JAV federalinės agentūros įsipareigojo skirti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,6 mlrd. eurų, Energetikos departamento vadovaujamai iniciatyvai, kuria siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą moksliniams tyrimams paspartinti. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovas Michaelas Kratsios.
Programa, vadinama Genesis Mission, pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai federalinis mokslo finansavimas vis labiau orientuojamas į DI paremtus projektus ir atskirus tyrėjus. Toks posūkis keičia įprastą modelį, kuriame didelę dalį dotacijų tradiciškai pritraukdavo universitetai ir didžiosios institucijos.
Kas yra Genesis Mission?
Iniciatyva atrinko 278 projektus iš daugiau nei 5 000 paraiškų, teigė Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. Pasak jo, finansavimas apima skirtingas kryptis nuo biomedicinos iki energetikos sistemų patikimumo, taip pat nacionalinio saugumo, kvantinių technologijų ir mikroelektronikos gamybos.
Genesis Mission buvo įsteigta vykdomuoju įsaku 2025 metų lapkritį ir siejama su administracijos tikslu pertvarkyti federalinį požiūrį į mokslą. Akcentuojama, kad DI turi tapti priemone ne tik duomenų analizei, bet ir eksperimentų planavimui, modeliavimui bei naujų hipotezių testavimui.
Kur keliauja didžiausia dalis lėšų?
Didžiausias paskelbtas vienas projektas yra 60 mln. JAV dolerių investicija, tai yra apie 55 mln. eurų, skirta DI įrankiais spartinti branduolinės energetikos objektų vystymą ir mažinti jų eksploatavimo kaštus. Tokia kryptis rodo, kad DI pritaikymas matomas ne tik skaitmeninėje, bet ir infrastruktūros bei pramonės srityse.
Skelbiama, kad dotacijos apima ir temas, susijusias su elektros tinklų patikimumu bei atsparumu, kas pastaraisiais metais tapo itin aktualu dėl ekstremalių oro reiškinių, kibernetinių grėsmių ir augančios apkrovos. Šiuose projektuose DI paprastai naudojamas prognozavimui, gedimų prevencijai ir tinklų valdymo optimizavimui.
Kaip bus vertinama sėkmė?
Energetikos departamento mokslo krypčių vadovybė kaip galimus sėkmės rodiklius įvardijo proveržius kvantiniuose skaičiavimuose, stiprių atvirojo kodo ir pažangių modelių kūrimą, ankstyvos karjeros mokslininkų skaičiaus augimą ir pažangių DI superkompiuterių plėtrą. Tokie kriterijai signalizuoja, kad tikslas nėra vien pavieniai tyrimų rezultatai, bet ir ilgalaikė ekosistema.
Šią kryptį papildo ir Baltųjų rūmų paskelbta vizija dėl mokslo finansavimo pertvarkos, kurioje skatinama daugiau lėšų nukreipti į DI naudojimą ir individualias tyrėjų iniciatyvas. Tai gali reikšti daugiau konkurencijos tarp institucijų ir didesnį spaudimą pagrįsti, kaip DI realiai sutrumpina kelią nuo idėjos iki praktinio rezultato.
Kritikai dažniausiai atkreipia dėmesį į riziką, kad finansavimo perskirstymas gali silpninti universitetų ilgalaikius tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Šalininkai pabrėžia, kad platesnis DI taikymas gali padėti greičiau atrasti naujas medžiagas, vaistus ar efektyvesnius energijos sprendimus, o kartu sustiprinti JAV konkurencingumą globaliose technologijų lenktynėse.