CP v2

Tag: Mi-8

  • Ukrainiečių OSINT: spalį Rusija neteko mažiausiai 14 karinių orlaivių, dalis sudegė bazėse

    Ukrainiečių OSINT: spalį Rusija neteko mažiausiai 14 karinių orlaivių, dalis sudegė bazėse

    Spalį Rusijos karinė aviacija galėjo patirti itin didelius nuostolius – mažiausiai 14 orlaivių. Tokį skaičių pateikia ukrainiečių atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) projektas „Oko Gora“.

    Jo suvestinėje minimi septyni naikintuvai-bombonešiai Su-34 (dar du Su-34, nurodoma, buvo apgadinti), vienas Su-35S, du Su-30 ir vienas penktos kartos Su-57.

    Į bendrą sąrašą taip pat įtraukti du transporto sraigtasparniai Mi-8: vienas, teigiama, mėnesio pradžioje sunaikintas „draugiškos ugnies“, o kitas – per ukrainiečių dronų ataką.

    Rusijos institucijos viešai patvirtino tik dvi katastrofas mokomųjų skrydžių metu, tačiau dėl nuostolių, siejamų su Ukrainos smūgiais, oficialiai nepasisakė. Vis dėlto dalį epizodų galima identifikuoti pagal internete skelbiamą vaizdinę medžiagą.

    Didžiausi smūgiai – Su-34 parkui

    Suvestinė rodo, kad didžiausius nuostolius patyrė Su-34 flotilė. Šiuos orlaivius Rusija intensyviai naudoja smūgiams prieš Ukrainos pozicijas ir miestus, įskaitant atakas sklendžiančiomis bombomis.

    Skaičiuojama, kad spalį buvo sunaikintos mažiausiai septynios Su-34 mašinos, o įdomu tai, kad atakų metu jos visos buvo ant žemės.

    Spalio 4 dieną Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai smogė Chanska aviacijos bazei Adygėjoje. Taikiniais įvardyti Su-34, Su-35 ir amunicijos sandėlis; bazė yra maždaug 500 km nuo Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.

    Kitas smūgis surengtas naktį iš spalio 14-osios į 15-ąją, kai ukrainietiškos sparnuotosios raketos „Neptun“ atakavo Borisoglebsko bazę Voronežo srityje. Palydovinių nuotraukų analizė rodė keturių Su-34 sunaikinimą ir dviejų kitų stiprų apgadinimą.

    Spalio 29 dieną to paties tipo raketos, kaip teigiama, smogė dar dviem Su-34 bombonešiams Marinovkos bazėje Volgogrado srityje – palydoviniuose vaizduose matyti nuolaužos lėktuvų stovėjimo vietose.

    Katastrofos ir nepatvirtintas Su-57 epizodas

    Tarp minimų praradimų – ir strateginis bombonešis Tu-95MS: jis sudužo rugsėjo 29 dieną per kilimą netoli Ukrainkos bazės Amūro srityje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tai buvo mokomasis skrydis, o orlaivis ginklų negabeno.

    Spalio 21 dieną Kaliningrado srityje sudužo Su-30SM; pranešta, kad abu įgulos nariai katapultavosi. Į suvestinę taip pat įtraukti du Mi-8 sraigtasparniai.

    Labiausiai neįprastas atvejis susijęs su Su-57: pagal ukrainiečių OSINT kanalą „Absolutely Reliable Source“, spalio 29 dieną bandymų centre Achtubinske orlaivis užsidegė variklio paleidimo metu ir visiškai sudegė. Skelbti palydoviniai vaizdai, esą rodantys gaisro pėdsakus, tačiau Rusija šios netekties nepatvirtino.

    Jei ši informacija pasitvirtintų, teigiama, tai būtų jau ketvirtas šiemet prarastas ar apgadintas Su-57. Suvestinės autoriai akcentuoja, kad nuostoliai patiriami ir dėl avarijų, ir dėl smūgių, suduodamų toli nuo fronto linijos.

    Ką rodo skaičiai apie Rusijos galimybes

    Spalio nuostolių mastas įgauna reikšmę lyginant su Rusijos gynybos pramonės pajėgumais. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) skelbia, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 47 Su-34, o dar septyni buvo apgadinti.

    Anot HUR, tarp 2025 metų spalio ir 2026 metų spalio Rusijos oro pajėgos gavo 22 naujus Su-34. Tai reikštų, kad vien per spalį sunaikintų orlaivių skaičius prilygtų maždaug trečdaliui metinių tiekimų.

    HUR vertinimu, vidutinis Su-34 gamybos tempas siekia 14–18 orlaivių per metus, todėl toks skaičius gali reikšti didesnę gamybą, nors viešai prieinami duomenys neatskleidžia, kaip tai pasiekta.

