CP v2

Tag: Michelin

  • Kinų žieminės aplenkė garsius gamintojus: ADAC teste netikėtas lyderių fiasko

    Kinų žieminės aplenkė garsius gamintojus: ADAC teste netikėtas lyderių fiasko

    Vokietijos automobilių klubo ADAC ekspertai atliko 15 žieminių padangų modelių bandymą, vertindami populiarų 185/65 R15 dydį. Tokios padangos dažnai montuojamos miesto automobiliuose ir senesniuose kompaktiniuose modeliuose, todėl rezultatai aktualūs plačiam vairuotojų ratui. Teste aiškiai išryškėjo, kad šiame segmente skirtumai tarp gamintojų gali būti netikėtai dideli.

    Svarbiausias ADAC kriterijus yra bendra įvertinimo balų suma, kur mažesnis skaičius reiškia geresnį rezultatą. Geriausiai pasirodė „Continental“ modelis „WinterContact TS 870“, surinkęs 2,2 balo. Antroje vietoje liko „Michelin“ „Alpin 7“ su 2,5 balo, o tai buvo vienintelės padangos, gavusios gerą įvertinimą ir aiškią ekspertų rekomendaciją.

    Trečią vietą užėmė „Hankook“ „Winter i*cept RS3“, tačiau jos bendras 3,1 balo rezultatas jau nebebuvo priskirtas prie pilnai rekomenduojamų. Iki šios vietos rikiuotė atrodė prognozuojama: premium gamintojai priekyje, o patikimas masinės rinkos vardas šalia. Vis dėlto toliau testas pateikė staigmeną.

    Ketvirtoje vietoje atsidūrė Kinijos gamintojo „Linglong“ modelis „Sport Master Winter“, taip pat gavęs 3,1 balo. ADAC kontekste tai išskirtinis atvejis, kai kiniškos padangos pasiekia tokį aukštą bendrą įvertinimą ir realiai konkuruoja su labiau įsitvirtinusiais vardais. Tokie rezultatai rodo, kad kai kurių biudžetinių gamintojų technologinis lygis sparčiai artėja prie žinomų prekių ženklų.

    Dar vienas netikėtumas laukė penktoje pozicijoje, kur įsitvirtino „Optimo“ „Winter Touring OW41“. Šis pavadinimas daugeliui vairuotojų gali būti mažai girdėtas, tačiau tai ne naujas Kinijos žaidėjas, o „Hankook“ subprekių ženklas. ADAC pabrėžia, kad kai kurie rinkos lyderiai mažesniuose padangų dydžiuose, panašu, skiria mažiau dėmesio konstrukcijai ir mišiniams, todėl pralaimi lankstesniems konkurentams.

    „Dalis testuotų padangų parodė ribotą universalumą, o tai gali būti siejama su pigesnėmis medžiagomis ar mažiau kruopščiu projektavimu“, – teigia ADAC specialistai.

    ADAC duomenimis, šio dydžio segmente žemiau už „Linglong“ ir „Optimo“ atsidūrė ir kai kurių gerai žinomų gamintojų padangos, tarp jų minimi „Goodyear“, „Bridgestone“ ir „Nokian“. Vairuotojams tai svarbus priminimas, kad renkantis žiemines padangas vien prekės ženklas negarantuoja geriausio rezultato, ypač konkrečiame dydyje. Ekspertai rekomenduoja remtis nepriklausomais bandymais, nes skirtingų matmenų padangos to paties gamintojo asortimente gali skirtis labiau, nei tikimasi.

  • „Michelin“ Olštyne atidarė naują padangų gamybos liniją: milijardo eurų vertės plėtra ir fokusas į elektromobilius

    „Michelin“ gamykloje Olštyne atidaryta nauja padangų gamybos linija, skirta didesnio skersmens, įskaitant elektromobiliams pritaikytas, padangas. Bendrovė teigia, kad modernizuotos įrangos dėka nuo 2028 metais planuojama pasiekti iki 2 500 000 padangų per metus 18 colių ir didesniame segmente.

    Atidarymas yra platesnio gamyklos modernizavimo plano dalis, kurį „Michelin“ sieja su rinkos pokyčiais Europoje. Pastaraisiais metais sparčiai augant elektromobilių daliai, padangų gamintojai vis daugiau dėmesio skiria mažesniam riedėjimo pasipriešinimui, triukšmo mažinimui ir didesnei keliamajai galiai, nes šie kriterijai tiesiogiai veikia nuvažiuojamą atstumą ir komfortą.

