Tag: Mezőkeresztes

  • Vengrijoje, 1596 metų mūšio lauke, aptiktas vėlyvojo bronzos amžiaus lobis: jam – apie 3 000 metų

    Vengrijoje, 1596 metų mūšio lauke, aptiktas vėlyvojo bronzos amžiaus lobis: jam – apie 3 000 metų

    Vengrijoje, netoli Mezőkeresztes miestelio, archeologai 1596 metų mūšio vietovėje aptiko netikėtą radinį – vėlyvojo bronzos amžiaus lobį, kuriam yra maždaug 3 000 metų.

    Iš pradžių manyta, kad po žeme slypi bronzinis indas ir dvi spiralinės rankų puošmenos, tačiau vėliau laboratorijoje paaiškėjo, kad radinys gausesnis, skelbia BBC.

    Ši teritorija žinoma dėl 1596 metų spalį vykusio reikšmingo Penkiolikmečio karo mūšio, kuriame Osmanų imperijos pajėgos susirėmė su Habsburgų koalicija. Būtent šio konflikto materialių pėdsakų tyrinėtojai čia ieško jau apie dešimtmetį.

    Vis dėlto po žeme atsidūręs lobis pasirodė esąs gerokai senesnis už patį mūšį: pagal dirbinių formą ir dekorą jis datuojamas XIII–XI amžiumi prieš mūsų erą.

    Kaip radinys buvo aptiktas

    Radinys iškilo per lauko tyrimus, kuriuose dalyvavo ir savanoriai su metalo detektoriais. Vienas jų, Zoltánas Vágó, užfiksavo signalą, rodantį metalinį objektą po žemės paviršiumi.

    Pradėjus kasinėjimus, archeologai aptiko bronzinį indą ir spiralinius papuošalus, skirtus nešioti ant rankų. Toks komplektas leido iš karto įtarti, kad tai – bronzos amžiaus depozitas.

    Į laboratoriją perkeltas visas depozitas

    Įdomu tai, kad archeologai nesirinko įprasto kelio iškasti daiktus atskirai. Jie nusprendė perkelti visą depozitą kartu su jį supančiu gruntu į laboratoriją, kad būtų išsaugota pirminė artefaktų padėtis.

    Laboratorijoje žemė buvo šalinama pamažu – sluoksnis po sluoksnio. Kiekvienas etapas dokumentuotas fotografijomis ir trimatėmis (3D) rekonstrukcijomis.

    Būtent taip buvo aptiktas dar vienas spiralinis papuošalas, kuris nebuvo matomas pirminių darbų vietoje metu. Paaiškėjo, kad komplektą sudaro ne dvi, o trys spiralinės rankų puošmenos ir bronzinis indas.

    Tyrėjai neatmeta, jog toliau valant radinį gali paaiškėti ir daugiau smulkių detalių, anksčiau pasislėpusių grunte.

    Ką gali atskleisti tolesni tyrimai

    Tokie lobiai, kai vertingi bronziniai daiktai sudedami į indus ir užkasami žemėje, vėlyvajame bronzos amžiuje buvo žinoma praktika. Tačiau kodėl būtent šis rinkinys buvo paslėptas, kol kas neaišku – tai galėjo būti ritualinis depozitas, atsargų slėptuvė ar sprendimas, kurį lėmė šiandien nebeatsekamos aplinkybės.

    Kituose tyrimų etapuose planuojamos ir cheminės analizės, įskaitant Py-GC/MS metodą, galintį padėti identifikuoti ant indo ar papuošalų išlikusias organinių medžiagų liekanas.

    Taip pat numatyta tirti dirvožemio mėginius – ieškant žiedadulkių ir kitų biologinių pėdsakų. Tokie duomenys galėtų priartinti prie atsakymo, kas kadaise buvo laikoma bronziniame inde ir kaip jis buvo naudojamas.