    Panašius nuostolių mastus fiksuoja ir kiti šaltiniai: projektas „Oryx“ yra dokumentavęs 48 prarastus rusiškus Su-34, o britų analitinis centras RUSI 2026 metų sausį vertino, kad Rusija neteko apie 40 šio tipo orlaivių. Tai rodo, kad net ir patirdama didelius praradimus, Rusija vis dar sugeba papildyti parką, todėl vien orlaivių naikinimas gali neužtikrinti ilgalaikio jos aviacijos pajėgumų sumažinimo.

  • Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukrainos 3-oji šturmo brigada pranešė, kad jos dronų operatoriai per operaciją prieš Rusijos tiekimo linijas sunaikino sraigtasparnį Mi-8. Pasak brigados, taikinys iš pradžių buvo pastebėtas ore, tačiau galutinis smūgis suduotas jau jam nusileidus.

    Brigada nurodė, kad pirmasis „Hornet“ dronas mėgino perimti sraigtasparnį skrydžio metu, bet rusų įgula, pastebėjusi grėsmę, pakeitė kursą. Dėl didesnio greičio Mi-8 nuo bepilotės skraidyklės atitrūko, todėl ukrainiečiai pasirinko laukti momento, kai sraigtasparnis nutūps.

    „Mes nenutraukėme veiksmų: sulaukėme nusileidimo ir smogėme dviem „Hornet“ dronais į kuro bakų zoną“, – sakė Ukrainos 3-iosios šturmo brigados atstovai.

    Ukrainos pusė teigia, kad po smūgio Mi-8 visiškai sudegė. Tiksli atakos vieta ir laikas nebuvo atskleisti, o Rusijos institucijos viešai šios informacijos nepatvirtino ir nekomentavo, kaip dažnai nutinka pranešimų apie prarastą techniką atvejais.

    Mi-8 yra vienas plačiausiai naudojamų rusiškų sraigtasparnių modelių, pritaikomas karių ir krovinių transportui, sužeistųjų evakuacijai bei ugnies paramai. Tokių orlaivių netektys reiškia ne tik brangios technikos praradimą, bet ir mažesnes galimybes greitai perdislokuoti pajėgas bei palaikyti logistiką fronto užnugaryje.

    Ataka taip pat atspindi platesnę tendenciją kare, kai dronai vis dažniau naudojami medžioti aviaciją ant žemės. Daugelis bepilocių aparatų negali pavyti sraigtasparnių horizontaliame skrydyje, todėl operatoriai dažnai renkasi taktiką sekti taikinį ir smogti jam nutūpus, pataikant į pažeidžiamas vietas, tokias kaip degalų sistema.

    „Hornet“ šiame kontekste minimas kaip sparnuotas smogiamasis dronas, kurį ukrainiečių daliniai naudoja smūgiams į logistinius taikinius ir techniką už fronto linijos. Tokie sprendimai, derinami su žvalgyba ir tiksliais smūgiais, leidžia daryti spaudimą Rusijos užnugario infrastruktūrai ir mažinti oro paramos bei transporto galimybes konkrečiuose sektoriuose.

  • Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukrainos oro gynyba vis dažniau susiduria su masiniais „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų antskrydžiais, kuriais Rusija atakuoja miestus ir energetikos infrastruktūrą. Kadangi tokie taikiniai dažnai skrenda palyginti lėtai, bet jų būna daug, Ukraina ieško sprendimų, kurie būtų greitesni diegti ir pigesni už tradicinius raketinius kompleksus.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodė vaizdai, rodantys naują praktinį sprendimą: modernizuotą Mi-8 sraigtasparnį, pritaikytą dronų perėmimui. Ant abiejų fiuzeliažo pusių sumontuoti raketų blokai, o tokia konfigūracija leidžia įgulai veikti iš didesnio nuotolio ir aprėpti platesnį oro erdvės plotą.

    Iki šiol sraigtasparnių įguloms dažnai tekdavo remtis kulkosvaidžiais ar greitašaudėmis sistemomis, kurios reikalauja priartėti prie taikinio. Raketų salvinis panaudojimas, nors ir nėra preciziškas, gali padidinti tikimybę pataikyti į mažus, žemai skrendančius objektus, ypač kai jų atskrenda keliolika ar daugiau vienu metu.

    Toks metodas atspindi platesnę Ukrainos taktiką: maksimaliai išnaudoti turimas platformas ir jas sparčiai pritaikyti besikeičiančiai grėsmei. Ekspertai pabrėžia, kad dronų medžioklei pritaikyti sraigtasparniai gali sumažinti spaudimą brangiai priešlėktuvinei amunicijai ir padėti užpildyti spragas regionuose, kur klasikinė oro gynyba nespėja sureaguoti.

