Ką parodė laiptų testas?
Vos kelių dešimčių sekundžių užduotis gali tapti paprastu signalu, kad verta atidžiau įvertinti širdies ir plaučių būklę. Kardiologo Jesúso Peteiro vadovautame tyrime dalyvavo 165 pacientai, kurie buvo siunčiami atlikti krūvio mėginio dėl įtariamos ar nustatytos išeminės širdies ligos.
Dalis jų skundėsi krūtinės skausmu ar dusuliu fizinio krūvio metu, todėl jiems buvo vertinama fizinė ištvermė, EKG pokyčiai, o daugeliui ir širdies darbas echoskopijoje. Tyrėjai siekė palyginti laboratorinio krūvio testo rezultatus su kasdienėje aplinkoje lengvai pakartojama užduotimi.
Po bent 15 minučių poilsio dalyviai turėjo greitu, tolygiu žingsniu užlipti į ketvirtą aukštą, įveikdami 60 laiptų pakopų. Jiems nebuvo leidžiama bėgti ar sustoti. Vėliau mokslininkai palygino užlipimo laiką su krūvio mėginio rezultatais.
Išvada buvo aiški: geresnės fizinės būklės žmonės laiptais paprastai užkopia greičiau, o ilgesnis laikas dažniau siejosi su mažesne funkcine ištverme. Vis dėlto tai nėra diagnostinis testas, o tik papildoma užuomina.
Kas yra MET ir kodėl tai svarbu?
Tyrime buvo naudojamas MET rodiklis, vadinamas metaboliniu ekvivalentu, kuris padeda įvertinti, kiek intensyviai dirba organizmas ir kiek energijos jam reikia konkretaus krūvio metu. Apytikriai 1 MET atitinka energijos sąnaudas ramiai sėdint.
Kuo daugiau MET žmogus pasiekia kontroliuojamo krūvio mėginio metu, tuo geresnė paprastai būna jo širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė. Ankstesniuose tyrimuose apie 10 MET dažniau buvo siejama su palankesnėmis prognozėmis, o mažiau nei 8 MET rodė didesnę riziką, tačiau tai nėra asmeninės prognozės skaičiuoklė.
Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, į ketvirtą aukštą užlipę maždaug per 40–45 sekundes, krūvio mėginyje dažniau pasiekdavo bent 9–10 MET. Tie, kuriems prireikdavo 90 sekundžių ar daugiau, dažniausiai neperžengdavo 8 MET ribos.
Praktinė riba buvo viena minutė: ji gana gerai atskyrė dalyvius, galinčius pasiekti apie 10 MET. O laikas, viršijantis pusantros minutės, su didele tikimybe rodė prastesnę ištvermę, ypač jei žmogus turėjo simptomų.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Vien laiptų laikas dar nereiškia, kad širdis sveika arba kad liga tikrai yra. Tyrime matyta ir tai, kad nenormalus krūvio tyrimo ar širdies vaizdinimo rezultatas nustatytas 32 proc. pacientų, kurie į ketvirtą aukštą užkopė greičiau nei per minutę.
Tačiau signalas stiprėja, jei užlipti darosi vis sunkiau nei anksčiau, prireikia sustoti, o užduotis staiga užtrunka aiškiai ilgiau. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ne skaičiams, o pojūčiams ir naujai atsiradusiems simptomams.
„Jei fizinio krūvio metu atsiranda neįprasta dusulys, spaudimas ar skausmas krūtinėje, širdies plakimas, svaigulys ar silpnumas, svarbiau ne fiksuoti sekundes, o pasitarti su gydytoju“, – akcentuoja kardiologai, vertinantys krūvio toleranciją klinikinėje praktikoje.
Laiptų bandymo nereikėtų specialiai daryti ūmios infekcijos metu, netrukus po miokardo infarkto, esant stipriam krūtinės skausmui, nekontroliuojamiems ritmo sutrikimams ar paūmėjusiai širdies nepakankamumo būklei. Jei skausmas krūtinėje yra staigus, stiprus, nepraeina ilsintis arba kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas ar alpimas, reikia skubios medicinos pagalbos.
Laiptai gali padėti pastebėti, kad ištvermė prastėja, bet jie neišrašo širdžiai sveikatos pažymos. Jei į ketvirtą aukštą užlipti užtrunka ilgiau nei 90 sekundžių, ypač kai yra krūtinės skausmas ar dusulys, tai turėtų paskatinti neatidėlioti konsultacijos.