CP v2

Tag: Metaplanet

  • „Strive“ už 470 mln. eurų papildė bitkoinų rezervą: 43 000 BTC ir ambicijos tapti antra

    „Strive“ už 470 mln. eurų papildė bitkoinų rezervą: 43 000 BTC ir ambicijos tapti antra

    JAV bitkoinų iždo bendrovė „Strive“ pranešė dar kartą padidinusi savo kriptovaliutos rezervą ir įsigijusi 6 182 bitkoinus. Po šio pirkimo bendras įmonės turimų bitkoinų kiekis pasiekė 43 000 BTC, rodo bendrovės pateikta informacija reguliuotojui.

    Sandorio vertė siekė apie 470 mln. eurų, jei remiamasi viešai nurodytu 511 mln. JAV dolerių dydžiu. Toks tempas leidžia „Strive“ sparčiai artėti prie didžiausių biržoje listinguojamų bitkoinų turėtojų trejeto.

    Pagal viešai sekamus įmonių bitkoinų rezervų duomenis, įmonė šiuo metu yra tarp penkių didžiausių viešų bendrovių pagal turimą BTC kiekį. Pirmoje vietoje išlieka „Strategy“, o dėl kitų pozicijų varžosi „Metaplanet“, „Twenty One“, „MARA“ ir „Strive“.

    Kas skatina tokį kaupimą

    „Strive“ vadovas Mattas Cole’as anksčiau yra viešai deklaravęs tikslą iki metų pabaigos tapti antra didžiausia vieša bendrovė pagal valdomą bitkoinų kiekį. Tam, vertinant esamus lyderių rezervus, įmonei reikėtų išlaikyti nuoseklų pirkimo tempą ir pasinaudoti rinkos likvidumu.

    Tokia strategija paprastai remiasi prielaida, kad bitkoinas ilgainiui gali veikti kaip vertės saugojimo priemonė ir alternatyva daliai grynųjų ar trumpalaikių investicijų balanse. Kartu tai didina ir riziką, nes įmonės finansiniai rezultatai bei akcijų kaina gali tapti jautresni bitkoino kainos svyravimams.

    Finansavimo planai ir likvidumas

    Bendrovė taip pat paskelbė pradėjusi iki 1 mlrd. JAV dolerių vertės privilegijuotųjų akcijų platinimo programą, kuri prireikus leistų pritraukti papildomą kapitalą. Perskaičiavus, tai sudaro apie 920 mln. eurų, o gautos lėšos galėtų būti nukreiptos bendroms įmonės reikmėms, įskaitant papildomus bitkoino pirkimus.

    „Strive“ nurodė, kad laikotarpio pabaigoje turėjo apie 504,4 mln. JAV dolerių grynųjų ir jų ekvivalentų, tai yra apie 464 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad įmonė stengiasi palaikyti pakankamą likvidumą, net ir didindama ekspoziciją į itin svyruojantį turtą.

    Ką tai reiškia rinkai ir investuotojams

    Pastaraisiais metais daugėja viešų bendrovių, kurios bitkoiną naudoja kaip iždo strategijos dalį, tačiau toks modelis išlieka kontroversiškas. Viena vertus, jis leidžia įmonėms diferencijuoti kapitalo valdymą ir pritraukti investuotojus, ieškančius netiesioginės prieigos prie bitkoino per akcijų rinką.

    Kita vertus, tokia kryptis gali kelti klausimų dėl rizikos valdymo, galimų priverstinių pardavimų staigių kainos kritimų metu ir akcininkų lūkesčių. Investuotojams tai dažnai tampa pasirinkimu tarp tradicinės įmonės vertinimo logikos ir faktinės įmonės priklausomybės nuo bitkoino ciklų.

    Rinkos dalyviai dabar stebės, ar „Strive“ išlaikys pirkimo tempą ir ar pavyks aplenkti artimiausius konkurentus pagal valdomą BTC kiekį. Ne mažiau svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis bus pritraukiamas papildomas kapitalas, nes jis gali turėti tiesioginę įtaką akcininkų vertei.

