Tag: Metaboliniai sutrikimai

  • Po 66-ųjų daugėja sveikatos bėdų? Gydytojas įvardija 4 didžiausius „kaltininkus“

    Gyvename vis ilgiau, tačiau papildomi metai nebūtinai reiškia gerą savijautą ir savarankiškumą. Vis dažniau kalbama ne tik apie bendrą gyvenimo trukmę, bet ir apie tai, kiek metų žmogus praleidžia be rimtesnių sveikatos apribojimų.

    Ilgaamžiškumo medicinoje skiriamos dvi sąvokos: „lifespan“ (bendra gyvenimo trukmė) ir „healthspan“ – laikotarpis, kai gyvenama pakankamai geros sveikatos, be ryškių ligų sukeltų funkcinių ribojimų.

    Kitaip tariant, svarbu ne vien sulaukti 80 ar 90 metų, bet ir išlikti judriam, išsaugoti atmintį bei gebėjimą tvarkytis kasdienius reikalus. Būtent dėl to profilaktika ir lėtinių ligų rizikos valdymas tampa vis svarbesni.

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sveiko gyvenimo trukmė (rodiklis HALE) Lenkijoje 2023 metais siekė 66,9 metų. Tai statistinis vidurkis, kuris nereiškia, kad peržengus šią ribą kiekvienas žmogus neišvengiamai pradės sirgti, tačiau jis atspindi bendras visuomenės tendencijas.

    „Keturi raiteliai“: pavojingiausios ligų grupės

    JAV gydytojas Peteris Attia, besidomintis ilgaamžiškumo medicina, išpopuliarino sąvoką „keturi raiteliai“ – taip jis apibūdina ligų grupes, kurios ypač dažnai lemia rimtus sveikatos praradimus vyresniame amžiuje.

    Ši idėja pabrėžia, kad dalis pavojingiausių būklių vystosi tyliai, per daugelį metų, o pasekmės išryškėja tik tuomet, kai liga jau pažengusi. Todėl vien gera savijauta dar nėra patikimas ženklas, kad organizme nevyksta neigiami pokyčiai.

    Tekste taip pat akcentuojama metabolinių sutrikimų svarba – jie gali eiti greta kitų lėtinių ligų ir didinti jų vystymosi riziką. Dėl to medikai dažnai daug dėmesio skiria būtent medžiagų apykaitos rodikliams.

    Kokie tyrimai gali būti svarbūs metabolinei rizikai įvertinti

    Įprastai vertinami tokie rodikliai kaip cholesterolio frakcijos (lipidograma) ir gliukozė, tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali siūlyti ir papildomus tyrimus, kurie padeda tiksliau suprasti riziką.

    Pavyzdžiui, apolipoproteinas B (ApoB) padeda įvertinti aterosklerozę skatinančių lipoproteinų dalelių skaičių. Šis tyrimas gali būti ypač naudingas žmonėms, turintiems nutukimą, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ar turintiems padidėjusius trigliceridus – tai atitinka ir Lenkijos rekomendacijose akcentuojamas kryptis lipidų sutrikimų diagnostikoje.

    Kitas dažnai minimas rodiklis – glikuotas hemoglobinas (HbA1c), atspindintis vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius du–tris mėnesius. Jis naudojamas diagnozuojant cukrinį diabetą ir nustatant priešdiabetinę būklę.

    Tuo metu insulino nevalgius tyrimas gali suteikti papildomos informacijos apie medžiagų apykaitą, tačiau nėra rekomenduojamas kaip universalus patikros testas visiems. Panašiai ir hs-CRP (didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas) neturėtų būti traktuojamas kaip bendras „priešlaikinio senėjimo“ testas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie padeda išlaikyti „healthspan“

    Nors senėjimui įtakos turi genetika ir aplinkos veiksniai, didelę dalį rizikos lemia kasdieniai pasirinkimai. Tekste pabrėžiama, kad sveikatą vyresniame amžiuje stipriai veikia judėjimas, mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.

