Tag: Mianmaras

  • JT Teismas pripažino Mianmarą kaltu dėl rohinjų genocido: įpareigojo kompensuoti ir sudaryti grįžimo sąlygas

    JT Teismas pripažino Mianmarą kaltu dėl rohinjų genocido: įpareigojo kompensuoti ir sudaryti grįžimo sąlygas

    Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pripažino Mianmarą kaltu dėl genocido prieš rohinjų mažumą. Tai pirmas kartas per beveik 80 metų teismo istoriją, kai jis konstatavo, jog valstybė įvykdė šį nusikaltimą.

    Sprendimą Hagoje teisėjai priėmė devyniais balsais prieš šešis, o nuosprendį perskaitė TTT pirmininkas Yuji Iwasawa. Teismas nurodė, kad Mianmaras pažeidė įsipareigojimus pagal 1948 metų Konvenciją dėl genocido prevencijos ir baudimo.

    Byloje vertinta Mianmaro kariuomenės 2017 metų kampanija prieš daugiausia musulmonų rohinjų bendruomenę. Per ją šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti į kaimyninį Bangladešą.

    Teismas konstatavo, kad saugumo pajėgos nužudė tūkstančius rohinjų civilių, o moterų atžvilgiu buvo vykdomas plataus masto seksualinis smurtas, vaikų atžvilgiu – itin žiaurus smurtas. Taip pat nustatyta, kad rohinjų kaimai buvo sistemingai naikinami ir apgyvendinami ne rohinjų gyventojais.

    Kompensacijos ir pabėgėlių sugrįžimas

    TTT įpareigojo Mianmarą atlyginti rohinjams žalą už nustatytus pažeidimus, jei žala nėra atitaisoma restitucija. Konkreti kompensacijos suma bus nustatyta vėliau.

    Be to, teismas nurodė Mianmarui leisti ir palengvinti saugų, savanorišką ir orų pabėgusių žmonių sugrįžimą. Valdžia taip pat įpareigota ištirti nusikaltimus ir bausti asmenis, įtariamus prisidėjus prie genocido.

    TTT sprendimai yra privalomi ir neskundžiami, tačiau teismas neturi vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Dėl to kol kas neaišku, ar Mianmaro lyderiai laikysis nuosprendžio.

    Politinės pasekmės Mianmaro vadovybei

    Sprendimas gali didinti tarptautinį spaudimą Min Aung Hlaingui, kuris vadovavo kariuomenei 2017 metų represijų metu. Jis 2021 metais perėmė valdžią po perversmo, o šiemet, po griežtai ribotų rinkimų, buvo paskirtas civiliniu prezidentu.

    Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard nuosprendį pavadino istoriniu ir autoritetingu rohinjų patirtų žiaurumų pripažinimu. Jos teigimu, tai yra reta teisingumo akimirka išgyvenusiems ir aukų šeimoms.

    Tuo pat metu teisės ekspertai stebi bylą ir kaip galimą signalą, kaip TTT galėtų spręsti kitą atskirą procesą – Pietų Afrikos iškeltą bylą, kurioje Izraelis kaltinamas genocidu Gazoje.

    Pabėgėlių liudijimai ir septynerių metų byla

    Daugiau nei milijonas rohinjų šiuo metu gyvena didžiausioje pasaulyje pabėgėlių stovykloje Bangladeše. Žmonės yra pasakoję apie grupinius išžaginimus, masines egzekucijas ir išpuolius prieš šeimas bei vaikus.

    „Noriu teisingumo“, – naujienų agentūrai AFP prieš nuosprendį sakė 23 metų išžaginimą išgyvenusi moteris, prašiusi neviešinti jos vardo.

    Bylą 2019 metais iškėlė Gambija, remdamasi tuo, kad pagal 1948 metų Genocido konvenciją bet kuri ją pasirašiusi valstybė gali kreiptis į teismą dėl kitos valstybės galimų pažeidimų. Mianmaras genocido kaltinimus neigė ir teigė, kad reagavo į sukilėlių išpuolius, per kuriuos žuvo apie tuziną saugumo pajėgų narių.

  • Mianmaro gintare aptiktas 98 mln. metų senumo „lapą“ primenantis vabzdys – kas tai buvo

    Mianmare rastas 98 milijonų metų senumo gintaro gabalas padėjo mokslininkams aptikti itin retą radinį – jame išliko vabzdys, iš pirmo žvilgsnio priminęs augalo lapą.