  • „Metaplanet“ III ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų ir atpirko 11 000: ką rodo toks likvidumo testas

    „Metaplanet“ III ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų ir atpirko 11 000: ką rodo toks likvidumo testas

    Japonijos bendrovė „Metaplanet“, kryptingai kaupianti bitkoinus įmonės balanse, per trečiąjį ketvirtį atliko neįprastą sandorių seriją: pardavė 10 000 BTC ir vėliau atpirko 11 000 BTC. Po šių veiksmų jos turimų bitkoinų kiekis išaugo iki 44 000 BTC, o grynasis pokytis siekė 1 000 BTC.

    Bendrovė skelbia, kad pardavimo pajamos viršijo jos nepadengtą obligacijų, paskolų ir kitų palūkanas generuojančių įsipareigojimų pagrindinę sumą. Vis dėlto įsipareigojimai nebuvo uždaryti, o bitkoinai vėliau buvo atpirkti, taip pabrėžiant, kad prireikus įmonė gali greitai konvertuoti dalį turto į grynuosius pinigus.

    Likvidumo demonstravimas ir finansavimas

    „Metaplanet“ sprendimą aiškina kaip likvidumo demonstravimą ir pasirengimą plėsti finansavimo galimybes. Bendrovė nurodo ketinanti siekti kredito reitingo ir labiau remtis ne tik paskolomis, bet ir obligacijomis bei privilegijuotosiomis akcijomis.

    Toks signalas rinkai svarbus todėl, kad bitkoinus kaupiantys emitentai dažnai vertinami kaip itin priklausomi nuo kainos svyravimų. Demonstracinis pardavimas ir atpirkimas leidžia parodyti, kad įmonė ne tik laiko turtą balanse, bet ir geba jį valdyti kaip likvidų rezervą.

    Mokesčių efektas ir balanso pasekmės

    Bendrovė pripažino, kad pardavė dalį bitkoinų žemiau įsigijimo savikainos, todėl susidarė kapitalo nuostolis, aktualus Jungtinių Valstijų mokesčių apskaitai. Preliminariai įvertinta galima atidėtojo mokesčio turto suma siekia apie 82 000 000 eurų, tačiau galutinis dydis dar turi būti patvirtintas auditoriaus.

    Toks nuostolis teoriškai gali būti panaudotas ateityje mažinant apmokestinamąjį pelną, jei susidarytų kapitalo prieaugis. Praktikoje tai priklausys nuo įmonės struktūros, mokesčių jurisdikcijų ir to, kaip bus realizuojamas būsimų sandorių pelnas.

    Nauja pajamų strategija ir rizikos

    „Metaplanet“ taip pat pristatė grynųjų palūkanų pajamų strategiją: planuoja pritrauktą kapitalą nukreipti į priemones, kurios, bendrovės vertinimu, galėtų generuoti stabilesnes pajamas. Įmonė teigia sieksianti uždirbti iš skirtumo tarp investicijų grąžos ir finansavimo kaštų.

    Atnaujintoje politikoje nurodoma, kad apie 85–90 proc. turto ir toliau ketinama laikyti bitkoinais, o likusi dalis skiriama strateginėms investicijoms, susijungimams ir įsigijimams bei turto valdymo veiklai. Toks modelis gali suteikti lankstumo, tačiau kartu didina jautrumą tiek bitkoino kainai, tiek palūkanų normų aplinkai ir finansavimo sąlygoms.

    Įmonė taip pat patvirtino, kad jos veikla, susijusi su pajamų generavimu iš bitkoinų išvestinių priemonių, per ketvirtį sugeneravo apie 5 400 000 eurų. Vis dėlto bendrovė pripažino, kad progresas kol kas atsilieka nuo pradinių lūkesčių, nors metinės prognozės nekeičiamos.

