Tag: Meteoritas

  • Mįslė išspręsta: mokslininkai perskaičiavo Saulę ir rado net 55 proc. daugiau sidabro

    Mįslė išspręsta: mokslininkai perskaičiavo Saulę ir rado net 55 proc. daugiau sidabro

    Mokslininkai skelbia, kad Saulėje gali būti gerokai daugiau sidabro, nei manyta iki šiol – nauji skaičiavimai rodo apie 55 proc. didesnę šio elemento gausą. Taip priartėjama prie atsakymo į seną klausimą, kodėl kai kuriuose senoviniuose meteorituose sidabro aptinkama daugiau nei Saulės sudėtyje.

    Problema ilgą laiką atrodė paradoksali: meteoritai ir Saulė susiformavo iš tos pačios dujų bei dulkių sankaupos maždaug prieš 4,6 milijardo metų. Jei pradinė medžiaga buvo panaši, logiška tikėtis artimų cheminių „parašų“, tačiau sidabro skaičiai ilgai nesutapo.

    Komanda, kurios rezultatai publikuoti žurnale „Astronomy & Astrophysics“, sidabro kiekį įvertino iš naujo, analizuodama Saulės šviesos spektrą. Būtent pagal tai, kaip tam tikro ilgio bangas sugeria atomai Saulės atmosferoje, astronomai sprendžia, kokių elementų ir kiek jų yra žvaigždėje.

    Esminis pokytis – gerokai tikslesnis Saulės atmosferos modeliavimas, paremtas detalesniu, trimatį vaizdą atkuriančiu skaičiavimu ir didelės skaičiavimo galios resursais. Tokie modeliai leidžia tiksliau aprašyti, kaip sidabro atomai sukuria spektrines linijas ir kaip jos kinta priklausomai nuo temperatūros, slėgio bei judėjimo Saulės sluoksniuose.

    „Naudodami naują modelį galėjome tiksliau interpretuoti spektrines linijas, pagal kurias nustatoma sidabro gausa Saulėje“, – sakė Upsalos universiteto astrofizikė Sema Caliskan.

    Padidintas įvertis beveik sulygina Saulės sidabro kiekį su to paties amžiaus meteoritų duomenimis, kuriuos galima patikrinti tiesiogiai laboratorijose. Tai svarbu ne tik dėl vieno elemento: Saulės cheminė sudėtis astronomijoje veikia kaip atskaitos taškas, pagal kurį lyginamos kitos žvaigždės, planetų sistemų formavimosi aplinkos ir Paukščių Tako cheminė raida.

    Sidabras priklauso sunkesniems elementams, kurių kilmė siejama su sudėtingais branduolinės sintezės ir neutronų gaudymo procesais žvaigždžių evoliucijos pabaigoje. Todėl tiksliau žinant jo gausą, lengviau tikrinti, kaip per kosminį laiką buvo kuriami ir pasiskirstė sunkieji elementai, o kartu – geriau suprasti, kokiomis sąlygomis formavosi įvairaus amžiaus žvaigždės.

    Tyrėjai pabrėžia, kad modelyje dar išlieka neapibrėžtumų: rezultatai jautriausi duomenims apie sidabro sąveiką su vandeniliu, kurio Saulėje daugiausia. Dėl to ateities stebėjimai ir tikslesni laboratoriniai bei teoriniai skaičiavimai turėtų dar labiau sumažinti paklaidą ir patikslinti sidabro „balansą“ Saulėje.

    „Naujos žinios apie Saulės sudėtį svarbios norint suprasti kitas žvaigždes, planetas ir kosminę medžiagą, nes Saulė yra vienas pagrindinių astronomijos atskaitos taškų“, – sakė S. Caliskan.

    Komanda planuoja taikyti patobulintą metodiką ir kitoms žvaigždėms, kad sidabras taptų papildomu „forensiniu“ rodikliu, padedančiu atsekti Paukščių Tako cheminės evoliucijos istoriją. Kuo tiksliau nustatomi elementų kiekiai, tuo patikimesnį vaizdą astronomai susidaro apie Saulės sistemą ir platesnį kosminį kontekstą.

  • JAV šiaurės rytuose sprogęs meteoritas sudrebino namus: NASA prilygino 300 tonų TNT

    JAV šiaurės rytuose sprogęs meteoritas sudrebino namus: NASA prilygino 300 tonų TNT

    Šeštadienį virš JAV šiaurės rytų danguje užfiksuotas ryškus meteoritas sprogo ore ir sukėlė galingus garsinius smūgius, kuriuos gyventojai apibūdino kaip namus supurčiusį trenksmą. NASA nurodė, kad sprogimo energija prilygo maždaug 300 tonų TNT.

    Agentūros teigimu, ugnies kamuolys subyrėjo virš šiaurės rytų Masačusetso ir pietryčių Naujojo Hampšyro apie 14.06 vietos laiku. Dėl netikėto griausmo regione pasipylė pranešimai socialiniuose tinkluose, o dalis žmonių manė, kad įvyko sprogimas ar žemės drebėjimas.

    Kas iš tikrųjų įvyko?

    NASA pabrėžė, kad tai buvo natūralus kosminis kūnas, nesusijęs su tuo metu aktyviais meteorų srautais. Taip pat atmetama versija, kad tai galėjo būti į atmosferą grįžusios kosminės šiukšlės ar palydovo fragmentai.

    „Šis ugnies kamuolys nebuvo susijęs su jokiu šiuo metu aktyviu meteorų srautu, tai buvo natūralus objektas, o ne kosminių šiukšlių ar palydovo grįžimas į atmosferą“, – sakė NASA atstovė Jennifer Dooren.

    Pasak NASA, meteoritas judėjo maždaug 120 000 kilometrų per valandą greičiu ir suiro maždaug 64 kilometrų aukštyje. Būtent suirimo momentu išsiskyrusi energija, kaip aiškina agentūra, ir sukėlė garsinius smūgius, girdėtus plačiame regione.

    Kodėl girdėjosi toks garsas?

    Dideli meteoroidai, įskriedami į atmosferą, dažnai suirsta dėl staiga išaugusio slėgio ir temperatūros, o tai sukuria vadinamąjį bolidą. Toks reiškinys gali sukelti labai stiprią smūginę bangą, kuri pasiekusi žemę primena sprogimą.

    Specialistai pabrėžia, kad garsas ir vibracija nebūtinai reiškia, jog objektas nukrito ant žemės. Dažnai tokie kūnai visiškai subyra ore, o žemę pasiekia tik smulkios dalelės, kurių aptikimas be tikslių paieškų duomenų būna sudėtingas.

    Primena Čeliabinsko atvejį

    Panašūs įvykiai pasaulyje jau yra sukėlę rimtų pasekmių. 2013 metais virš Rusijos Čeliabinsko srities ore sprogo gerokai didesnis kosminis kūnas, kurio smūginė banga išdaužė langus ir sužeidė daugiau kaip 1 600 žmonių, daugiausia nuo stiklo šukių.

    Nors šio karto sprogimas JAV buvo nepalyginamai silpnesnis nei Čeliabinsko atvejis, ekspertai tokias situacijas vertina kaip priminimą apie nuolatinę mažesnių kosminių kūnų riziką. Dėl to NASA ir kitos kosmoso agentūros investuoja į artimųjų Žemei objektų stebėseną, siekdamos kuo anksčiau pastebėti potencialiai pavojingus kūnus.