    Iš pradžių tyrėjai manė, kad gintare matomas tiesiog lapo fragmentas, tačiau atidesnė apžiūra atskleidė, kad tai buvo bogomolas, kurio kūnas savo forma ir sandara imitavo augaliją. Apie šį atradimą praneša portalas „interia zielona“.

    Tokios inkliuzijos susidaro tik sutapus daugeliui aplinkybių: gyvūnas turi patekti ant sakus leidžiančio medžio, būti apsemtas lipnios dervos, o ši – ilgainiui sukietėti ir išlikti tinkamomis sąlygomis milijonus metų.

    Rastas gintaras datuojamas kreidos periodu – laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o vabzdžiai sparčiai įvairėjo, prisitaikydami prie kintančios aplinkos ir besiformuojančių naujų augalų grupių.

    Seniausi tiesioginiai mimikrijos įrodymai

    Mokslininkų teigimu, aptiktas bogomolas buvo panašus į lapą dėl mimetizmo – prisitaikymo prie aplinkos, kai gyvūnas įgyja formą ar bruožus, padedančius jam maskuotis.

    Tyrėjai pabrėžė, kad šis radinys suteikia vienus seniausių tiesioginių įrodymų apie bogomolų ir augalų „lapų imitacijos“ ryšį kreidos periode. Tai rodo, jog tokie aiškūs struktūriniai požymiai buvo susiformavę jau labai seniai.

    Tokio tipo maskuotė galėjo suteikti svarbų pranašumą: padėti bogomolams nepastebimai prisėlinti prie grobio ir sėkmingai medžioti tarp to meto augalijos, kur gausu kitų smulkių bestuburių.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad bogomolai Žemėje atsirado prieš maždaug 150–120 milijonų metų, o kreidos laikotarpiu tokia „lapo“ mimikrija galėjo tapti vienu iš jų evoliucinio sėkmingumo veiksnių.

  • Gintare aptiktas 98 mln. metų amžiaus maldininkas: pilvas primena augalo lapus

    Gintare aptiktas 98 mln. metų amžiaus maldininkas: pilvas primena augalo lapus

    Gintare išlikęs 98 milijonų metų senumo vabzdys mokslininkams atskleidė netikėtą maldininkų evoliucijos detalę – jo pilve matyti į lapus panašios ataugos, primenančios augalus.

    Kaip rašo „ScienceAlert“, radinys aptiktas gintare, susiformavusiame vidurio kreidos laikotarpiu dabartinio Mianmaro teritorijoje, kai atogrąžų miškuose gausiai tekėjo lipni medžių derva.

    Mokslininkų teigimu, tai ankstyviausias aiškus įrodymas fosilijų įraše, kad maldininkai gebėjo mėgdžioti augalų lapus. Tokie patikimi vabzdžių ir augalų mimikrijos pavyzdžiai fosilijose apskritai yra reti, nors pats reiškinys, manoma, vystėsi šimtus milijonų metų.

    Įdomu tai, kad šio egzemplioriaus „lapai“ yra tik ant pilvo – tai gali reikšti, jog augalų mėgdžiojimas maldininkams evoliuciškai prasidėjo nuo užpakalinės kūno dalies, o kitos adaptacijos galėjo atsirasti vėliau.

    Naujai aprašyta rūšis – „lapinis“ maldininkas

    Vabzdys mokslo darbe pavadintas Folimantis hyalinala. Genties pavadinimas tiesiogiai reiškia „lapų maldininką“, o rūšies vardas siejamas su skaidriais, tarsi stikliniais sparnais.

    Mokslininkai nurodo, kad pilvo ataugos itin panašios į išnykusio augalo Selaginella grimaldii lapus. Šis augalas taip pat žinomas iš gintaro mėginių, rastų tame pačiame regione.

    Ši mimikrijos forma išskirtinė dar ir tuo, kad tarp šiuolaikinių maldininkų nėra žinomų rūšių, mėgdžiojančių būtent Selaginella genties augalus.

    Kuo mimikrija naudinga abiem pusėms

    Šiandien gamtoje galima rasti ne vieną maldininkų rūšį, kuri per daugybę kartų prisitaikė prie konkrečių augalų ir išoriškai į juos panašėja. Vienas garsiausių pavyzdžių – Pietryčių Azijoje gyvenantis orchidėjinis maldininkas, primenantis žiedą.