  • „Strive“ įsigijo dar 2 000 bitkoinų: didžiausias pirkinys nuo birželio ir artėja prie MARA

    „Strive“ įsigijo dar 2 000 bitkoinų: didžiausias pirkinys nuo birželio ir artėja prie MARA

    JAV bendrovė „Strive“ per kelias rugsėjo pabaigos ir spalio pradžios dienas papildė savo balansą dar 2 000 bitkoinų. Tai didžiausias jos pirkimas nuo birželio ir žingsnis, priartinantis įmonę prie MARA pagal viešai listinguojamų bendrovių bitkoinų atsargas.

    Įmonė nurodė, kad naujausias įsigijimas kainavo apie 156 mln. eurų, o vidutinė vieno bitkoino kaina siekė maždaug 78 800 eurų. Po sandorio „Strive“ valdomas kiekis išaugo iki 29 462 bitkoinų, kurių vertė, priklausomai nuo rinkos kainos, siekia apie 2,4 mlrd. eurų.

    Palyginimui, MARA šiuo metu turi 35 577 bitkoinus, todėl „Strive“ atsilieka 6 115 bitkoinų. Toks atotrūkis viešų bendrovių „bitkoinų iždo“ lenktynėse laikomas santykinai nedideliu, ypač jei įmonė išlaiko agresyvią pirkimų strategiją.

    Kaip finansuotas pirkimas

    „Strive“ teigimu, didžioji dalis lėšų naujausiam įsigijimui surinkta parduodant privilegijuotas akcijas, o papildomai prisidėjo ir varantų įgyvendinimas. Tai reiškia, kad įmonė bitkoinus kaupė ne vien iš veiklos pinigų srautų, o aktyviai naudodama kapitalo rinkų instrumentus.

    Kartu paskelbta ir daugiau preliminarios informacijos apie trečiąjį ketvirtį: per šį laikotarpį „Strive“ įsigijo 8 137 bitkoinus, o vidutinė pirkimo kaina siekė apie 73 600 eurų. Įmonė taip pat nurodė, kad rugsėjo 30 dieną turėjo apie 264 mln. eurų grynųjų ir jų ekvivalentų.

    Konkurencija tarp bitkoinų kaupėjų aštrėja

    Kol „Strive“ artėja prie MARA, kova dėl aukštesnių pozicijų viršuje tapo sudėtingesnė dėl Japonijos „Metaplanet“ veiksmų. Bendrovė trečiąjį ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų, o vėliau supirko 11 000, taip pademonstruodama likvidumą ir ketvirtį užbaigdama su 44 000 bitkoinų.

    Toks neto 1 000 bitkoinų prieaugis leido „Metaplanet“ aplenkti „Twenty One“ ir pakilti į antrą vietą pagal viešai listinguojamų bendrovių bitkoinų rezervus. Tai išplečia atotrūkį, kurį „Strive“ turėtų užpildyti, jei tikslas būtų ne vien priartėti prie MARA, bet ir gaudyti lyderiaujančius kaupėjus.

    Kas vyksta rinkoje

    Bitkoino kaina tuo metu rinkoje siekė apie 80 200 eurų, o tokie pirkimai paprastai sustiprina investuotojų dėmesį į bendroves, kurios bitkoiną traktuoja kaip strateginį rezervą. Vis dėlto didesnės skolintos ar privilegijuoto kapitalo dalies naudojimas didina riziką, jei kriptovaliutų rinka pasuktų žemyn.

    Rinkos viršuje išlieka „Strategy“, kuri ir toliau ženkliai lenkia kitus dalyvius pagal sukauptą kiekį. Tuo pat metu dažnėjantys viešų bendrovių pranešimai apie pirkimus rodo, kad „bitkoinų iždo“ modelis išlieka viena ryškiausių šios rinkos tendencijų.

  • „Metaplanet“ sumažino vadovų akcijų opcionų programą 41 proc.: po investuotojų kritikos keičia planus

    „Metaplanet“ sumažino vadovų akcijų opcionų programą 41 proc.: po investuotojų kritikos keičia planus

    Tokijo biržoje kotiruojama bendrovė „Metaplanet“ pranešė atsitraukianti nuo dalies vadovų skatinimo plano po investuotojų kritikos dėl galimo didelio akcijų skaičiaus išaugimo ir esamų akcininkų dalies išskaidymo.