    Įmonė pabrėžia, kad automatizacija nereiškia planuojamų atleidimų. Pasak „Michelin“ atstovų, Olštyno gamykloje ketinama išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, tačiau keisis kompetencijų poreikis, nes vis daugiau funkcijų perims automatizuotos sistemos, o darbuotojams reikės aukštesnės kvalifikacijos įrangos priežiūrai ir procesų valdymui.

    „Automatizuota gamyba nereiškia pokyčių užimtume: mes perkeliame kompetencijas ir mums reikės daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų technologijoms valdyti“, – sakė „Michelin“ atstovas Robertas Karpienia.

    Olštyno gamykla išlieka vienu svarbiausių „Michelin“ gamybos centrų Europoje, joje dirba apie 5 000 žmonių. Bendrovė teigia, kad transformacija leis lanksčiau reaguoti į lengvųjų ir komercinių automobilių padangų paklausos svyravimus bei stiprinti premium segmento pasiūlą, kur didesni ratai ir specifinės elektromobilių charakteristikos tampa vis svarbesnės.

    Modernizavimo logika atitinka ir platesnę pramonės tendenciją Europoje: gamintojai investuoja į efektyvesnę, labiau skaitmenizuotą gamybą, siekdami mažinti sąnaudas, didinti kokybės stabilumą ir greičiau prisitaikyti prie naujų transporto priemonių platformų. Tokios investicijos dažnai vertinamos kaip signalas, kad konkurencingas pramonės vystymas regione tebėra įmanomas, jei kartu auginamos technologinės kompetencijos ir darbo našumas.

  • Slėptas elektromobilių kaštas: vairuotojai neįvertina, kiek greičiau sudyla padangos

    Slėptas elektromobilių kaštas: vairuotojai neįvertina, kiek greičiau sudyla padangos

    Elektromobilių savininkai dažnai skaičiuoja sutaupymą kurui ir techninei priežiūrai, tačiau yra viena išlaidų eilutė, kuri netikėtai išauga. Dėl didesnės masės ir specifinio važiavimo režimo elektromobilių padangos neretai dyla greičiau nei panašių automobilių su vidaus degimo varikliais.

    Pagrindinė priežastis yra svoris. Didelė traukos baterija yra sunkiausias ir brangiausias elektromobilio komponentas, todėl tokie automobiliai dažnai sveria apie 2 tonas ar daugiau, o kai kurių modelių masė artėja prie 2,5 tonos. Didesnė apkrova reiškia didesnį padangos kontaktinės zonos darbą ir spartesnį protektoriaus dėvėjimąsi.

    Ne mažiau svarbi ir elektros pavaros charakteristika. Daugumoje elektromobilių maksimalus sukimo momentas pasiekiamas iš karto, todėl ypač mieste dažnesni staigūs startai ir intensyvesnis pagreitėjimas. Tai padidina riziką trumpam prasisukti ratams, o protektorius tokiomis sąlygomis dėvisi greičiau net ir veikiant traukos kontrolei.

    Prie dėvėjimosi prisideda ir rekuperacinis stabdymas, kai automobilis lėtėja varikliui veikiant kaip generatoriui ir grąžinant energiją į bateriją. Praktikoje tai keičia apkrovų pasiskirstymą: dalį lėtėjimo darbo, kurį įprastai atliktų stabdžiai, tenka sugerti padangoms. Miesto eisme, kur nuolat lėtėjama ir vėl greitėjama, skirtumas gali būti ypač pastebimas.

    Skaičiai skiriasi priklausomai nuo modelio, galios ir vairavimo stiliaus, tačiau dažnai minima, kad padangos elektromobiliuose gali dėvėtis apie 20–30 proc. sparčiau nei panašiame benzininiame ar dyzeliniame automobilyje. Kai kurie vertinimai rodo, kad nepalankiomis sąlygomis skirtumas gali būti dar didesnis, o gamintojai yra pripažinę, jog kai kuriuose scenarijuose dėvėjimasis gali paspartėti maždaug penktadaliu.