    Tačiau kai gyveno F. hyalinala, žiediniai augalai dar nebuvo įsigalėję, todėl jo „kaukė“ – lapų forma. Tokia išvaizda galėjo padėti tiek slapta prisėlinti prie grobio, tiek pasislėpti nuo plėšrūnų.

    Tyrėjai svarsto, kad naudos galėjo turėti ir augalai: maldininkai naikino augalėdžius vabzdžius, taip netiesiogiai saugodami „šeimininkinius“ augalus nuo apgraužimo.

    Gintaro prekybos šešėlis ir radinio kelias

    Pasakojime minima ir kita šio regiono gintaro pusė – Kačino (Kachin) gintaro kasyba bei prekyba siejama su Mianmare vykstančiais sociopolitiniais konfliktais. Dėl to tarptautinėje bendruomenėje kyla etinių klausimų, kaip turėtų būti tvarkomasi su iš šio šaltinio gaunamais pavyzdžiais.

    Tekste primenama, kad 2015 metais Mianmaras uždraudė eksportuoti fosilijas, tačiau gintare įstrigę organizmai neretai patenka į teisinę „pilkąją zoną“.

    Konkrečiai šis maldininko egzempliorius, nurodoma, 2015 metais buvo įsigytas kolekcininko Fangyuan Xia, o vėliau tais pačiais metais padovanotas Pekino Capital Normal University vabzdžių evoliucijos laboratorijai.

    Tyrimas publikuotas žurnale „New Phytologist“.

  • Tyrimas: Pietryčių Azijos atogrąžų miškus prieš 50 mln. metų „pasėjo“ Australijos plutos gabalas

    Nedidelis Žemės plutos fragmentas, kadaise atskilęs nuo dabartinės šiaurės vakarų Australijos, galėjo tapti vienu svarbiausių Pietryčių Azijos atogrąžų miškų ištakų veiksnių. Tokią išvadą pateikia naujas tyrimas, paremtas augalų fosilijomis, rastomis Mianmare iškastame gintare.

    Kaip rašo „Live Science“, tyrėjai teigia, kad vadinamasis Vakarų Birmos blokas (angl. West Burma Block) prieš milijonus metų pernešė į šiaurę šimtus augalų rūšių, o šios vėliau prisidėjo prie šiandieninio regiono biologinės įvairovės. Fosilijos gintare leidžia detaliai atsekti, kokia augalija tuo metu augo šioje teritorijoje.

    Pagal tyrime aprašytą scenarijų, plutos fragmentas nuo Gondvanos superkontinento atsiskyrė maždaug prieš 150 mln. metų ir apie 100 mln. metų slinko šiaurės kryptimi per tuometinį Tetijos vandenyną. Galiausiai, pradėjus maždaug prieš 50 mln. metų, jis susidūrė su Pietryčių Azija ir tapo savotišku „tiltu“ augalams.

    Tyrėjų išvada meta iššūkį ankstesnėms prielaidoms, kad šis plutos gabalas kilo arčiau dabartinės Pietryčių Azijos, o regiono atogrąžų miškai daugiausia susiformavo tik po dinozaurų išnykimo prieš maždaug 66 mln. metų.

    Kas yra Vakarų Birmos blokas

    Vakarų Birmos bloku vadinamas plutos fragmentas siejamas su teritorija vakarų Mianmare. Tyrime pabrėžiama, kad jis ne tik judėjo į šiaurę, bet ir ilgą laiką išbuvo prie pusiaujo, kur buvo karšta ir drėgna – sąlygos, palankios augalams išlikti ir įvairovei didėti.

    Tuo laikotarpiu plutos fragmentas, anot vieno iš tyrimo autorių Byrono Lamonto, galėjo tapti savotiška „prieglauda“, kur išliko senos augalų linijos. Vėliau, susidūrus su Pietryčių Azija, ši augalija galėjo paplisti ir tapti šiuolaikinių ekosistemų dalimi.

    Sudėtingumo, pasak mokslininkų, pridėjo ir Indijos plokštės judėjimas. Tyrime minima, kad Indijos subkontinentas taip pat sparčiai slinko į šiaurę, o prieš maždaug 80 mln. metų susidūrė su Vakarų Birmos bloku, pakeitė jo orientaciją ir stūmė toliau, kol abi struktūros pasiekė Aziją.