    Įmonė paskelbė, kad su vadinamaisiais 10-os serijos akcijų įsigijimo teisių instrumentais susietų potencialių akcijų skaičius bus mažinamas 41 proc. – nuo maždaug 319 500 000 iki 188 200 000.

    Ši programa iš esmės yra opcionai, suteikiantys teisę įsigyti „Metaplanet“ akcijų už itin mažą nustatytą kainą. Bendrovė nurodė, kad mechanizmas buvo patvirtintas dar 2023 metais, kai „Metaplanet“ dar nebuvo suformavusi dabartinės krypties, siejamos su kriptovaliutų turto kaupimu.

    Kontroversija kilo dėl to, kad skirtingai nei įprastose fiksuoto dydžio opcionų schemose, potencialių akcijų „baseinas“ galėjo augti bendrovei leidžiant naujas akcijas. Tokia struktūra, rinkos dalyvių vertinimu, didino riziką, kad vadovams ir teisių turėtojams atitektų neproporcinga vertė esamų akcininkų sąskaita.

    Kas keičiasi vadovų opcionuose?

    „Metaplanet“ teigimu, bus koreguojamas konvertavimo santykis, kuris buvo išaugęs iki 696 akcijų už vieną teisę. Jis mažinamas iki 410, tai yra artiau lygiui, buvusiam prieš ankstesnius didesnio masto akcijų platinimus.

    Bendrovė taip pat keičia laiką, kada likusios teisės galės būti realizuotos: po trečdalį jų būtų galima įgyvendinti 2029, 2030 ir 2031 metais. Akcijoms, gautoms pagal šią schemą, numatyti ir pardavimo apribojimai iki 2031 metų rugpjūčio.

    Atsisakyta ir darbuotojų varantų idėjos

    Be to, „Metaplanet“ pranešė atsisakanti planų dalį senųjų 10-os serijos teisių perkelti į naują darbuotojų skatinimo fondą. Vietoje to šios teisės bus panaikintos.

    Įmonė nurodė ketinanti parengti atskirą kompensavimo ir skatinimo modelį, kuris geriau atitiktų akcininkų lūkesčius ir sumažintų išskaidymo riziką.

    Fonas: spaudimas iš rinkos ir akcijų smukimas

    Pakeitimai paskelbti po įtempto laikotarpio „Metaplanet“ akcijoms, kai investuotojai viešai kėlė klausimus dėl vadovų motyvacijos schemos skaidrumo ir jos poveikio vienai akcijai tenkančiai vertei.

    Rinkose tokie sprendimai paprastai vertinami per akcininkų interesų prizmę: kuo didesnė potenciali emisija, tuo didesnė esamų akcijų dalies išskaidymo tikimybė. „Metaplanet“ korekcijos signalizuoja bandymą sumažinti šią įtampą ir stabilizuoti pasitikėjimą įmonės valdymu.

  • „Metaplanet“ akcijos per dvi dienas smuko 17 proc.: vadovo paaiškinimai neįtikino investuotojų

    „Metaplanet“ akcijos per dvi dienas smuko 17 proc.: vadovo paaiškinimai neįtikino investuotojų

    Tokijo biržoje listinguojamos bendrovės „Metaplanet“ akcijos per dvi prekybos sesijas smuko apie 17 proc., nors įmonės vadovas Simonas Gerovichas viešai aiškino ginčytinus sprendimus. Antradienį akcijos krito 9,9 proc. iki 244 jenų, o pirmadienį buvo fiksuotas dar 7,5 proc. kritimas.

    Rinka į šią naujieną sureagavo itin jautriai, nes kritimas vyko tuo metu, kai bitkoino kaina per kelias dienas reikšmingai nesikeitė. Tai investuotojams signalizavo, kad spaudimą akcijai lemia ne bendra kriptoturto rinkos kryptis, o pačios bendrovės valdymo ir akcininkų interesų klausimai.