    Praktiškai tai gali reikšti trumpesnį padangų keitimo ciklą. Jei įprastame automobilyje komplektas dažnai tarnauja apie 50 000–60 000 kilometrų, tai elektromobilyje panašiai važinėjant keitimas gali priartėti prie 35 000–45 000 kilometrų ribos. Vairuotojui, per metus nuvažiuojančiam apie 15 000 kilometrų, tai gali sutrumpinti laiką iki keitimo maždaug vieneriais metais.

    Kitas aspektas yra kaina. Elektromobiliai dažnai komplektuojami su didesnio skersmens ratlankiais, o didesnių matmenų padangos paprastai brangesnės. Be to, vis dažniau rekomenduojamos sustiprintos padangos su didesnėms apkrovoms pritaikyta konstrukcija, kurios gali kainuoti daugiau nei įprastos.

    Gamintojai į tai reaguoja kurdami specialiai elektromobiliams skirtas padangas. Jos neretai turi sustiprintus šonus, didesnę leistiną apkrovą ir sprendimus triukšmui mažinti, pavyzdžiui, vidinį garsą slopinantį sluoksnį. Tai aktualu todėl, kad tylesniame elektromobilyje labiau girdimas kelio triukšmas, ypač važiuojant didesniu greičiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad realią dėvėjimosi trukmę labiausiai lemia vairavimo stilius ir tinkamas slėgis padangose. Tolygus pagreitėjimas, saikingas „vieno pedalo“ režimo naudojimas, periodiškas ratų sukeitimas vietomis ir gamintojo rekomendacijų laikymasis padeda sumažinti ne tik sąnaudas, bet ir prailginti padangų tarnavimo laiką.

  • „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ pristatė naują vyno pasauliui skirtą projektą „Michelin Grape Selection“ ir pirmąjį leidimą pradėjo nuo Burgundijos – vieno garsiausių Prancūzijos vyno regionų. Vos per kelias dienas po paskelbimo iniciatyva sulaukė kritikos: viena žinomų vyninių viešai paprašė jos neįtraukti į reitingus.

    Burgundijos ūkis Domaine Arnoux-Lachaux pranešė grąžinęs jam skirtą vienos vynuogės įvertinimą, kuris yra žemiausias iš trijų „Michelin“ lygių. Vyninė teigė nesuprantanti, kaip galėjo būti nustatytas vertinimas, ir pabrėžė, kad nuo 2020 metų sąmoningai neteikia vynų apžvalgoms ar reitingavimui.

    „Mes nežinome, kaip galėjo būti nustatytas ūkio įvertinimas. Nuo 2020 metų sąmoningai pasirinkome neteikti savo vynų spaudos apžvalgoms ar reitingams“, – rašė Domaine Arnoux-Lachaux.

    Kaip veikia Michelin vynuogės?

    „Michelin Grape Selection“ skiriasi nuo tradicinių vyno gidų, kurie dažniausiai vertina konkrečius butelius ar derlius. Šiame formate dėmesys sutelkiamas į pačius ūkius: vertinama jų vynų kokybė ir pastovumas, vyndarystės bei vynuogynų praktikos, taip pat gebėjimas atskleisti terroir, arba vietovės savitumą.

    Pirmasis sąrašas apėmė tris Burgundijos subregionus – Côte de Beaune, Côte de Nuits ir Côte Chalonnaise. Iš viso 94 ūkiai gavo vieną, dvi arba tris „Michelin“ vynuoges, kur trys reiškia aukščiausią įvertinimą.

    Kur kyla didžiausios abejonės?

    Viešas Domaine Arnoux-Lachaux sprendimas tapo signalu, kad naujasis reitingavimo modelis bus vertinamas itin atidžiai. Pagrindinis klausimas – skaidrumas: kaip renkami vertinami ūkiai, kaip vyksta degustacijos ir kiek jos nepriklausomos nuo reputacijos, kainų ar rinkodaros.

    Šios abejonės ypač jautrios prabangių vynų segmente, kur vienas viešas įvertinimas gali paveikti paklausą, platinimo kanalus ir kainodarą. Todėl dalis gamintojų nori aiškiai žinoti, ar degustacijos yra aklos, kaip užtikrinamas vertintojų nepriklausomumas ir kokiais kriterijais remiantis skiriamos vynuogės.

    Kodėl gidas pasirodė dabar?

