Tag: Metano reglamentas

  • ES siūlo metano reglamento atidėjimą: degalų importuotojų ataskaitos vėluotų iki 2028 metų

    Europos Komisija pasiūlė metano emisijų reglamento nuostatas, taikomas degalų importuotojams, atidėti vieniems metams. Jei pakeitimui pritars ES Taryba ir Europos Parlamentas, importuotojų pareiga stebėti, teikti ataskaitas ir atlikti patikras pradėtų galioti ne 2027 metų sausio 1 dieną, o 2028 metais.

    Šis pasiūlymas susijęs su reikalavimais importuojant gamtines dujas, naftą ir anglį į Europos Sąjungą. Reglamentas numato, kad tiekimo grandinėje turės atsirasti aiškūs duomenys apie metano emisijų intensyvumą, o importuotojai privalės pateikti patvirtintą informaciją apie stebėseną, ataskaitų teikimą ir verifikavimą.

    Kodėl siūlomas atidėjimas

    Europos Komisija argumentuoja, kad tikslinis atidėjimas sumažintų galimų netiesioginių neigiamų pasekmių riziką dabartinėje energetikos rinkų aplinkoje. Metanas laikomas viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl energetikos sektoriui keliami griežtesni reikalavimai, tačiau kartu siekiama išvengti papildomų trikdžių tiekimo grandinėse.

    „Siūlomas tikslinis pakeitimas susijęs su importuotojų pareigomis stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti, taip pat su metano emisijų intensyvumo atskaitomybe importuotojams ir ES gamintojams“, – sakė Europos Komisija.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms būtų suteikta daugiau laiko pasiruošti duomenų rinkimo sistemoms, tiekėjų auditams ir trečiųjų šalių patikroms. Energetikos rinkoje tokie procesai dažnai reikalauja suderintų metodikų, duomenų prieigos ir sutarčių pakeitimų, ypač kai tiekimas vyksta iš ne ES šalių.

    Kokia buvo kai kurių valstybių pozicija

    Dalies valstybių narių nuomone, vienerių metų gali nepakakti. Tarp šalių, kurios ragino taikymą atidėti ilgesniam laikui, minima ir Lenkija: ji kartu su kitomis valstybėmis prašė atidėti importuotojams taikomus reikalavimus trejiems metams.

    Toks spaudimas aiškinamas baime, kad pernelyg greitas įgyvendinimas gali padidinti administracinę naštą ir sukelti papildomų kaštų, kurie galiausiai atsispindėtų degalų kainose arba tiekimo lankstume. Kita vertus, Europos Komisija laikosi pozicijos, kad atidėjimas turėtų būti ribotas, o per papildomus metus valstybės ir verslas privalo pasiekti pilną pasirengimą.

    Kas toliau

    Pasiūlytas pakeitimas dar nėra galutinis sprendimas. Kad atidėjimas įsigaliotų, jam turės pritarti ES valstybės narės ES Taryboje ir Europos Parlamentas, o derybose gali atsirasti ir papildomų korekcijų dėl terminų ar taikymo apimties.

    Metano mažinimas energetikos sektoriuje yra vienas svarbių ES klimato politikos elementų, nes metanas trumpuoju laikotarpiu atmosferą šildo gerokai intensyviau nei anglies dioksidas. Dėl to Briuselis siekia, kad tiek vietinė gavyba, tiek importas būtų skaidresni, o nuotėkiai ir rutininis dujų deginimas būtų mažinami sparčiau.

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.