    „Masyvūs dronų antskrydžiai verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų greitai didinti perėmimų skaičių ir nešvaistyti ribotų raketų atsargų“, – sako karinės aviacijos analitikai, vertinantys Ukrainos improvizacijas fronte.

    Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. „Shahed“ tipo dronų keliamą riziką jaučia ir platesnis regionas, nes incidentai prie kaimyninių valstybių sienų parodė, kad nuklydę taikiniai gali tapti tarpvalstybiniu saugumo iššūkiu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais oro gynyboje vis labiau derės skirtingi sluoksniai: elektroninės kovos priemonės, artilerija, mobilios ugnies grupės, perėmėjai ore ir DI paremti aptikimo sprendimai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad net seni orlaiviai gali tapti efektyvia nišine priemone, kai grėsmė yra masinė ir nuolat kintanti.

  • Nuotraukos išdavė pokyčius: Rusija atnaujina Mi-8 – ar ruošia sraigtasparnius dronų paleidimui?

    Nuotraukos išdavė pokyčius: Rusija atnaujina Mi-8 – ar ruošia sraigtasparnius dronų paleidimui?

    Socialiniuose tinkluose paskelbtos naujausios Mi-8 šeimos sraigtasparnio nuotraukos sukėlė diskusiją, ar Rusija keičia šias mašinas, kad jos galėtų efektyviau naudoti naujos kartos ginkluotę, įskaitant bepiločius orlaivius. Ukrainos karo aviacijos temomis besidomintys analitikai atkreipė dėmesį į naujus konstrukcinius elementus ir pakitusią išorinę įrangą.

    Anot vertinimų, labiausiai išsiskiria pasikeitusios ginkluotės tvirtinimo sijos ir sumažėjęs pakabos taškų skaičius. Vietoje anksčiau fiksuotų šešių taškų, naujoje konfigūracijoje matomi keturi, tačiau teigiama, kad leistina apkrova vienam taškui galėjo likti panaši ir siekti iki 500 kilogramų.

    Kas keičiasi Mi-8 ginkluotėje?

    Iki šiol Mi-8 šeimos koviniuose variantuose naudotos ginkluotės tvirtinimo sistemos buvo kritikuotos dėl patikimumo ir eksploatacinių apribojimų, ypač kai pakabos taškai būdavo apkrauti maksimaliai. Daugiausia problemų, kaip teigiama, kildavo naudojant didesnius nevaldomų raketų blokus, kai arčiausiai fiuzeliažo esantys taškai patirdavo didžiausias apkrovas.

    Naujos sijos, sprendžiant iš nuotraukų, turi aptakesnį aerodinaminį profilį ir perprojektuotas instaliacijas, susijusias su ginkluotės valdymu. Tai gali reikšti ne tik bandymą sumažinti vibraciją ir apkrovas, bet ir siekį pritaikyti platformą kitokio tipo pakabinamiems kroviniams.

    Ar Mi-8 gali tapti dronų nešėju?

    Vienas iš aptariamų modernizacijos paaiškinimų yra pasirengimas integruoti naujus ginklų tipus, tarp jų ir bepiločius, kuriuos būtų galima gabenti bei paleisti iš sraigtasparnio. Analitikų diskusijose minimi ir reaktyviniai bepiločiai Dan-M, tačiau kol kas nėra nepriklausomų įrodymų, kad būtent jie yra pagrindinis šių pakeitimų tikslas.

    Vis dėlto pats modernizacijos krypties fonas atrodo logiškas: kare Ukrainoje bepiločiai tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir smūgių įrankių, o skirtingos šalys ieško būdų, kaip greičiau perkelti dronus į reikiamą rajoną, išplėsti jų veikimo nuotolį ir sumažinti riziką pilotuojamai aviacijai. Tokios integracijos dažniausiai reikalauja ne tik mechaninių tvirtinimų, bet ir ryšio, valdymo bei duomenų perdavimo sprendimų.

    Ką žinome apie Mi-8AMTŠ-VN?

    Nuotraukose minimas variantas siejamas su Mi-8AMTŠ-VN, dar žinomu kaip Sapsan. Ši modifikacija Rusijoje pristatyta 2017 metais karinio-techninio forumo metu, o jos kūrimas buvo siejamas su poreikiais remti specialiųjų operacijų pajėgas ir vykdyti desantines užduotis sudėtingomis sąlygomis.

    Teigiama, kad tolesni patobulinimai galėtų būti išbandomi daliniuose, susijusiuose su specialiosiomis pajėgomis arba su jomis bendradarbiaujančiose struktūrose. Jei bandymai pasiteisintų, analogiški sprendimai teoriškai galėtų būti perkelti ir į kitus Mi-8 šeimos variantus, tačiau kol kas nėra aišku, ar dėl to priimti sprendimai didesniu mastu.

