Tag: Metamaterialai

  • Madrido ligoninė su DI ir 3D spauda sukūrė kaulo implantą: tai išgelbėjo koją nuo amputacijos

    Madrido ligoninė su DI ir 3D spauda sukūrė kaulo implantą: tai išgelbėjo koją nuo amputacijos

    Madrido Gregorio Marañón ligoninė pranešė sukūrusi ir sėkmingai implantavusi, kaip teigiama, pirmą pasaulyje individualiai pritaikytą metamaterialinį kaulo protezą. 38 metų pacientui, kuriam diagnozuota blauzdikaulio sarkoma, šis sprendimas leido išvengti kojos amputacijos ir išsaugoti kelio sąnarį.

    Implantas buvo sukurtas kartu su Madrido politechnikos universiteto inžinieriais. Sprendimo esmė – ne vientisa metalinė detalė, o 3D spausdinimu pagaminta titano struktūrų „tinklo“ architektūra, kuri imituoja natūralaus kaulo mechanines savybes ir apkrovų pasiskirstymą.

    Kaip veikia metamaterialinis implantas

    Skirtingai nei įprasti kaulo pakaitalai, ši konstrukcija atkuria kaului būdingą „porėtą“ vidinę sandarą: ją sudaro milimetrinio mastelio titano strypelių ir atramų sistema. Tokia geometrija leidžia tiksliau suderinti standumą, kad apkrovos būtų perduodamos panašiai kaip sveikame kaule.

    Gydytojai ir inžinieriai pabrėžia, kad toks pritaikymas gali padėti kaului augti ir geriau integruotis su implantu, o tai svarbu mažinant komplikacijų riziką po operacijos. Kadangi protezas gaminamas konkrečiam žmogui, operacijos planavimas tampa tikslesnis, o intervencijos trukmė, pasak kūrėjų, gali sumažėti beveik perpus.

    Skaitmeninis dvynys ir tikslus planavimas

    Paciento atvejis buvo sudėtingas: po infekcijos ir ryškaus kaulo tankio sumažėjimo koja nebegalėjo patikimai išlaikyti įprasto protezo. Todėl komanda pasirinko individualų kelią – pagal radiologinius tyrimus buvo sukurta skaitmeninė sveikos kojos kopija ir atliktos apkrovų simuliacijos.

    Modeliuojant buvo vertinama, ką blauzdikaulis patiria vaikštant, lipant laiptais ar suklupus. Remiantis šiais duomenimis suprojektuota protezo vidinė struktūra ir numatytos varžtų tvirtinimo vietos ten, kur kaulo kokybė geriausia, kad būtų pasiektas patikimesnis stabilumas.

    Ką rodo rezultatai ir kur tai gali nuvesti

    Ligoninė nurodo, kad praėjus metams po operacijos pacientas jau gali vaikščioti, nors iki tol beveik dvejus metus koja nebuvo apkraunama. Pasak kūrėjų, implantas sveria apie 300 gramų, o skaičiavimai rodo, kad jis turėtų atlaikyti daugiau nei 500 kilogramų apkrovą.

    Komanda teigia jau atlikusi dar vieną panašią procedūrą ir ruošianti individualius implantus kitoms anatominėms vietoms, įskaitant riešą ir krūtinkaulį. Tokia kryptis atspindi platesnę medicinos tendenciją: personalizuoti implantai, skaitmeninis planavimas, 3D gamyba ir DI pagrįstos simuliacijos vis dažniau naudojami siekiant tiksliau parinkti sprendimą konkrečiam pacientui.

    Ekspertai pabrėžia, kad nors rezultatai atrodo perspektyvūs, platesniam taikymui būtini tolesni klinikiniai stebėjimai, ilgesnio laikotarpio duomenys ir aiškūs saugumo bei patikimumo vertinimai. Vis dėlto atvejis Madride rodo, kad pažangios medžiagų inžinerijos idėjos iš aviacijos ir kosmoso sektoriaus vis sparčiau persikelia į sveikatos apsaugą.

