CP v2

Tag: Metinvest

  • Po Rusijos smūgio sustojo „Zaporižstal“: apgadinta energetika, žuvo darbuotojai, gamyba įšaldyta

    Po Rusijos atakos visiškai sustabdyta viena didžiausių Ukrainos metalurgijos įmonių – „Zaporižstal“ gamykla Zaporižioje. Apie tai pranešė grupė „Metinvest“, nurodžiusi, kad smūgis paveikė tiek energetikos objektus, tiek gamybai svarbią infrastruktūrą.

    Pasak įmonės, buvo apgadinti pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, naudojami kokso gamybos grandinėje ir aukštakrosnių procesuose. Dėl saugumo ir techninių rizikų gamyba sustabdyta, kol bus įvertinta žala ir atkurtas stabilus energijos tiekimas.

    Ukrainos žiniasklaida skelbė apie žuvusius ir sužeistus darbuotojus. Ataka esą įvyko iškart po oro pavojaus signalo, kai darbuotojai skubėjo į slėptuves, todėl dalis žmonių buvo gamyklos teritorijoje.

    Energetika – silpnoji grandis

    „Metinvest“ pabrėžė, kad Zaporižios pramonės objektai yra civiliniai ir juose dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o produkcija svarbi tiek Ukrainos ekonomikai, tiek eksportui. Tačiau metalurgijos sektorius itin priklausomas nuo stabilaus elektros tiekimo, todėl net trumpalaikiai sutrikimai gali sustabdyti krosnių ir kokso baterijų darbą.

    Ne pirmą kartą pagrindiniu veiksniu tampa energetikos infrastruktūros pažeidimai. Bendrovė jau anksčiau yra informavusi, kad dėl smūgių energetikos tinklams gamyba Zaporižioje buvo avariškai stabdoma, o procesų atnaujinimą lėmė būtent išorinio elektros tiekimo atkūrimas.

    Platesnis kontekstas: spaudimas pramonei ir oro gynybai

    Ukrainos vadovybė ne kartą akcentavo, kad energetikos ir pramonės taikinių atakos yra sisteminės, todėl šalies ekonominis atsparumas tiesiogiai priklauso nuo oro gynybos pajėgumų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai kalbėjęs, kad net ir didėjant partnerių paramai oro gynybos priemonių vis dar nepakanka, o energetikos objektai išlieka vieni svarbiausių taikinių.

    „Mums reikia daugiau oro gynybos, nes energetika ir pramonė yra nuolatiniame taikiklyje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kol kas „Metinvest“ neįvardijo, kada tiksliai „Zaporižstal“ galėtų atnaujinti veiklą. Tikėtina, kad sprendimą lems žalos mastas, saugumo situacija regione ir galimybė užtikrinti patikimą elektros tiekimą kritiniams gamybos procesams.

  • ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    ES svarsto išimtį Ukrainos plienui iš anglies mokesčio: ką tai reikštų gynybai ir eksportui

    Europos Sąjungoje svarstoma galimybė suteikti Ukrainos plieno gamintojams išimtį iš Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo, vadinamo CBAM. Apie vykstančias diskusijas viešai užsiminė Ukrainos atstovai, o tema išryškėjo dėl karo nualintos šalies ekonomikos poreikių ir augančių Europos gynybos užsakymų.

    CBAM yra priemonė, kurią ES taiko siekdama suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp ES įmonių, mokančių už taršą pagal apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir importuotojų iš šalių, kuriose aplinkosauginiai reikalavimai švelnesni. Pereinamuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama duomenų teikimui ir taršos apskaitai, tačiau vėliau mechanizmas numato finansinę prievolę už importuojamų prekių įkūnytą emisiją.

    Ukrainos metalurgijos sektorius laikomas vienu svarbiausių šalies eksporto pajamų šaltinių, o plienas išlieka strategiškai reikšminga žaliava tiek civilinei pramonei, tiek gynybai. Kartu pati Europa, didindama gynybos pajėgumus ir gamybą, siekia patikimų tiekimo grandinių, todėl Ukrainos plieno prieinamumas gali tapti ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Metalo pramonės atstovai perspėja, kad papildomos su CBAM susijusios sąnaudos gali mažinti Ukrainos produkcijos konkurencingumą ES rinkoje, kuri yra svarbiausia eksporto kryptis. Sektorius patiria spaudimą ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl karo rizikų, logistikos sutrikimų, uostų ir jūrinių maršrutų nesaugumo, kurie tiesiogiai veikia tiekimo stabilumą.

    Diskusijose minimi keli galimi keliai, kaip suderinti klimato tikslus su geopolitine realybe. Viena iš svarstomų krypčių yra laikinos ar tikslinės išimtys, panašios į tas, kurios taikomos kai kurioms Europos ekonominei erdvei priklausančioms šalims ar į ES anglies kainodaros sistemą integruotiems partneriams. Kita idėja, kurią yra siūlę pramonės atstovai, būtų CBAM mokėjimus nukreipti į specialias priemones, skirtas modernizuoti gamybą ir mažinti taršą, tačiau karo sąlygomis investicijos į žaliąsias technologijas objektyviai apsunkintos.

    Politiniu lygmeniu sprendimas būtų precedentas, nes CBAM iš esmės kuriamas kaip vienodai taikoma prekybos ir klimato priemonė. Vis dėlto Ukrainos kandidatės į ES statusas, karo ekonomikos poreikiai ir Europos saugumo situacija gali lemti didesnį lankstumą, ypač jei būtų ieškoma sprendimo, kuris ne panaikintų reikalavimus, o atidėtų ar sušvelnintų poveikį, kartu išlaikant aiškų dekarbonizacijos tikslą.

    Europos Komisija viešai neįsipareigojo konkrečiam scenarijui, o diskusijos priklausys nuo to, ar bus pripažinta, kad egzistuoja pakankamos sąlygos išimčiai taikyti. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai bus du: kaip užtikrinti, kad parama Ukrainos pramonei neprieštarautų ES klimato politikos logikai, ir kaip išlaikyti stabilų plieno tiekimą Europos pramonei bei gynybos sektoriui.