CP v2

Tag: Metro

  • Siaubas mokykloje Varšuvoje: į stadioną įsiveržė vyras su peiliu, vaikai puolė slėptis

    Varšuvoje, Kasprzako gatvėje esančios mokyklos bendruomenė patyrė įtampos kupinas akimirkas, kai į mokyklos sporto aikštyną įsibrovė jaunas vyras su peiliu. Pasak pirminės informacijos, jis apgadino tvorą ir pateko į teritoriją tuo metu, kai joje buvo vaikų.

    Liudininkų teigimu, incidentas sukėlė paniką: vaikai traukėsi nuo aikštyno ir ieškojo saugesnės vietos, o mokyklos darbuotojai bandė operatyviai suvaldyti situaciją. Įsibrovėlis esą dar spėjo apgadinti suoliuką, o personalui pareiškus, kad bus kviečiamos tarnybos, jis pasišalino.

    Vyras nubėgo metro stoties kryptimi, todėl pareigūnams svarbus tapo greitas reagavimas ir teritorijos perimetro patikra. Tokiais atvejais policija paprastai pirmiausia siekia nustatyti asmens tapatybę, įvertinti, ar jis nekėlė grėsmės konkretiems žmonėms, ir išsiaiškinti, ar turėjo bendrininkų.

    Pastaraisiais metais Europos miestuose daug dėmesio skiriama mokyklų saugumui: peržiūrimi įėjimų kontrolės sprendimai, stebėjimo kamerų aprėptis, personalo pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Ekspertai pabrėžia, kad net ir trumpas įsibrovimas į mokyklos teritoriją gali turėti didelį psichologinį poveikį vaikams, todėl po tokių įvykių dažnai įtraukiami ir psichologai.

    Institucijos primena, kad pastebėjus ginkluotą ar agresyviai besielgiantį asmenį, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir informuoti atsakingas tarnybas. Mokykloms rekomenduojama reguliariai atnaujinti veiksmų planus ir užtikrinti, kad mokiniai bei darbuotojai žinotų, kaip elgtis grėsmės atveju.

  • Pametė batus Čikagos metro, bet istorija baigėsi netikėtai: kaip išsisuko Artur Gotz

    Lenkų aktorius ir dainininkas Artur Gotz per gastroles Čikagoje pateko į kuriozišką situaciją: prieš koncertą metro pametė batus ir scenoje turėjo pasirodyti avėdamas pasiskolintus. Apie nutikimą jis papasakojo socialiniuose tinkluose, o istorija netrukus įgavo netikėtą tęsinį.

    Atlikėjas į Čikagą atvyko jau septintą kartą, o šįsyk jo laukė keli koncertai skirtingoms auditorijoms: nuo lenkų bendruomenės iki mokytojų ir jaunimo. Tačiau kelionė viešuoju transportu virto išbandymu, kai vienoje iš stotelių jis nebesurado savo batų.

    Likęs be svarbios aprangos detalės, Artur Gotz turėjo skubiai ieškoti sprendimo, kad pasirodymas neįvyktų su nesklandumais. Jis rado išeitį pasiskolindamas batus, o vėliau, pasak paties atlikėjo, bandė aiškintis situaciją su metro apsauga ir darbuotojais.

    „Tą vakarą dainavau avėdamas pasiskolintus batus, bet svarbiausia buvo neprarasti ramybės ir neapvilti žmonių, kurie atėjo į koncertą“, – sakė Artur Gotz.

    Nors įtampa prieš pasirodymą buvo didelė, koncertas, anot atlikėjo, pavyko, o žiūrovų reakcijos buvo šiltos. Čikagoje jis pristatė programą, skirtą lenkų dainuojamosios poezijos legendai Marek Grechuta, jungdamas klasikinį skambesį ir modernesnius sprendimus.

    Vėliau Artur Gotz koncertavo ir Generaliniame Lenkijos konsulate Čikagoje, kur pasirodymas buvo surengtas kartu su vietos lenkų mokytojų organizacijomis. Dar vienas renginys buvo skirtas vaikams, o jo metu atlikėjas dainavo kūrinius iš programos mažiesiems ir pristatė edukacines iniciatyvas.

    Istorijos atomazga, kaip teigė pats atlikėjas, buvo netikėta: po visų nesusipratimų jam pavyko atgauti ir savo batus. Pasak jo, ši patirtis tapo priminimu, kaip greitai kelionėje gali nutikti nenumatytų dalykų, o kartais situaciją išgelbsti paprastas žmonių geranoriškumas.

  • Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Putino dekretas smogė „Metro“: vokiečiai neteko kontrolės Rusijoje, kyla naujos grėsmės verslui

    Vokietijos didmenininkė ir maisto prekybos tinklas „Metro“ pranešė praradęs operacinę kontrolę savo Rusijos padaliniui po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, numatantį bendrovės turto perdavimą laikinajai administracijai. Įsakymas paskelbtas Rusijos valdžios institucijų svetainėje, tačiau jame nenurodoma sprendimo motyvacija.

    Pagal dekretą „Metro Cash and Carry“ veikla Rusijoje laikinai perduota valdyti bendrovei Torg RUS. „Metro“ teigia formaliai išliekanti dukterinės įmonės savininke, tačiau realią kasdienę kontrolę prarado ir šiuo metu vertina sprendimo pasekmes.

    „Mes teisiškai vis dar valdome padalinį, tačiau operacinė kontrolė šiuo metu mums nepriklauso“, – sakė „Metro“ atstovas.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad Torg RUS siejama su Johannu Tholey, vadovaujančiu „Metro“ veiklai Rusijoje. Tai sustiprino diskusijas, ar laikinoji administracija gali virsti faktiniu aktyvų perėmimu, net jei formali nuosavybė dokumentuose kurį laiką išlieka nepakitusi.

    „Metro“ Rusijos rinkoje dirba nuo 2001 metų. Iki šiol ji valdė 91 didmeninės prekybos parduotuvę ir, pačios bendrovės teigimu, šalyje įdarbino apie 9 000 žmonių.

    Kas vyksta su Vakarų turtu

    Laikinoji administracija Rusijoje pastaraisiais metais tapo instrumentu, taikomu įmonėms iš vadinamųjų nedraugiškų valstybių. Panašūs sprendimai anksčiau buvo pritaikyti ir kitų tarptautinių bendrovių veiklai, o praktikoje tai dažnai reikšdavo spaudimą perleisti turtą vietos valdytojams gerokai žemesne kaina.

    Verslo aplinką apsunkina ir sugriežtintos pasitraukimo sąlygos: sandoriams gali reikėti valdžios leidimų, o pardavimai neretai vyksta taikant privalomas nuolaidas bei papildomus mokesčius. Dėl to dalis įmonių po 2022 metų karo pradžios pasirinko pasitraukti, o kitos bandė mažinti veiklą, palikdamos tik būtiniausias operacijas.

    „Metro“ teigia ryšius su Rusijos verslu mažinanti nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vis dėlto finansiniai duomenys rodo, kad rinka išliko svarbi: per pirmuosius devynis 2025–2026 finansinių metų mėnesius pardavimai Rusijoje, skaičiuojant eurais, augo 10,3 proc. iki maždaug 2 140 000 000 eurų.

    Tokia apyvarta sudarė apie 8,7 proc. visų „Metro“ grupės pardavimų per minėtą laikotarpį. Tai reiškia, kad bet kokie teisiniai ar administraciniai suvaržymai Rusijoje gali turėti apčiuopiamą poveikį grupės rezultatams ir ateities planams.

    Įtampa tarp Berlyno ir Maskvos

    Šis sprendimas paskelbtas didėjant politinei įtampai tarp Vokietijos ir Rusijos. Berlynas pastaraisiais mėnesiais viešai teigė nustatęs Rusijos atsakomybę dėl mėginimo surengti dronų ataką Leipcigo oro uoste, o taip pat uždarė Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą Berlyne.

    Maskva atsakė uždarydama Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir atmetė kaltinimus. Diplomatinių santykių atšalimas didina neapibrėžtumą įmonėms, kurios Rusijoje vis dar turi aktyvų, tiekimo grandinių ar personalo.

    „Rusija didina spaudimą Vokietijai hibridinio karo priemonėmis, ir verslui siunčiamas signalas, kad galima prarasti dar daugiau įmonių ir turto“, – sakė Vokietijos tarptautinių santykių ekspertas Stefanas Meisteris.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekonominiai sprendimai vis dažniau persipina su geopolitiniais tikslais, o užsienio kapitalo turto valdymas gali tapti derybine priemone. Tokios priemonės didina riziką net ir toms bendrovėms, kurios Rusijoje formaliai išlaiko veiklą, tačiau siekia ją mažinti ar ruoštis pasitraukimui.

    Kol kas „Metro“ nepateikė detalaus vertinimo, kaip laikinoji administracija paveiks parduotuvių darbą, tiekimo grandines ir darbuotojus. Bendrovė žada informuoti apie tolesnius žingsnius, kai bus išanalizuotos teisinės ir finansinės dekreto pasekmės.

