Tag: Metalinės kepimo formos

  • Kepimo forma pyragui: testas parodė, kad metalinė plutele neprilygsta stiklui ar keramikai

    Ar pyrago kepimo forma iš tiesų gali nulemti, ar pluta bus traški ir auksinė, ar minkšta bei netolygiai iškepusi? Receptų kūrėja ir konditerė išbandė tris populiarias formas – metalinę, stiklinę ir keraminę – ir skirtumas, anot jos, buvo akivaizdus.

    Bandyme naudota ta pati sviestinė, sluoksniuota tešla, o visos trys plutos keptos identiškomis sąlygomis skirtingose formose. Apie šį bandymą rašo „Serious Eats“.

    Pagrindinis skirtumas – medžiagų šilumos laidumas ir tai, kaip greitai jos įkaista bei atvėsta. Metalas įkaista greitai ir tolygiai, stiklas šilumą perduoda lėčiau, bet ją ilgiau išlaiko, o keramika dėl masyvumo įkaista (ir atvėsta) dar lėčiau.

    Tai svarbu ne tik dėl kepimo trukmės: nuo formos priklausė ir tai, kaip pluta keitėsi vėstant, taip pat kiek laiko ji išliko traški, kai pyragas jau buvo įdarytas ir laikomas šaldytuve.

    Kaip vyko bandymas

    Autorei kepant, kiekviena forma buvo išklota vienodai iškočiota tešla pagal konkrečias nurodytas dimensijas. Prieš kepimą tešla formose buvo šaldoma dvi valandas.

    Pirmiausia atliktas „aklas“ kepimas (be įdaro): iškepus ir atvėsus vertinta spalva, tekstūra, o plutą netgi išimant iš formos apžiūrėtas jos dugnas. Vėliau pluta laužyta, kad būtų galima įvertinti sluoksniuotumą ir skonį.

    Antrame etape vėl iškeptos trys plutos, tačiau šį kartą jos buvo pripildytos pirktiniu citrinų kremu ir laikytos šaldytuve penkias dienas – stebėta, kaip laikui bėgant kinta traškumas.

    Metalinė forma: greičiausias ir tolygiausias rezultatas

    Metalinėje (aliuminizuoto plieno) formoje pluta iškepė greičiausiai: maždaug per 70 minučių, kai rekomenduojamas intervalas buvo 60–75 minutės. Rezultatas – ryškiai auksinė, sviestinė, sluoksniuota pluta ir minimalus tešlos susitraukimas.

    Įvertinus plutą su įdaru, metalinėje formoje ji išliko traški apie tris dienas. Ketvirtą dieną pradėjo jaustis kramtomumas, o penktą – ypač kraštuose ir dugne traškumas jau buvo praradęs „šviežumą“.

    Verdiktas bandyme aiškus: metalas greitai ir tolygiai perduoda šilumą, o forma yra lengva ir patogi – ją galima perkelti iš šaldytuvo į orkaitę be staigių temperatūros pokyčių rizikos.

    Stiklas ir keramika: kompromisai, kurie matėsi ir skonyje

    Stiklinėje (grūdinto stiklo) formoje pluta išlaikė formą ir beveik nesusitraukė, tačiau kepimas užtruko ilgiau – iš viso apie 85 minutes. Dėl lėtesnio šilumos perdavimo ir to, kad stiklas ilgiau išlaiko karštį, pluta kepė netolygiau: kraštai tamsėjo labiau, nei norėtųsi.

    Su įdaru stiklinėje formoje pluta išliko sluoksniuota maždaug 48 valandas, o trečią dieną ji pastebimai suminkštėjo. Penktą dieną kraštai tapo kieti ir trapūs, o dugnas – minkštas ir kramtomas.

    Keraminė forma pasirodė prasčiausiai: net ir kepant ilgiau, plutos vidus bei dugnas išliko šviesūs, o kraštai – per daug parudavę. Atvėsimas taip pat užtruko ilgai, todėl kraštai toliau „perkeptavo“ jau ištraukus iš orkaitės, o pati pluta buvo mažiau sluoksniuota ir atrodė riebesnė.

    Autorei įvertinus laikymą šaldytuve, keraminėje formoje pluta jau po paros buvo mažiau traški nei metalinėje ar stiklinėje. Per kelias dienas dugnas vis labiau minkštėjo, o galutiniame etape centras tapo kietas, „guminis“ ir sunkiau pjaustomas.

    Išvada iš bandymo paprasta: jei prioritetas – kuo tolygesnė, traški ir ilgiau savo tekstūrą išlaikanti pluta, geriausiai pasiteisina metalinė forma. Stiklas gali būti geras pasirinkimas, jei pyragą planuojate suvalgyti per pirmas dvi dienas, o keramika – nebent tai vienintelė turima alternatyva.