    Ką parodė gintare išlikusios fosilijos

    Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 3 000 augalų fosilijų, išlikusių Mianmare gintare maždaug prieš 100 mln. metų. Jose aptikta ne tik lapų ar sėklų, bet ir žiedų bei vaisių fragmentų, kurie suteikia retesnę galimybę rekonstruoti to meto florą.

    Fosilijos priskirtos bent 392 žiedinių augalų tipams, taip pat aptikta spygliuočių, paparčių, samanų, cikadų ir kepeninių samanų atstovų. Tyrime teigiama, kad dalis šių augalų galėjo pasiekti Pietryčių Aziją būtent „plaukdami“ kartu su Vakarų Birmos bloku.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad šie radiniai nereiškia, jog Australija „neteko“ savo senosios floros: dalies augalų palikuonių esą galima rasti ir dabartinėje šalies šiaurės rytuose, kur vyrauja karštas ir drėgnas klimatas.

    Kodėl gyvūnų istorija lieka neaiški

    Vertinti, kokie gyvūnai galėjo „atkeliauti“ tuo pačiu keliu, mokslininkams gerokai sunkiau. Gintare dažniausiai išlieka tik smulkūs organizmai, todėl tyrime minimi daugiausia maži vabzdžiai, pavyzdžiui, skruzdėlės ar uodai.

    Dėl to didesnių gyvūnų migracijos scenarijų šis fosilijų rinkinys praktiškai nepadeda patikrinti. Vis dėlto augalų duomenys suteikia svarbių užuominų apie tai, kaip geologiniai procesai galėjo formuoti vieną biologiškai turtingiausių pasaulio regionų.

  • Malaizija rugsėjį pradės Mianmaro piliečių repatriaciją: kas grįš ir kodėl kyla nerimas

    Malaizija rugsėjį pradės Mianmaro piliečių repatriaciją: kas grįš ir kodėl kyla nerimas

    Pirmasis etapas – rugsėjo 29 dieną

    Malaizijos vyriausybė paskelbė užbaigusi pirmąjį savanoriškos repatriacijos programos etapą, pagal kurį beveik 1 500 Mianmaro piliečių turėtų būti grąžinti į kilmės šalį rugsėjo 29 dieną. Tai vienas retesnių bandymų Pietryčių Azijoje organizuotai grąžinti migrantus ir pabėgėlius, dėl kurio jau kilo žmogaus teisių gynėjų klausimų.

    Malaizijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad į pirmąjį etapą atrinkti 1 476 asmenys, kuriuos Mianmaro institucijos identifikavo per diplomatinį procesą. Planuojama, kad repatriacijos logistikoje bus naudojami du Mianmaro karinių jūrų pajėgų laivai ir ligoninės laivas.

    Kas grįžta ir kiek žmonių tai palies

    Premjeras Anwaras Ibrahimas dar liepos mėnesį viešai sakė, kad Mianmaras sutiko priimti 5 000 persekiojamos rohinjų mažumos atstovų. Tačiau repatriacijos planas apima platesnę grupę Mianmaro piliečių, o ne vien rohinjus, todėl svarbiausiu klausimu tampa atrankos kriterijai ir realios saugumo garantijos grįžtantiems.

    Ministerijos teigimu, dar 4 008 žmonės bus nukreipti į programą, susijusią su registruotais pabėgėliais, o atskirai numatyta ir 5 000 asmenų savanoriškos repatriacijos linija, dėl kurios sutarta su Mianmaru. Iki rugpjūčio vidurio imigracijos sulaikymo centruose buvo laikoma 10 388 Mianmaro piliečiai, tačiau ne visi jų laikomi pabėgėliais.

    Kodėl kyla kritika ir kokia yra Malaizijos politika

    Malaizija yra viena didžiausių prieglobsčio ieškančių žmonių traukos šalių regione, tačiau ji nėra pasirašiusi 1951 metų Pabėgėlių konvencijos ir formaliai nepripažįsta pabėgėlio statuso nacionalinėje teisėje. Praktikoje tai reiškia, kad žmonių apsauga dažnai remiasi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros dokumentais, o ne valstybės suteikiamomis teisinėmis garantijomis.

    Malaizijoje, pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros registrą, yra daugiau nei 215 000 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, iš jų per 126 000 yra rohinjai iš Mianmaro. Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodo, kad daugiau nei 95 proc. registruotų pabėgėlių šalyje yra kilę iš Mianmaro, įskaitant rohinjus, činų, karenų ir monų bendruomenes.