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Metro ne tik Varšuvoje ir Krokuvoje: ministerija vertina požeminio transporto plėtrą 10 miestų

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija tęsia analizes, ar metro projektai galėtų būti vystomi ne tik Varšuvoje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė ministras Dariuszas Klimczakas, pabrėžęs, kad sprendimai turi atsakyti į augančias transporto spūstis ir gyventojų mobilumo poreikius.

    Pasak ministro, vertinama maždaug 10 didžiausių Lenkijos miestų, kuriuose metro ar panašaus tipo požeminės sistemos galėtų tapti ilgalaikiu sprendimu. Projektas darbiniu pavadinimu vadinamas Metro Polska ir, ministro teigimu, galėtų būti įgyvendinamas kaip nacionalinės valdžios ir savivaldybių susitarimas.

    Metro ir civilinė sauga

    Analizėse akcentuojamas ir vadinamasis dvejopos paskirties principas, kai infrastruktūra planuojama taip, kad prireikus tarnautų ne tik transportui, bet ir gyventojų apsaugai. Ministerija šį aspektą sieja su naujais reikalavimais, atsirandančiais po priimtų sprendimų dėl civilinės saugos stiprinimo.

    „Norime spręsti didžiausias susisiekimo problemas ten, kur jos jau egzistuoja, bet taip pat ir užbėgti joms už akių“, – sakė Dariuszas Klimczakas.

    Ką jau turi ir planuoja miestai

    Šiuo metu Lenkijoje metro veikia tik Varšuvoje, kur keleiviai naudojasi dviem linijomis. Tuo metu Krokuvoje sprendimas dėl metro statybos jau priimtas, o miestas yra paskelbęs planus pirmąją liniją atidaryti maždaug po 10 metų.

    Pagal viešintą Krokuvos viziją, ateityje mieste galėtų atsirasti dvi linijos, kurių bendras ilgis siektų apie 29 kilometrus. Ministerija pabrėžia, kad vykdomi vertinimai nėra pradėti neseniai, o rezultatus tikimasi pristatyti artimiausiu metu.

  • Didžiausia pasaulyje stotis prilygsta dviem Vatikanams: kuo išsiskiria Čongčingo Rytų mazgas

    Kinijos Čongčinge veikianti Čongčingo Rytų geležinkelio stotis įvardijama kaip didžiausia pasaulyje pagal užimamą plotą. Jos mastas dažnai palyginamas su Vatikanu: skaičiuojama, kad kompleksas užima apie 1 220 000 kvadratinių metrų, tai yra maždaug dviejų Vatikanų dydį.

    Stotis pastatyta kaip aukštųjų greičių geležinkeliui pritaikytas mazgas, todėl architektūra ir vidaus erdvės labiau primena oro uosto terminalą nei tradicinę miesto stotį. Kompleksas turi 15 platformų ir 29 bėgius, o planuojami keleivių srautai siekia iki 300 000 žmonių per dieną.

    Čongčingas laikomas vienu svarbiausių transporto taškų šalies viduryje, jungiančiu vakarinius regionus su didžiaisiais rytinės pakrantės miestais. Dar 2011 metais Kinijos geležinkeliai pradėjo vertinti, kur reikėtų plėtoti ateities persėdimo centrus, o Čongčingo geografinė padėtis tam pasirodė itin palanki.

    Statybos prasidėjo 2018 metais, pagrindiniai darbai buvo baigti 2024 metais, o pilnas stoties atidarymas įvyko 2025 metų birželio 27 dieną. Tokie terminai atspindi Kinijoje įprastą infrastruktūros plėtros tempą, kai dideli projektai vystomi etapais, atidarant dalį paslaugų anksčiau, o likusią infrastruktūrą užbaigiant vėliau.

    Čongčingo Rytų stotis projektuota pirmiausia aukštųjų greičių traukiniams, todėl platformų skaičius mažesnis nei kai kuriuose istoriniuose, mišraus eismo mazguose. Toks sprendimas atitinka Kinijos strategiją dalį trumpųjų vidaus kelionių perkelti nuo skrydžių prie greitųjų traukinių, ypač vidutiniais atstumais.

    Iš šios stoties numatomi reguliarūs reisai į kelis didžiuosius miestus, tarp jų Šanchajų ir Pekiną, taip pat į Uhanį. Kelionės trukmės viešai pateikiamos kaip konkurencingos alternatyvos skrydžiams, ypač vertinant laiką, kurio prireikia oro uostų procedūroms ir susisiekimui iki jų.

