tačiau tam tikros tendencijos kartojasi. Pietų Azijoje šis reiškinys dažnai siejamas su silpnesniu musonu, o tai gali didinti sausros ir vandens trūkumo riziką, ypač jei kritulių deficitas tęsiasi kelis mėnesius.

    Kituose regionuose gali būti priešingai: Peru, Ekvadore ar pietinėse JAV dalyse dažniau išauga liūčių ir potvynių tikimybė. Australijoje El Ninjo neretai didina sausros bei miškų gaisrų riziką, tačiau kiekvienas epizodas skiriasi, todėl tikslūs padariniai priklauso nuo reiškinio struktūros ir sezono.

    Met Office pabrėžia, kad El Ninjo ne visada yra tiesioginė konkrečios vasaros karščio bangų priežastis, tačiau rudenį ir žiemos pradžioje jo įtaka orams dažnai stiprėja. Šiaurės vakarų Europoje tai gali reikšti didesnę audrų ir lietingų periodų tikimybę, o vėlesnėje žiemos dalyje kai kuriais atvejais didėja ir šaltesnių epizodų tikimybė.

    Svarbiausias aspektas išlieka pasaulinė temperatūra: El Ninjo iš vandenyno į atmosferą išleidžiama šiluma veikia kaip papildomas postūmis žmogaus veiklos sukeltam atšilimui. Klimatologai pažymi, kad didžiausias poveikis pasaulinei metinei temperatūrai dažnai matomas kalendoriniais metais po žiemos piko, todėl 2027 metais rekordas laikomas realiu scenarijumi.

    Pastaraisiais metais fiksuojami itin šilti sezonai rodo, kad klimato sistema tapo jautresnė trumpalaikiams svyravimams, o vandenynų šilumos perteklius didina ekstremalių reiškinių tikimybę. Dėl to meteorologai ir klimato tyrėjai ragina ne tik sekti prognozes, bet ir vertinti rizikas energetikai, žemės ūkiui, sveikatai bei infrastruktūrai.

  • Anglijoje ir Velse fiksuotas sausiausias liepos mėnuo: rekordinė sausra ir karščio pasekmės

    Anglijoje ir Velse fiksuotas sausiausias liepos mėnuo: rekordinė sausra ir karščio pasekmės

    Anglija ir Velsas 2026 metais išgyveno sausiausią liepos mėnesį nuo stebėjimų pradžios, skelbia Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba Met Office, remdamasi preliminariais duomenimis. Sinoptikai pabrėžia, kad tai buvo išskirtinis mėnuo, kai vienu metu fiksuoti ir kritulių, ir saulės šviesos, ir temperatūros rekordai.

    Met Office duomenimis, Anglijoje per visą liepą iškrito apie 6,5 milimetro kritulių. Tai sudaro maždaug 10 proc. įprasto liepos vidurkio ir yra mažiau nei perpus nuo ankstesnio rekordo, užfiksuoto 1911 metais, kai iškrito 13,4 milimetro.

    Velse per liepą registruota apie 9,3 milimetro kritulių, arba maždaug 9 proc. įprasto mėnesio kiekio. Ankstesnis rekordas taip pat siejamas su 1911 metais, kai Velse buvo fiksuota 22,6 milimetro kritulių.

    Kas labiausiai išsiskyrė pietuose?

    Met Office atkreipė dėmesį ir į regioninį vaizdą: Pietų Anglijoje liepa įvardyta kaip sausiausias kada nors užfiksuotas mėnuo, o stebėjimų istorija šiame regione siekia 1836 metus. Tokia situacija reiškia ne tik išdžiūvusią dirvą, bet ir itin padidėjusią miškų bei durpynų gaisrų riziką.

    „Rekordinė sausra, neįprasta šiluma ir precedento neturėjęs saulėtumas pavertė liepą vienu ryškiausių vasaros mėnesių mūsų istoriniuose įrašuose“, – sakė Met Office mokslo vadovė Amy Doherty.