    Mi-8 yra vienas labiausiai paplitusių daugiafunkcių sraigtasparnių pasaulyje, kurio ištakos siekia 1960-ųjų pradžią, o serijinė gamyba prasidėjo 1965 metais. Plačiai nurodomi šio tipo parametrai apima trijų žmonių įgulą, galimybę gabenti iki 30 karių bei kelias tonas krovinio, o skirtingos modifikacijos iki šiol naudojamos įvairiose šalyse.

    Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad tokios platformos modernizavimas dažniausiai vyksta etapais, o vien iš nuotraukų neįmanoma galutinai spręsti apie tikrąją paskirtį. Tačiau pati tendencija aiški: sraigtasparniai vis dažniau pritaikomi veikti aplinkoje, kurioje dominuoja bepiločiai, o ginkluotės ir pakabos sprendimai tampa kritiškai svarbūs tiek išgyvenamumui, tiek taktiniam lankstumui.

  • CŽV paviešino netikėtą trofėjų: atnaujino rusišką sraigtasparnį ir parodė visuomenei

    CŽV paviešino netikėtą trofėjų: atnaujino rusišką sraigtasparnį ir parodė visuomenei

    CŽV būstinėje Langley mieste, Virdžinijoje, visuomenei pristatytas restauruotas rusiškos kilmės sraigtasparnis, kurį agentūra naudojo pirmosiomis operacijų Afganistane savaitėmis po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių. Orlaivis sugrąžintas į pradinę kamufliažo schemą ir pažymėjimus, kokius turėjo per istorinį skrydį.

    Pasak agentūros pateikiamos informacijos, būtent šis sraigtasparnis 2001 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus 15 dienų po atakų JAV, tapo pirmąja platforma, nugabenusia amerikiečius į Afganistaną. Restauracija paskelbta artėjant 25-osioms operacijos JAWBREAKER metinėms, kuri laikoma viena pirmųjų JAV atsako į „Al Qaeda“ veiksmus dalių.

    Skrydis į Pandžšyrą

    Tą dieną sraigtasparniu skrido septyni CŽV pareigūnai, trijų žmonių įgula ir du afganų partneriai. Grupių užduotis buvo pasiekti Pandžšyro slėnį, užmegzti ryšius su Šiaurės aljansu, rinkti žvalgybinę informaciją ir parengti dirvą vėlesnei platesnei kampanijai prieš „Al Qaeda“ ir talibų pajėgas.

    Publikuotuose pasakojimuose minima, kad krovinys buvo maksimalus, o įranga ir atsargos turėjo lemiamą reikšmę veiksmams atšiauriomis sąlygomis. Kelionei reikėjo įveikti Andžumano perėją maždaug 4 400 metrų aukštyje, todėl skrydis buvo sudėtingas tiek dėl retėjančio oro, tiek dėl ribotų galios rezervų.

    Kodėl pasirinktas sovietinis modelis

    CŽV pasirinko sovietinės konstrukcijos Mi-17 šeimos sraigtasparnį dėl praktinių priežasčių. Toks tipas tuo metu buvo paplitęs regione ir galėjo mažiau traukti dėmesį, o konstrukcija laikoma pakankamai atsparia darbui dideliame aukštyje, kas Afganistane yra kritiškai svarbu.

    Agentūra sraigtasparnį pritaikė savo poreikiams, papildydama avioniką ir prietaisus, kad įgulai būtų paprasčiau orientuotis. Kadangi orlaivyje nebuvo transponderio, ant stabilizatoriaus atsirado JAV ženklinimas ir vėliava, matoma iš viršaus sąjungininkų pilotams, tačiau mažiau pastebima nuo žemės.

    Restauracija ir viešas eksponavimas

    Vėliau sraigtasparniui suteiktas numeris 91101, siejamas su 2001 metų rugsėjo 11-osios data, o dabartinės restauracijos metu atkurti ankstesni skrydžio žymėjimai, įskaitant numerį 607. Pastarasis siejamas su identifikacija, leidusia orlaiviui atrodyti kaip vietinių pajėgų naudojamas sraigtasparnis.

    CŽV viešai jį įvardija kaip Mi-17, nors buvę agentūros pareigūnai yra nurodę, kad techniškai tai gali būti Mi-8MTV varianto orlaivis. Skelbiama, kad Afganistane šis sraigtasparnis įvykdė 310 misijų, o paskutinį kartą kilo 2012 metų kovo 1 dieną.

    Po tarnybos orlaivis buvo perkeltas į Langley ir 2019 metų rugsėjo 26 dieną pristatytas kaip eksponatas. Kadangi jis laikomas lauke, dažai laikui bėgant išbluko, o į vidų patekdavo gyvūnai, todėl per naujausią konservavimą sandarintas korpusas ir atnaujintas išorės vaizdas, kad sraigtasparnis vėl atrodytų kaip 2001 metais.