    Projektas pristatomas ne vien kaip keleivių pervežimo infrastruktūra, bet ir kaip platesnis transporto bei verslo paslaugų kompleksas. Teigiama, kad statyboms prireikė apie 2 000 000 kubinių metrų betono ir maždaug 366 000 tonų plieno, o tokie skaičiai atspindi milžinišką terminalo apimtį.

    Stotis įrengta už miesto ribos, tačiau integruota į viešojo transporto sistemą ir turi metro liniją. Toks planavimas padeda suvaldyti didelius srautus ir mažina spūstis miesto centre, kartu kuriant naują traukos tašką augančiose miesto teritorijose.

    „Tai infrastruktūra, kuri iš esmės perbraižo regiono judumo žemėlapį: greitieji traukiniai tampa kasdieniu pasirinkimu, o stotis veikia kaip miesto vartai“, – teigiama viešai pristatant projekto reikšmę.

  • Krokuva artėja prie antrojo metro Lenkijoje: miestas su mokslininkais pradeda lemiamą etapą

    Krokuvos valdžia žengė naują žingsnį link metro statybos: miestas pasirašė ketinimų protokolą su plačiu mokslo ir tyrimų institucijų konsorciumu. Ši partnerystė skirta sustiprinti parengiamuosius darbus, kurie turi vykti dar iki realaus projektavimo ir statybų.

    Pasak miesto, tikslas yra surinkti kuo daugiau patikimų duomenų ir iš anksto įvertinti technines, teisines bei socialines rizikas. Statybų pradžia šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau grafikas priklausys nuo tyrimų rezultatų, dokumentacijos parengimo ir finansavimo sprendimų.

    Konsorciumas: nuo inžinerijos iki estetikos

    Į konsorciumą įtrauktos didžiausios Krokuvos aukštosios mokyklos ir tyrimų tinklas: Krokuvos technologijos universitetas, Jogailos universitetas, Kalnakasybos ir metalurgijos akademija, Krokuvos ekonomikos universitetas, Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija bei Tyrimų tinklas Łukasiewicz – Keramikos ir statybinių medžiagų institutas.

    Miestas pabrėžia, kad tokio masto projektui reikia ne vien tunelių ar stočių brėžinių. Partneriai turėtų prisidėti ir prie organizacinių sprendimų, keleivių srautų prognozių, poveikio miestui vertinimo, taip pat prie būsimos infrastruktūros architektūrinės ir estetinės krypties.

    „Tai labai svarbus žingsnis. Metro yra projektas, kuriam reikia labai plačių žinių apie miestą, todėl noriu, kad mokslo institucijos būtų mūsų partnerės rengiant šią investiciją“, – sakė Krokuvos meras Aleksanderis Miszalskis.

    Kas bus daroma artimiausiu metu?

    Krokuva skelbia artimiausiomis dienomis planuojanti pradėti viešuosius pirkimus geologiniams tyrimams ir dokumentacijai, o dar gegužę numatomas konkursas archeologiniams tyrimams. Šie etapai laikomi kritiniais, nes būtent jie parodo realias požemines sąlygas ir galimus kultūros paveldo ribojimus trasoje.

    Miesto teigimu, geologiniai tyrimai turėtų tapti pagrindu sprendimams dėl tunelių maršruto, stočių vietų, statybos metodų, darbų eigos ir preliminarių kaštų. Kartu planuojamas didelis dokumentacijos paketas, apimantis galimybių studiją, techninę koncepciją, medžiagą poveikio aplinkai sprendimams ir funkcinį techninį aprašą, reikalingą pereiti į projektavimo fazę.

    Koks yra Krokuvos metro planas?

    Pagal anksčiau skelbtą miesto kryptį pirmosios linijos atidarymas siejamas su maždaug dešimtmečio perspektyva. Ilgalaikiuose planuose numatomos dvi linijos, kurių bendras ilgis būtų apie 29 kilometrai, o jungtys apimtų kryptį nuo Nowa Huta iki Opatkowice ir Kurdwanów.

    Krokuvos atvejis išsiskiria tuo, kad metro projektuojama kaip ilgalaikė transporto sistemos ašis, kuri turėtų sumažinti spūstis ir suteikti patikimesnį susisiekimą tankiai apgyvendintose miesto dalyse. Vis dėlto galutinį tempą lems tai, kaip greitai pavyks parengti dokumentaciją, gauti leidimus ir sutarti dėl investicijų finansavimo.