    Didžiausia įtampa susijusi su vadinamuoju Series 10 planu, kuris buvo patvirtintas 2022 metais, dar iki bendrovės perėjimo prie bitkoino iždo strategijos 2024 metais. Pagal šį planą buvo suformuotas skatinimo fondas, kurio dydis nebuvo fiksuotas, o prisitaikydavo taip, kad sudarytų apie 20 proc. visiškai atskiestų akcijų skaičiaus.

    Praktikoje tai reiškė, kad bendrovei leidžiant naujas akcijas ir pritraukiant kapitalą bitkoinui pirkti, augo ir vadovų bei darbuotojų opcionų fondas. Kritikai teigė, kad toks mechanizmas didino esamų akcininkų praskiedimą ir kūrė paskatas plėsti emisijas, net jei tai mažina vienos akcijos vertę.

    Pasak investuotojų ir rinkos stebėtojų, opcionų fondas išaugo nuo maždaug 46 mln. iki apie 319 mln. akcijų. Būtent šis šuolis tapo vienu pagrindinių ginčo taškų, nes praskiedimo mastas ilgainiui gali daryti įtaką tiek akcijos kainai, tiek pasitikėjimui bendrovės strategija.

    Reaguodamas į kritiką, S. Gerovichas socialiniuose tinkluose pripažino, kad bendrovė nepakankamai aiškiai komunikavo apie savo planus ir struktūrą. Jis taip pat nurodė, kad 2026 metų rugpjūčio 18 dieną įmonė pakeitė opcionų fondo taisykles: buvo panaikinta automatinio prisitaikymo nuostata ir fondas įšaldytas.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dabar nustatytas fiksuotas 319,46 mln. potencialių akcijų skaičius, išlaikant 10 jenų įgyvendinimo kainą už akciją. Taip pat įvestas penkerių metų perleidimo apribojimas, galiojantis iki 2031 metų rugpjūčio 17 dienos.

    Vis dėlto daliai investuotojų toks sprendimas pasirodė nepakankamas, nes jis sustabdė tolesnį fondo augimą, tačiau paliko jau išaugusį jo dydį. Viešuose komentaruose pasigirdo raginimų atšaukti arba persvarstyti reikšmingą dalį papildomų teisių, kurios susiformavo po praskiedimą didinusių emisijų.

    Papildomų klausimų sukėlė ir S. Gerovicho ryšiai su MMXX Ventures, kuri įvardijama kaip „Metaplanet“ akcininkė. Ankstesniuose bendrovės dokumentuose buvo nurodyta, kad vadovas netiesiogiai turėjo daugumą MMXX balsavimo teisių, todėl kilo interesų konflikto rizikos vertinimai.

    S. Gerovichas tikino esantis reikšmingas, bet ne kontrolinis MMXX patronuojančios bendrovės akcininkas, taip pat pabrėžė, kad nėra MMXX vadovas ir nedalyvauja jos investavimo ar prekybos sprendimuose. Investuotojai savo ruožtu ragina įmonę aiškiau įvardyti MMXX savininkus ir paaiškinti, ar su vadovu susijusios šalys galėjo gauti naudos iš akcijų pardavimų 2024 metų ralio metu.

    Ši situacija rodo, kad bendrovėms, kurios formuoja bitkoino iždo strategiją ir aktyviai pritraukia kapitalą rinkoje, investuotojų pasitikėjimą dažnai lemia ne tik turto kaina, bet ir valdymo skaidrumas. Net ir sustabdžius ginčytiną mechanizmą, rinka gali reikalauti aiškių atsakymų dėl praeities sprendimų poveikio akcininkams bei ilgalaikių interesų suderinimo.

    Bendrovė teigė tęsianti peržiūrą dėl valdysenos ir atlygio politikos ir žadėjo apie pokyčius informuoti vėliau. Tuo metu investuotojai ir toliau vertina, ar įmonės žingsniai pakankami sumažinti praskiedimo riziką ir atkurti pasitikėjimą jos struktūra.