CP v2

Tag: MH-60R Seahawk

  • JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    Sandoris po sustiprėjusio dėmesio Arkties saugumui

    JAV Valstybės departamentas pritarė galimam ginklų ir įrangos pardavimui Danijai, kurio vertė siekia apie 390 mln. eurų. Pakete numatomi trys daugiafunkciai jūriniai sraigtasparniai MH-60R „Seahawk“ ir platus papildomos įrangos bei aptarnavimo spektras.

    Sprendimas priimtas augant strateginei Arkties reikšmei ir didėjant poreikiui užtikrinti Šiaurės Atlanto bei Arkties regionų stebėseną. Danijai šie pajėgumai svarbūs ir dėl atsakomybių Grenlandijoje bei Farerų salose.

    Kas įeina į paketą?

    Be pačių sraigtasparnių, numatomas ir platus ryšių, identifikavimo, elektroninės kovos, savisaugos bei misijų įrangos komplektas. Tarp jo minimos saugios radijo stotys, perspėjimo apie raketas sistemos, „savas–svetimas“ identifikavimo sprendimai ir atsakomųjų priemonių paleidimo įranga.

    Taip pat planuojami daugiarežimiai jūriniai radarai, multispektrinės taikymo sistemos, elektroninės paramos sistemos bei varikliai T700-GE-401D. Į paketą įtraukiamos atsarginės dalys, remonto priemonės, techninė dokumentacija, personalo mokymai ir logistinis palaikymas.

    Danija jau turi šių sraigtasparnių

    Siūlomi MH-60R papildytų esamą Danijos karališkųjų oro pajėgų parką. Danija jau eksploatuoja devynis MH-60R, priskirtus 723 eskadrilei Karup sraigtasparnių sparne, o pirmieji vienetai operacinę parengtį pasiekė 2017 metais.

    Dėl jau turimos infrastruktūros ir patirties JAV pusė vertina, kad Danija neturėtų susidurti su esminiais sunkumais integruojant papildomus orlaivius, įrangą ir susijusias paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų pajėgumų įvedimą į tarnybą.

    Kodėl tai svarbu Grenlandijai ir Šiaurės Atlantui?

    MH-60R stiprina jūrinės erdvės stebėseną ir reagavimą, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo, transporto, žvejybos kontrolės bei suvereniteto užtikrinimo užduotis. Tokios misijos Danijai aktualios operuojant iš inspekcinių laivų Grenlandijos ir Farerų salų rajonuose.

    Šie sraigtasparniai gali leistis ir pildyti degalus patruliniuose laivuose, įskaitant „Knud Rasmussen“ tipo laivus, taip praplečiant veikimo nuotolį jūroje. Be to, Danijos MH-60R anksčiau buvo integruoti su AGM-114 „Hellfire“ raketomis, todėl, prireikus, gali turėti ir sustiprintas smogiamąsias galimybes.

    Nors pats pritarimas dar nereiškia galutinio kontrakto pasirašymo, tokie sprendimai paprastai rodo politinį siekį stiprinti sąjungininkų pajėgumus. Arkties regione tai tampa vis svarbiau didėjant laivybai, infrastruktūros apsaugos poreikiui ir konkurencijai dėl įtakos Šiaurės platumose.

  • Tylos režimas jūroje: kaip USS Abraham Lincoln beveik be radarų medžioja povandeninius laivus

    JAV karinis jūrų laivynas dalį operacijų vykdo vadinamuoju EMCON režimu, kai sąmoningai ribojami arba visiškai išjungiami aktyvūs spinduliuojantys sensoriai ir ryšio priemonės. Tokia „radijo tyla“ mažina tikimybę, kad priešininkas aptiks lėktuvnešio grupės buvimo vietą pagal skleidžiamus signalus.

    Ši taktika ypač svarbi lėktuvnešių smogiamajai grupei, kurios branduolį sudaro USS Abraham Lincoln. Išjungus aktyvius jutiklius, dalis situacijos suvokimo persikelia ant palydos laivų ir aviacinės grandies, o sprendimai remiami pasyviu klausymusi ir duomenų sujungimu.

    Vietoje aktyvaus sonarų „apšvietimo“, kuris pats išduoda ieškotojo buvimą, naudojami pasyvūs hidroakustiniai sprendimai. Esmė paprasta: ne siųsti signalą, o klausytis – fiksuoti povandeninių laivų triukšmo pėdsakus, sraigtų, mechanizmų ir vandens srauto sukeltus dažnius.

    Pagrindiniu „ausų“ sluoksniu tampa palydos laivai, dažnai minimi kaip Arleigh Burke klasės eskadriniai minininkai. Jie gali sudaryti išorinį apsaugos perimetrą ir rinkti garsinę informaciją didesniais atstumais, o užfiksuotus signalus perduoti į bendrą grupės kovinio valdymo tinklą.

    Efektyvumą didina vilkstinės velkami sonarų masyvai, tempiami už laivo korpuso. Tokios sistemos leidžia „atsitraukti“ nuo paties laivo triukšmo ir geriau girdėti silpnesnius akustinius šaltinius, ypač kai aplinkoje daug foninio triukšmo dėl bangavimo ar intensyvios laivybos.

    Papildomą žvalgybą užtikrina MH-60R Seahawk sraigtasparniai, galintys išmesti pasyvius hidroakustinius plūdurus. Iš jų suformuojamas laikinas klausymosi „tinklas“, leidžiantis dengti pasirinktą akvatoriją ir greičiau patikrinti įtartinus garso kontaktus.

    Surinkti duomenys nėra tiesiog klausomi „gyvai“ – jie filtruojami, lyginami su žinomais akustiniais parašais, atmetamas fonas. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant sudėtingoms sąlygoms siekiama atskirti povandeninio laivo požymius nuo civilinių laivų ar gamtinių reiškinių.

    Jei fiksuojama torpedos grėsmė, laivai naudoja ir akustines atsakomąsias priemones. Tarp žinomų sprendimų minimas SLQ-25A Nixie, kuris gali imituoti laivo akustinį pėdsaką ir nukreipti torpedą nuo realaus taikinio.

    „Tylos režimas“ nereiškia aklumo – tai kitoks kovos būdas, kai lėktuvnešio grupė veikia kaip tarpusavyje sujungtų sensorių sistema. Kiekvienas elementas, nuo palydos laivų iki sraigtasparnių ir plūdurų, prisideda prie bendro vaizdo ir leidžia išlikti sunkiau aptinkamai.