2026 metais investicinės sąskaitos deklaravimas gyventojams tampa vienu svarbiausių metinės pajamų deklaracijos žingsnių, ypač tiems, kurie aktyviai investuoja ir reinvestuoja pelną. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pasirinkus šį režimą, duomenis reikia pateikti per Elektroninio deklaravimo sistemą kartu su metine GPM311 deklaracija.
Investicinės sąskaitos esmė paprasta: investicijų pajamos apmokestinamos ne tada, kai jos uždirbamos ar reinvestuojamos, o tada, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau lėšų, nei į ją buvo įnešta. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčio mokėjimas atidedamas iki realaus pelno „pasiėmimo“.
Kas laikoma investicine sąskaita?
Investicine sąskaita gali būti gyventojo turima ar naujai atidaryta sąskaita finansų įstaigoje arba pas mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ar užsienyje. Svarbiausia sąlyga, kad ši sąskaita būtų naudojama tik investavimo operacijoms, kurios atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą apimtį.
VMI akcentuoja, kad tai nėra privalomas modelis ir jis taikomas tik gyventojo pasirinkimu. Tačiau pasirinkus režimą, atsiranda ir aiškesnė disciplina: per šią sąskaitą neturėtų vykti kasdienės išlaidos ar su investavimu nesusiję pervedimai.
Investicine sąskaita paprastai nelaikomos indėlių ar taupomosios sąskaitos, vertybinių popierių apskaitos sąskaitos ar bendro naudojimo sąskaitos. Taip pat šis režimas paprastai nėra taikomas kriptovaliutų operacijoms, todėl prieš deklaruojant verta įsivertinti, kokioms investicijoms realiai naudojama sąskaita.
Kaip veikia apmokestinimas?
Pajamų mokestis skaičiuojamas tik tuomet, kai iš investicinės sąskaitos išmokama suma viršija bendrą įnašų likutį. Jei išsiimama tiek, kiek buvo įnešta, mokestis neskaičiuojamas, tik mažėja įnašo likutis.
Jeigu gyventojas išsiima daugiau, nei įnešė, apmokestinama tik viršijanti dalis. Kai įnašo likutis tampa lygus nuliui, vėlesnės išmokos iš esmės laikomos apmokestinamosiomis pajamomis pagal taikomą tvarką.
Praktinis skirtumas nuo įprasto investavimo apmokestinimo yra tas, kad reinvestavimas investicinės sąskaitos režime nereiškia pareigos kasmet apskaičiuoti ir sumokėti mokesčio vien dėl to, kad buvo gauta grąža. Tačiau tai nereiškia, kad deklaruoti nereikia: reikalinga tiksli įnašų ir išmokėjimų apskaita.
Kaip deklaruoti ir ko dažniausiai nepastebi gyventojai?
Investicinė sąskaita deklaruojama metinėje pajamų deklaracijoje GPM311, pildant vedlio dalį, skirtą šiam režimui. Deklaracijoje nurodomi sąskaitos identifikaciniai duomenys, finansų įstaiga ar paslaugų teikėjas, valstybė, sąskaitos numeris, atidarymo data ir data, nuo kada sąskaita pradėta naudoti investavimui.
Jeigu per metus buvo tik įnešimai ir nebuvo išmokėjimų, paprastai pakanka deklaruoti bendrą įneštų lėšų sumą. Jei buvo išmokėjimų, paprastai reikia tiksliau atskleisti, kada ir kokiomis sumomis lėšos buvo įneštos ir išmokėtos, kad būtų galima korektiškai nustatyti, ar atsirado apmokestinama viršijanti dalis.
Dažniausia klaida yra investicinę sąskaitą naudoti kaip įprastą kasdienę: per ją apmokėti pirkinius, paslaugas ar atlikti su investavimu nesusijusius pervedimus. Tokiais atvejais gali būti laikoma, kad lėšos buvo išmokėtos ne investavimo tikslams, todėl svarbu atskirti investavimo srautus nuo asmeninių finansų.
Dar viena rizika yra pavėluotas deklaravimas arba mokėtino mokesčio sumokėjimas po termino. VMI taiko delspinigius už nesumokėtą sumą, todėl tiems, kuriems dėl išmokėjimų susidaro mokestis, verta nepalikti skaičiavimų paskutinei dienai.
Gyventojams, kurie investavo dar iki investicinės sąskaitos režimo taikymo pradžios ir nori įtraukti anksčiau įsigytas investicijas, svarbu įvertinti pereinamosios tvarkos reikalavimus. Tokiais atvejais deklaruojant dažniausiai reikia aiškiai atskirti, kurios lėšos ir kokiu momentu tapo investicinės sąskaitos režimo dalimi.
Investicinės sąskaitos modelis gali būti patogus ilgesnio laikotarpio investuotojams, tačiau jis reikalauja tvarkingos apskaitos ir disciplinos. Pagrindinis principas išlieka toks pats: mokesčiai atidedami iki pelno realizavimo per išmokėjimus, todėl svarbiausia teisingai deklaruoti įnašus, išmokas ir jų paskirtį.