    Karščio banga visoje Europoje

    Ši vasara ypač karšta ne tik Jungtinėje Karalystėje: didelė Europos dalis patyrė pasikartojančias karščio bangas, kurios didino sausrų, vandens trūkumo ir gaisrų tikimybę. Dėl karščių kai kuriose šalyse augo ir skubios pagalbos iškvietimų skaičius, o ligoninėms teko atlaikyti didesnį pacientų srautą.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra anksčiau skelbė, kad per du karščio epizodus 2026 metų gegužę ir birželį Anglijoje galėjo būti apie 2 877 su karščiu siejamos mirtys. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką paprastai patiria vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat mažamečiai.

    Karščiai kelia ir ekonominių pasekmių: žemi upių lygiai apsunkina krovinių gabenimą, o aukšta vandens temperatūra ir jo trūkumas didina spaudimą energetikos sektoriui. Pavyzdžiui, Vidurio Europoje susirūpinimą sustiprino rekordiškai nusekę kai kurie vandens keliai, tarp jų ir Dunojus, nuo kurio priklauso pramonės bei energetikos grandinės.

  • Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europoje šią savaitę prognozuojami neįprastai aukšti gegužės temperatūrų rodikliai, kai kur artėjantys prie vasaros kaitros rekordų. Meteorologai situaciją sieja su vadinamuoju šilumos kupolu, kai aukšto slėgio sritis tarsi „uždengia“ regioną ir įkalina šiltą orą.

    Didžiausios kaitros laukiama Pirėnų pusiasalyje: Portugalijoje kai kur gali būti fiksuojama beveik 40 laipsnių, o pietų Ispanijoje temperatūra gali kilti iki maždaug 38 laipsnių. Tuo pat metu gerokai šilčiau už daugiametį vidurkį turėtų būti ir Prancūzijoje, Belgijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra šilumos kupolas?

    Šilumos kupolas susiformuoja, kai virš regiono įsitvirtina aukšto slėgio sistema, stabdanti oro masių judėjimą ir slopinanti debesuotumą. Į Vakarų Europą iš Šiaurės Afrikos plūstantis šiltas oras tokiomis sąlygomis „užsilaiko“, o saulė dieną dar labiau įkaitina paviršių.

    Tokio tipo situacijos dažnai reiškia ir silpnesnį vėją bei menkesnį atvėsimą naktį, todėl šiluma kaupiasi kelias dienas iš eilės. Dėl to didėja tikimybė, kad miestai, ypač tankiai apgyvendinti, patirs ryškesnį karščio stresą.

    Rekordai gegužę ir sveikatos rizikos

    Prancūzijos meteorologijos tarnyba įspėjo apie ankstyvą, išskirtinį ir galintį užsitęsti karščio epizodą, kai temperatūra gali viršyti sezoninį vidurkį maždaug 12 laipsnių ar daugiau. Kai kuriuose Prancūzijos miestuose tikimasi gegužės rekordų, o prognozuojami rodikliai kai kur gali būti keliais laipsniais aukštesni už ankstesnes aukščiausias reikšmes.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat skelbiami karščio sveikatos perspėjimai daliai Anglijos, įskaitant griežtesnio lygio įspėjimus didmiesčiams. Sveikatos tarnybos paprastai pabrėžia, kad karščiai labiausiai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir dirbantiems lauke.

    Kodėl karščio bangos ankstėja?

    Meteorologų vertinimu, tokie karščio epizodai tampa dažnesni dėl klimato kaitos, nes šylantis klimatas didina ekstremalių temperatūrų tikimybę ir jų intensyvumą. Tai ypač pastebima, kai aukšto slėgio sistemos ilgiau užsilaiko virš tų pačių teritorijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos karščio bangos gegužę kelia papildomų iššūkių, nes žmonės ir infrastruktūra dažnai dar nebūna prisitaikę prie vasariškų sąlygų. Todėl daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas perspėjimų sistemoms ir visuomenės informavimui.

    „Tikimės, kad tokios karščio bangos kartosis vis dažniau, prasidės anksčiau ir bus intensyvesnės“, – teigė Prancūzijos meteorologijos tarnyba.