Tag: Metagenomika

  • Miestų metro turėklai, ligoninės, nuotekos: mokslininkai aptiko tūkstančius nežinomų virusų

    Miestų metro turėklai, ligoninės, nuotekos: mokslininkai aptiko tūkstančius nežinomų virusų

    Kur ieškojo ir ką rado

    Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrusi miestų aplinką skirtinguose žemynuose, nustatė, kad urbanistinėse erdvėse cirkuliuoja milžiniška RNR virusų įvairovė. Mėginiai buvo imami nuo viešų paviršių, taip pat analizuotos nuotekos, vanduo, nuosėdos, dirvožemis ir kiti aplinkos šaltiniai.

    Tyrime iš viso įvertinti 2 922 mėginiai iš 102 miestų 31 šalyje. Genetinės informacijos mastas buvo didžiulis, o kompiuterinė analizė leido išskirti 54 945 atskiras virusines sekas.

    Kodėl dauguma jų nežinomi

    Ryškiausias rezultatas buvo tai, kad tik maždaug 23 proc. aptiktų sekų pavyko susieti su anksčiau aprašytais įrašais duomenų bazėse. Likusi dalis neturėjo aiškių atitikmenų, o tai rodo dideles spragas mūsų žiniose apie virusų įvairovę miestuose.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad aptikta dešimtys tūkstančių naujų žmogui pavojingų virusų. Dalis sekų gali būti nepilni genomai, o neatitikimas duomenų bazėms dar nėra formalus naujos rūšies patvirtinimas.

    Ar tai kelia grėsmę žmonėms?

    Mokslininkai pabrėžia, kad virusai dažnai siejami su gripu, dengė ar COVID-19, tačiau didelė jų dalis žmogui gali būti neutrali. Šiame darbe aptiktų sekų negalima automatiškai prilyginti naujiems patogenams.

    Tyrėjams tik maždaug trečdaliu atvejų pavyko numatyti tikėtiną viruso šeimininką. Daugiau nei pusė iš šios dalies, sprendžiant iš genetinių požymių, greičiausiai užkrečia bakterijas, o ne žmones.

    „Aptikta genetinė medžiaga nereiškia, kad virusas buvo aktyvus, galėjo užkrėsti ar kėlė epidemiologinę riziką“, – sakė tyrimo autoriai, aiškindami, kodėl tokie radiniai pirmiausia yra biologinės įvairovės, o ne protrūkių prognozės klausimas.

    Ką tai gali duoti medicinai

    Didelė dalis miesto aplinkoje aptiktų virusų, tikėtina, yra bakteriofagai, virusai, infekuojantys bakterijas. Jie gali turėti svarbų vaidmenį ekosistemose, nes reguliuoja bakterijų populiacijas ir gali paveikti mikrobiologinę pusiausvyrą nuotekose ar ant viešų paviršių.

    Tyrime taip pat išryškėjo sąsajos su bakterijomis, priskiriamomis ESKAPE grupei, kuri siejama su sunkiai gydomomis, antibiotikams atspariomis infekcijomis ligoninėse. Tai nereiškia paruošto gydymo sprendimo, tačiau tokie duomenys gali padėti ieškoti fagų, kurie ateityje būtų pritaikomi tikslesnėse antimikrobinėse strategijose.

    Tyrėjai analizėje rėmėsi moderniais bioinformatikos įrankiais, kurie padeda atpažinti virusines sekas didžiuliuose, tarpusavyje susimaišiusių organizmų genetiniuose rinkiniuose. Mokslininkų teigimu, kuo daugiau mėginių bus tiriama, tuo akivaizdžiau matyti, kad reali virusų įvairovė miestuose gali būti dar didesnė.

  • Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Žarnyno mikrobiota, tai yra virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų visuma, seniai siejama ne tik su virškinimu, bet ir su imuninės sistemos veikla, uždegimu bei kai kurių ligų rizika. Sergant storosios žarnos vėžiu, daliai pacientų nustatomi būdingi bakterijų sudėties pokyčiai, tačiau ilgą laiką tai buvo sunku pritaikyti diagnostikai dėl didelio mikrobiotos kintamumo.

    2025 metais Ženevos universiteto komanda žurnale „Cell Host & Microbe“ paskelbė tyrimą, kuriame pasiūlė tikslesnį požiūrį: analizuoti ne vien bakterijų rūšis, o jų porūšius. Tai svarbu, nes tos pačios rūšies skirtingi porūšiai gali turėti nevienodą poveikį organizmui ir skirtingai sietis su ligos procesais.

    Remdamiesi porūšių katalogu, mokslininkai mikrobiotos duomenis susiejo su klinikine informacija ir pasitelkė mašininį mokymąsi. Praktinis tikslas buvo sukurti modelį, kuris, ištyręs išmatų mėginį, įvertintų, ar bakterijų „parašas“ panašus į stebimą sergant storosios žarnos vėžiu.

    Skelbiama, kad toks metodas aptiko apie 90 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, o tai priartėja prie kolonoskopijos jautrumo, dažnai nurodomo apie 94 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad išmatų testas jau dabar gali pakeisti endoskopinį tyrimą, nes kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarnyną, paimti biopsijas ir neretai iškart pašalinti polipus.

    Realistiškesnis scenarijus yra platesnės apimties patikra: pirmiausia atliekamas neinvazinis testas, o tik gavus įtartiną rezultatą žmogus nukreipiamas kolonoskopijai. Toks modelis galėtų sumažinti sveikatos sistemos apkrovą ir paskatinti tikrintis tuos, kurie dėl baimės ar nepatogumo tyrimą atidėlioja.

    Ženevos tyrimas įsilieja į platesnę kryptį, kur mikrobiomas vertinamas kaip kliniškai perspektyvus biomarkeris. 2025 metais žurnale „Nature Medicine“ paskelbtoje didelės apimties analizėje, apėmusioje 3 741 išmatų metagenomą iš 18 kohortų, teigiama, kad vien metagenominiais duomenimis paremti modeliai gali patikimai atskirti sergančiųjų ir sveikųjų mėginius.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena didžiausių onkologijos problemų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais užregistruota apie 1,9 mln. naujų atvejų ir daugiau nei 900 000 mirčių, todėl ankstyvas nustatymas yra esminis veiksnys, galintis lemti gydymo sėkmę.

    Gydytojai primena, kad ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl dėmesio verta nepaaiškinama mažakraujystė, kraujas išmatose, užsitęsę tuštinimosi įpročių pokyčiai, pilvo skausmai, neplanuotas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Tokius požymius svarbu įvertinti mediciniškai, o ne nurašyti stresui ar mitybai.

    Mokslininkams dar reikia klinikinių tyrimų, kad būtų aišku, kuriuose ligos etapuose testas veikia geriausiai ir ar jis patikimai aptinka ikivėžinius pakitimus. Jei šie metodai bus patvirtinti, išmatų mėginys ateityje gali tapti informatyvesniu patikros įrankiu ir padėti vėžį nustatyti anksčiau, kai gydymo galimybės yra geriausios.