Tag: Metal Gear Solid

  • Hideo Kojimai – 63: „Metal Gear“ kūrėjas atvirai prabilo apie ateitį ir du milžiniškus žaidimus

    Hideo Kojimai – 63: „Metal Gear“ kūrėjas atvirai prabilo apie ateitį ir du milžiniškus žaidimus

    Vienas ryškiausių žaidimų industrijos kūrėjų Hideo Kojima šiemet mini 63-iąjį gimtadienį ir reikšmingus karjeros jubiliejus. Socialiniuose tinkluose jis emocingai apžvelgė nueitą kelią, pabrėždamas, kad sukanka 40 metų nuo jo starto žaidimų kūrime ir 10 metų nuo studijos Kojima Productions įkūrimo.

    Pastarasis dešimtmetis kūrėjui tapo savarankiškumo ir naujų rizikų etapu: pasitraukęs iš „Konami“ jis perėjo prie autorinių, kino kalbą primenančių projektų, tokių kaip „Death Stranding“. Kojimos stilius išsiskiria dėmesiu režisūrai, garsui, aktorių vaidybai ir istorijos pateikimui, todėl jo darbai dažnai peržengia tradicinio žaidimo rėmus.

    Artimiausiu metu Japonijoje planuojama paroda „KOJIMA PRODUCTIONS 10th Anniversary Exhibition“, skirta studijos dešimtmečiui paminėti. Renginys numatytas Azabudai Hills erdvėje, kur lankytojams paprastai pristatomi kūrybos užkulisiai, konceptai, dizaino sprendimai ir studijos istoriją atspindintys eksponatai.

    Kalbėdamas apie ateitį, Kojima užsimena, kad nuolat sulaukia įvairių bendradarbiavimo pasiūlymų, tačiau pagrindinis jo dėmesys ir toliau lieka žaidimų kūrime. Pastaraisiais metais industrija sparčiai keičiasi: auga didelių biudžetų projektų rizika, ilgėja kūrimo ciklai, o kūrėjai vis dažniau ieško naujų formų, kaip suderinti kiną, serialus ir interaktyvias patirtis.

    Šiuo metu Kojima Productions dirba prie dviejų ambicingų projektų. Pirmasis – „OD“, pristatomas kaip siaubo žanro patirtis, kuri turėtų peržengti įprastas baimės ribas ir remtis netradiciniais sprendimais. Projektas kuriamas bendradarbiaujant su „Xbox Game Studios“, o prie kūrybinės krypties prisideda režisierius Jordanas Peele’as.

    Pasak paties kūrėjo, „OD“ idėjos siejamos su tuo, kaip žmogus reaguoja į įtampą ir netikėtumą, o patirtis turėtų būti kuriama taip, kad žaidėjas jaustųsi nuolat „ant ribos“. Viešojoje erdvėje Kojima taip pat yra užsiminęs apie mechaniką, kuri leistų pristabdyti žaidimą pačiame intensyviausiame momente, kad įtampa nevirstų nepakeliama kai kuriems žaidėjams.

    Antrasis projektas – „Physint“, apibūdinamas kaip šnipinėjimo žanro darbas ir dvasinis „Metal Gear“ krypties tęsinys. Pats Kojima šį sumanymą yra įvardijęs kaip itin svarbų savo karjeroje, o fanai jį vertina kaip bandymą sugrįžti prie to, kas kūrėją išgarsino, bet kartu išlaikyti naujos kartos pasakojimo ir technologijų ambicijas.

    Pastaruoju metu viešumoje nuskambėjo ir netikėtai atviri Kojimos pasisakymai apie asmeninius apmąstymus, įskaitant provokuojančią „svajonių mirties“ viziją. „Norėčiau išeiti kino teatre, kai užgęsta šviesos ir prasideda reklamos bei anonsai, dar prieš tikrąjį filmą“, – sakė Hideo Kojima.

    Tokie pareiškimai dar kartą išryškina kūrėjo ryšį su kinu ir jo kuriamą savitą kultūrinį lauką, kuriame žaidimai ir filmai nuolat persipina. Kol gerbėjai laukia daugiau naujienų apie „OD“ ir „Physint“, akivaizdu, kad Kojimos planai lieka dideli, o jo vaidmuo industrijoje – ne tik kūrėjo, bet ir kryptį formuojančio vizionieriaus.

  • Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    DI kūryboje kelia vis daugiau ginčų

    Žaidimų kūrėjas Hideo Kojima viešai priminė, kad dirbtinis intelektas jam atrodo neišvengiama technologinė kryptis, tačiau jis nėra nekritiškas jos naudojimui kūryboje. Pastaruoju metu jo pavardė vėl atsidūrė dėmesio centre po reklaminio projekto, siejamo su „Prada“, kuriame buvo pasitelktas generatyvinis DI.

    Diskusijos apie DI ypač aštrios pramogų industrijose, kur technologija gali ir pagreitinti procesus, ir kelti klausimų dėl autorystės, originalumo bei darbo vietų. Žaidimų sektoriuje tai dažnai virsta reputacijos rizika, kai auditorija įtaria bandymą taupyti kūrybiškumo sąskaita.

    Kojima: technologija neišvengiama, bet menas – ne algoritmas

    Anksčiau duotuose interviu Kojima DI yra lyginęs su didelėmis technologinėmis transformacijomis, kurios iš esmės keičia vartojimo įpročius, kaip kadaise tai padarė išmanieji telefonai ar perėjimas nuo 2D prie 3D grafikos. Jo mintis paprasta: DI plėtra nesustos, todėl svarbiausia yra tai, kaip žmonės nuspręs ją panaudoti.

    Vis dėlto kūrėjas pabrėžia, kad meno ir kūrybos esmė jam tiesiogiai susijusi su žmogaus patirtimi, sprendimais ir gyvenimu. Jo požiūriu, scenarijų rašymas, režisūra ir emocijų kūrimas yra sritys, kuriose žmogaus vizija turi išlikti pagrindinė.

    „Menas yra gyvenimas. Gal po 50 ar 100 metų DI ir galėtų kurti meną, bet kol esu gyvas, nemanau, kad tai pamatysiu. Man tai neįdomu“, – sakė Hideo Kojima.

    Kodėl DI projektai taip greitai įplieskia konfliktus

    Kritika dėl DI kūryboje dažniausiai kyla tada, kai auditorija pasigenda skaidrumo, o kūrėjai neaiškiai komunikuoja, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Prie nepasitenkinimo prisideda ir platesnis kontekstas: pasaulyje daugėja teisinių ginčų dėl mokymo duomenų, autorinių teisių ir kūrinių panaudojimo be aiškaus sutikimo.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad DI įrankiai gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, spartinant techninius ar pasikartojančius darbus. Tačiau kūrybinėse industrijose vis dažniau keliama sąlyga, kad galutinis sprendimas, stilius ir atsakomybė turi likti žmogui.

    Kojima taip pat pripažįsta, kad DI gali sumažinti rutininių užduočių naštą ir padėti optimizuoti dalį gamybos etapų. Tačiau jo pozicija išlieka aiški: technologija neturėtų tapti pakaitalu tam, kas iš esmės apibrėžia kūrybą, autorystę ir emocinį ryšį su auditorija.