    „Deramės su Mianmaru, kad repatriacija vyktų tvarkingai ir oriai“, – teigiama Malaizijos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

    Įtampą papildė nesenas incidentas, kai pareigūnai sulaikė daugiau nei 100 rohinjų, susirinkusių prie Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros biuro Kvala Lumpūre. Jie skundėsi patiriantys spaudimą dėl galimo iškeldinimo iš neformalios gyvenvietės Penango valstijoje, vėliau žmonės buvo paleisti patvirtinus, kad turi galiojančius Jungtinių Tautų dokumentus.

    Pagrindinė rohinjų teisių organizacija Malaizijoje ragino stabdyti planą, argumentuodama, kad grąžinamų žmonių gyvybėms gali kilti rizika. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad Mianmare politinė ir saugumo situacija išlieka įtempta, todėl būtina aiškiai įvertinti, ar grįžimas iš tiesų yra savanoriškas ir ar grįžtantieji nebus persekiojami.

    Dezinformacija ir visuomenės nuotaikos

    Problemos kontekste minimos ir informacinės atakos: faktų tikrintojai yra fiksavę, kad rohinjai Malaizijoje tampa internetinių dezinformacijos kampanijų taikiniais, o tai, teisių gynėjų vertinimu, gali kurstyti ksenofobiją ir didinti spaudimą bendruomenėms. Tokios tendencijos dažnai sustiprina politinį norą griežtinti migracijos kontrolę, net kai kalbama apie tarptautinės apsaugos poreikį.

    Dalis rohinjų į Malaiziją atvyko po 2017 metais Mianmare vykusio karinio susidorojimo, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti. Todėl bet kokie repatriacijos sprendimai regione paprastai vertinami per saugumo, tarptautinės teisės principų ir realių grįžimo sąlygų prizmę.

  • Rečiausias mineralas pasaulyje turi tik vieną žinomą kristalą: mažesnis už duonos trupinį

    Mokslo pasaulį sudomino itin neįprastas atradimas iš Mianmaro: mineralas, kurio kol kas patvirtintas tik vienas natūralus kristalas. Šis akmuo vadinamas kjautuitu ir laikomas vienu rečiausių mineralų, kuriuos yra pripažinusi tarptautinė mokslininkų bendruomenė.

    Vienintelis dokumentuotas pavyzdys rastas upės sąnašose netoli Mogoko – regiono, garsėjančio brangakmeniais. Kristalas sveria 1,61 karato, tai yra apie 0,32 gramo, tad savo dydžiu jis prilygsta mažai trupinėlio daliai, tačiau mokslinė vertė – nepalyginamai didesnė.

    Mineralas laikomas atskira rūšimi ne vien dėl spalvos ar išvaizdos. Jo statusą lemia cheminė sudėtis ir kristalinė gardelė, kuri parodo, kaip tiksliai išsidėstę atomai, todėl vien išorinių požymių nepakanka.

    Kjautuitas oficialiai įtrauktas į Tarptautinės mineralogijos asociacijos pripažintų mineralų sąrašą 2015 metais. Tokiais atvejais ypač svarbus tipinis pavyzdys – etaloninis kristalas, kuriuo remiantis ateityje lyginami nauji, galbūt kada nors rasti, tos pačios rūšies mėginiai.

    Pagal moksliniuose aprašymuose pateikiamus duomenis, kjautuitas yra bismuto ir stibio oksidų mineralas, kuriame pagrindiniai elementai yra bismutas, stibis ir deguonis. Būtent šių elementų derinys ir vidinė struktūra leidžia jį atskirti nuo kitų panašios išvaizdos kristalų.

    Nors kristalas mažas, jis yra neįprastai tankus: literatūroje nurodomas tankis siekia apie 8,3 gramo kubiniame centimetre. Jei gamtoje būtų rastas didesnis gabalas, jis rankoje atrodytų stebėtinai sunkus, tačiau kol kas tokių radinių nepatvirtinta.

    Kristalas aptiktas aliuviniuose nuosėdose, tai yra vandens perneštame žvyre ir smėlyje. Tokios vietos svarbios tuo, kad radinio taškas ne visada sutampa su vieta, kur mineralas susidarė, todėl tiksli kilmė dažnai nustatoma pagal aplinkinių uolienų ir priemaišų analizę.

