Gyvename vis ilgiau, tačiau papildomi metai nebūtinai reiškia gerą savijautą ir savarankiškumą. Vis dažniau kalbama ne tik apie bendrą gyvenimo trukmę, bet ir apie tai, kiek metų žmogus praleidžia be rimtesnių sveikatos apribojimų.
Ilgaamžiškumo medicinoje skiriamos dvi sąvokos: „lifespan“ (bendra gyvenimo trukmė) ir „healthspan“ – laikotarpis, kai gyvenama pakankamai geros sveikatos, be ryškių ligų sukeltų funkcinių ribojimų.
Kitaip tariant, svarbu ne vien sulaukti 80 ar 90 metų, bet ir išlikti judriam, išsaugoti atmintį bei gebėjimą tvarkytis kasdienius reikalus. Būtent dėl to profilaktika ir lėtinių ligų rizikos valdymas tampa vis svarbesni.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sveiko gyvenimo trukmė (rodiklis HALE) Lenkijoje 2023 metais siekė 66,9 metų. Tai statistinis vidurkis, kuris nereiškia, kad peržengus šią ribą kiekvienas žmogus neišvengiamai pradės sirgti, tačiau jis atspindi bendras visuomenės tendencijas.
„Keturi raiteliai“: pavojingiausios ligų grupės
JAV gydytojas Peteris Attia, besidomintis ilgaamžiškumo medicina, išpopuliarino sąvoką „keturi raiteliai“ – taip jis apibūdina ligų grupes, kurios ypač dažnai lemia rimtus sveikatos praradimus vyresniame amžiuje.
Ši idėja pabrėžia, kad dalis pavojingiausių būklių vystosi tyliai, per daugelį metų, o pasekmės išryškėja tik tuomet, kai liga jau pažengusi. Todėl vien gera savijauta dar nėra patikimas ženklas, kad organizme nevyksta neigiami pokyčiai.
Tekste taip pat akcentuojama metabolinių sutrikimų svarba – jie gali eiti greta kitų lėtinių ligų ir didinti jų vystymosi riziką. Dėl to medikai dažnai daug dėmesio skiria būtent medžiagų apykaitos rodikliams.
Kokie tyrimai gali būti svarbūs metabolinei rizikai įvertinti
Įprastai vertinami tokie rodikliai kaip cholesterolio frakcijos (lipidograma) ir gliukozė, tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali siūlyti ir papildomus tyrimus, kurie padeda tiksliau suprasti riziką.
Pavyzdžiui, apolipoproteinas B (ApoB) padeda įvertinti aterosklerozę skatinančių lipoproteinų dalelių skaičių. Šis tyrimas gali būti ypač naudingas žmonėms, turintiems nutukimą, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ar turintiems padidėjusius trigliceridus – tai atitinka ir Lenkijos rekomendacijose akcentuojamas kryptis lipidų sutrikimų diagnostikoje.
Kitas dažnai minimas rodiklis – glikuotas hemoglobinas (HbA1c), atspindintis vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius du–tris mėnesius. Jis naudojamas diagnozuojant cukrinį diabetą ir nustatant priešdiabetinę būklę.
Tuo metu insulino nevalgius tyrimas gali suteikti papildomos informacijos apie medžiagų apykaitą, tačiau nėra rekomenduojamas kaip universalus patikros testas visiems. Panašiai ir hs-CRP (didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas) neturėtų būti traktuojamas kaip bendras „priešlaikinio senėjimo“ testas.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda išlaikyti „healthspan“
Nors senėjimui įtakos turi genetika ir aplinkos veiksniai, didelę dalį rizikos lemia kasdieniai pasirinkimai. Tekste pabrėžiama, kad sveikatą vyresniame amžiuje stipriai veikia judėjimas, mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.
PSO suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Taip pat svarbios jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę, o vyresniame amžiuje ypač reikšmingi tampa pusiausvyros pratimai, padedantys mažinti griuvimų riziką.
Ne mažiau svarbu subalansuota mityba, nerūkymas, alkoholio ribojimas, reguliari kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė. Taip pat verta laikytis pagal amžių rekomenduojamų profilaktinių patikrų – ypač todėl, kad dalis lėtinių ligų ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais.