    PSO suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Taip pat svarbios jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę, o vyresniame amžiuje ypač reikšmingi tampa pusiausvyros pratimai, padedantys mažinti griuvimų riziką.

    Ne mažiau svarbu subalansuota mityba, nerūkymas, alkoholio ribojimas, reguliari kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė. Taip pat verta laikytis pagal amžių rekomenduojamų profilaktinių patikrų – ypač todėl, kad dalis lėtinių ligų ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais.

  • Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Apie nutukimo žalą širdžiai, kraujagyslėms ar cukrinio diabeto rizikai kalbama seniai, tačiau vis daugiau duomenų rodo ir kitą kryptį: antsvoris gali būti susijęs su greitesniu smegenų struktūrų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbų vaidmenį čia atlieka lėtinis uždegimas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir prastesnė kraujotaka.

    Riebalinis audinys nėra vien pasyvus energijos rezervas. Jis veikia kaip metabolinis organas, išskiriantis biologiškai aktyvias medžiagas, įskaitant uždegiminius signalus ir hormonus, susijusius su apetitu bei energijos apykaita. Dalis šių medžiagų gali paveikti nervų sistemos veiklą ir smegenų kraujagyslių būklę.

    Tyrimuose nutukimas siejamas ne tik su prastesniais atminties ar dėmesio rodikliais, bet ir su struktūriniais pokyčiais smegenyse. Dažniausiai minimi mechanizmai yra užsitęsęs uždegimas, oksidacinis stresas, atsparumas insulinui ir kraujagyslių endotelio funkcijos blogėjimas, o tai ilgainiui gali didinti mikropažeidimų riziką.

    Skirtumai tarp normalų kūno svorį turinčių žmonių ir asmenų, turinčių nutukimą, kai kuriuose darbuose ryškėja jau 40–60 metų amžiaus grupėje. Būtent šiame laikotarpyje dažniau fiksuojamas didesnis pilkosios medžiagos mažėjimas ir silpnesnis ryšys tarp tam tikrų smegenų sričių, primenantis pokyčius, būdingus vyresniam amžiui.

    Didžiausia rizika siejama su situacijomis, kai nutukimą lydi padidėjęs kraujospūdis, atsparumas insulinui, prastesnė gliukozės kontrolė ar kiti metaboliniai sutrikimai. Tokiais atvejais blogesnis kraujagyslių elastingumas ir uždegiminiai procesai gali labiau pakenkti smegenų aprūpinimui krauju bei audinių atsparumui.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir genetikai: nutukimo riziką didinančių genetinių variantų dalis yra aktyvūs smegenyse, ypač srityse, susijusiose su apetitu, atlygio sistema, impulsyvumu ir savikontrole. Tai padeda paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms sunkiau pajusti sotumą, kodėl jie jautriau reaguoja į itin kaloringą, stipriai perdirbtą maistą ir kodėl persivalgymo epizodai gali kartotis.

    Specialistai pabrėžia, kad lemiama gali būti ne vien bendra kūno masė, bet ir riebalinio audinio pasiskirstymas. Visceraliniai riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, dažniau siejami su uždegimu ir metaboliniais sutrikimais, kurie laikomi nepalankiais smegenų kraujagyslėms. Dėl to vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi individualią riziką.

    Nors senėjimo procesų sustabdyti neįmanoma, tyrimai rodo, kad riziką galima mažinti koreguojant veiksnius, kurie ilgainiui žaloja kraujagysles ir nervų audinį. Svarbiausi kryptingi žingsniai yra perteklinio svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, mityba, padedanti kontroliuoti gliukozę ir lipidus, taip pat kokybiškas miegas bei kraujospūdžio kontrolė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauda gali atsirasti net ir tada, kai svoris mažėja palaipsniui, o tikslas nėra ideali figūra. Net nuosaikus kūno masės mažėjimas dažnai siejamas su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimo fonu ir palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais, o tai svarbu ir smegenų sveikatai.