    Mokslininkai nurodo, kad kjautuitas galėjo būti kilęs iš pegmatito – stambiagrūdės uolienos, kurioje vėlyvose magmos vėsimo stadijose susiformuoja retesni, chemiškai neįprasti kristalai. Pegmatitai dažnai „sutelkia“ elementus, kurie rečiau patenka į įprastus mineralus, todėl sudaro sąlygas atsirasti itin retiems junginiams.

    Nors kjautuitas gali priminti brangakmenį, jo išskirtinumas labiau mokslinis nei komercinis. Paprastai brangakmenių vertę rinkoje lemia paklausa, apdirbimo galimybės ir estetika, o kjautuito atvejis išsiskiria tuo, kad mokslui trūksta natūralios medžiagos tyrimams.

    Jei egzistuoja tik vienas patvirtintas pavyzdys, mokslininkams sunkiau atsakyti į klausimus apie mineralų susidarymo sąlygas, paplitimą ir galimą giminingų formų įvairovę. Dėl to toks radinys tampa priminimu, kad net ir šiandien Žemės mineralų katalogas nėra baigtinis.

    Tipinis kjautuito pavyzdys saugomas muziejinėje kolekcijoje, kur jis išlieka prieinamas kaip etalonas būsimiems tyrimams. O pats Mogoko regionas ir toliau laikomas viena įdomiausių vietų geologams, nes jame randami kristalai, kurių susiformavimui reikia itin retų sąlygų.

  • Mianmaras siūlo mirties bausmę už vertimą dirbti sukčių centruose, kriptovaliutų apgavystėms – iki gyvos galvos

    Mianmaras siūlo mirties bausmę už vertimą dirbti sukčių centruose, kriptovaliutų apgavystėms – iki gyvos galvos

    Kas siūloma naujame įstatyme

    Mianmaro valdančios karinės valdžios remiamas parlamentas paskelbė įstatymo projektą, kuriuo siekiama griežtai bausti už prievartą internetinių apgavysčių centruose. Projekte numatyta mirties bausmė asmenims, kurie smurtu ar kankinimu verčia aukas vykdyti sukčiavimo schemas.

    Dokumente taip pat siūloma iki gyvos galvos įkalinimo bausmė tiems, kurie organizuoja ir valdo pačius apgavysčių centrus. Atskirai akcentuojami nusikaltimai, susiję su kriptovaliutų sukčiavimu, kuriems taip pat būtų taikomos itin griežtos sankcijos.

    Kodėl Mianmaras atsidūrė dėmesio centre

    Pastaraisiais metais Mianmaras tapo viena ryškiausių regiono problemų dėl vadinamųjų apgavysčių kompleksų, veikiančių konfliktų paveiktose teritorijose. Tarptautinės organizacijos ir kaimyninės šalys ne kartą atkreipė dėmesį į pranešimus apie žmonių prekybą, skolų vergiją ir sistemingą smurtą, kuriuo aukos verčiamos dirbti sukčių struktūrose.

    Tokie centrai dažnai taikosi į užsienio gyventojus ir vykdo investicines apgavystes, įskaitant kriptovaliutų schemas, kai iš žmonių išviliojamos lėšos žadant greitą grąžą. Dalis operacijų nukreiptos į socialinių tinklų vartotojus, o komunikacijai pasitelkiamos įvairios platformos ir užšifruoti kanalai.

    Tarptautinis spaudimas ir platesnis kontekstas

    Įstatymo projektas pristatomas tuo metu, kai regione stiprėja tarptautinis koordinavimas prieš kibernetinio sukčiavimo tinklus. JAV institucijos pastaraisiais metais taikė sankcijas subjektams Mianmare ir Kambodžoje, siejamiems su investicinėmis apgavystėmis ir prievarta apgavysčių centruose.

    JAV Federalinis tyrimų biuras savo naujausiose apžvalgose taip pat fiksuoja rekordinį su kriptovaliutomis susijusių sukčiavimų mastą ir didėjančius nuostolius, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ši statistika stiprina politinį spaudimą valstybėms imtis griežtesnių priemonių, tačiau žmogaus teisių gynėjai paprastai kelia klausimą, ar mirties bausmė gali būti laikoma proporcinga ir suderinama su tarptautiniais standartais.

    Įstatymo projekte numatoma ir naujo koordinacinio mechanizmo idėja, kuris turėtų sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su tokiomis grupuotėmis. Tikimasi, kad svarstymai parlamente galėtų vykti artimiausios sesijos metu.