  • Bitės įkvėpė naują saulės panelių formą: 3D korio struktūra leidžia sugauti daugiau šviesos kampu

    Bitės įkvėpė naują saulės panelių formą: 3D korio struktūra leidžia sugauti daugiau šviesos kampu

    Įprastos saulės panelės efektyviausiai dirba tada, kai saulė šviečia beveik statmenai, tačiau ryte, vakare ar žiemą spinduliai krenta kampu ir dalis šviesos paprasčiausiai atsispindi nuo apsauginio stiklo. Energetikos inžinieriai šią problemą sprendžia jau dešimtmečius, nes būtent kampinis apšvietimas dažnai lemia pastebimą gamybos kritimą.

    Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau atsigręžia į gamtoje randamas formas, o viena sėkmingiausių idėjų atėjo iš bičių korio geometrijos. Tyrėjai sukūrė 3D įgaubtą fotovoltinį modulį, kurio šešiakampės sienelės nukreipia šviesą taip, kad ji ne pabėgtų atgal į atmosferą, o dar kartą patektų ant aktyvių paviršių.

    Kaip sumažinami šviesos nuostoliai

    Plokščioje panelėje, kai šviesa krenta įstrižai, didėja optinis atspindys ir dalis energijos prarandama dar nepasiekusi saulės elementų. Naujas 3D dizainas veikia kitaip: spindulys, pataikęs į įstrižą sienelę, atšoka į gretimą sienelę ir gauna antrą galimybę būti sugertas.

    Šis principas tyrime įvardijamas kaip sustiprintas šviesos sugrąžinimas, kai vidiniai atspindžiai tampa ne nuostoliu, o privalumu. Praktinis tikslas paprastas: kuo daugiau šviesos užrakinti modulio viduje ir kuo mažiau jos „išmesti“ atgal į aplinką.

    Kokį efektą rodo bandymai

    Tyrėjų pateikti bandymų rezultatai rodo, kad, lyginant su plokščiu moduliu tomis pačiomis sąlygomis, maksimalus galios prieaugis siekė 142,3 proc. Esant idealiam, nulinio laipsnio kritimo kampui, galios išėjimas augo 36,4 proc., o ties 60 laipsnių kampu, kuris tradicinėms panelėms yra vienas sudėtingiausių, fiksuotas 61,8 proc. pagerėjimas.

    Tokie skaičiai svarbūs todėl, kad realiomis sąlygomis saulė per dieną nuolat keičia padėtį, o daugelis stoginių ar antžeminių elektrinių nėra aprūpintos saulės sekimo mechanizmais. Jei didesnį efektyvumą pavyktų pasiekti vien forma, tai galėtų mažinti poreikį brangioms judančioms konstrukcijoms.

    Kodėl pasirinktas būtent korio principas

    Bičių korys gamtoje laikomas itin efektyvia konstrukcija: jis suteikia didelį tūrį ir tvirtumą, sunaudojant minimalų medžiagos kiekį. Inžinerijoje šešiakampė geometrija vertinama dėl mechaninio stabilumo ir lengvo kartojimo, todėl ji patogi ir modulinei gamybai.

    Kuriant 3D įgaubtą struktūrą, iššūkiu tampa ne tik optika, bet ir ilgaamžiškumas: sudėtingi kampai turi išlikti stabilūs, atsparūs vėjui, temperatūrų pokyčiams ir mechaninėms apkrovoms. Tyrime aprašomas sprendimas paremtas lanksčiu, spausdintu polimeriniu mechaniniu metamaterialu, kuris leidžia išlaikyti formą ir kartu suteikia konstrukcijai tam tikrą „prisitaikymą“.

    Dar vienas potencialus privalumas yra pritaikomumas ne vien plokštiems paviršiams. Jei tokia konstrukcija būtų sėkmingai perkelta į masinę gamybą, ji teoriškai galėtų būti diegiama ant lenktų fasadų, transporto priemonių ar kitų netipinių paviršių, kur klasikinės panelės geometriškai ne visuomet patogios.

    Tyrimą apie korio struktūros 3D įgaubtus fotovoltinius modulius ir šviesos sugrąžinimo efektą publikavo „Advanced Materials Technologies“ 2023 metais. Nors iki plataus pritaikymo dar reikalingi papildomi bandymai dėl kainos, gamybos mastelio ir patvarumo, kryptis aiški: net ir seniai pažįstama saulės energetika dar turi kur augti, jei keičiamas pats modulio dizainas.