    „Michelin“ plėtra į vyno sritį vyksta tuo metu, kai Prancūzijos vyno sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: mažėjančia kai kurių kategorijų paklausa, kainų spaudimu ir pertekline gamyba kai kuriuose regionuose. Dėl to dalis ūkių aktyviau ieško naujų būdų pasiekti vartotojus ir pirkėjus restoranuose, taip pat plečia vyno turizmo pasiūlą.

    Bordo regione, kuris įvardijamas kaip viena iš kitų „Michelin Grape Selection“ plėtros krypčių, pastaraisiais metais ryškėjo perprodukcijos ir krintančios raudonojo vyno paklausos problema. Atsižvelgiant į tai, naujas tarptautiniu mastu atpažįstamas gidas daliai gamintojų gali tapti papildomu matomumo kanalu, tačiau tik tuo atveju, jei vertinimo metodika bus laikoma patikima.

    Vyndarė ir šeimos ūkio Vignobles Coudert bendrasavininkė Lydia Coudert yra sakiusi, kad toks gidas gali tapti dar vienu įrankiu pasiekti naujus pirkėjus. Kartu ji pabrėžė, kad ilgalaikė „Michelin“ reputacija šiame segmente priklausys nuo to, kaip užtikrinamas degustacijų nepriklausomumas ir etika.

    „Sunkiausia dalis yra tai, kiek nepriklausomas bus ragavimas, kiek anonimiški bus buteliai. Tikiuosi, kad jie tai darys etiškai“, – sakė Lydia Coudert.

    Kol kas „Michelin“ naujasis formatas sulaukia ir smalsumo, ir skepticizmo: vieniems tai galimybė susigaudyti tarp ūkių, kitiems – dar vienas reitingas, kurio patikimumą reikės užsitarnauti. Akivaizdu, kad po pirmųjų reakcijų diskusija dėl kriterijų, atrankos ir skaidrumo tik stiprės, ypač gidui plečiantis į kitus regionus.

  • „Visit Finland“ kviečia į kulinarinę kelionę: 16 laimingųjų ragaus oficialius meniu

    „Visit Finland“ kviečia į kulinarinę kelionę: 16 laimingųjų ragaus oficialius meniu

    Kelionė į Suomiją – su ragavimo vakariene

    Suomijos turizmo agentūra „Visit Finland“ šį rudenį kviečia 16 užsienio svečių į keturių dienų kulinarinę kelionę, kuriai bus apmokėtos visos išlaidos. Kampanijos tikslas aiškus: sustiprinti Suomijos virtuvės matomumą ir paskatinti keliautojus pažinti šalį per maistą.

    Pasak organizatorių, atrinkti dalyviai ragaus vadinamuosius oficialius ragavimo meniu, sudarytus taip, kad atspindėtų skirtingų Suomijos regionų skonius. Programa apims ne tik vakarienę, bet ir suplanuotas veiklas bei degustacijas, kurios ves link pagrindinio akcento – išskirtinės ragavimo vakarienės.

    Dvi kryptys, dvi virtuvės

    Numatyti du atskiri renginiai po aštuonis dalyvius, o kandidatai gali rinktis vieną iš dviejų regionų. Viena kryptis – Pakrantės ir salyno regionas, kita – Laplandijos laukinė gamta, kur virtuvės tradicijos ir produktai skiriasi tiek pat, kiek ir kraštovaizdžiai.

    Pakrantės ir salyno meniu kurs šefas Erik Mansikka, kurio restoranas Kaskis Turku mieste 2022 metais tapo pirmuoju už Helsinkio ribų Michelin žvaigždę pelniusiu restoranu. Vėliau jam taip pat skirtas Michelin Žaliosios žvaigždės įvertinimas už tvarumo principus.

    Laplandijoje ragavimo vakarienę ves šefas Joel Manninen, vadovaujantis Sky Kitchen and View restoranui Rovaniemio apylinkėse, ant Ounasvaara kalvos. Jis 2025 metais laimėjo Suomijos jaunųjų šefų čempionatą, o kitais metais pelnė sidabro medalį jaunųjų šefų pasaulio čempionate.

    Kaip dalyvauti atrankoje?

    Norint patekti į atranką, reikia paskelbti trumpą vaizdo įrašą „TikTok“ arba „Instagram“ ir atsakyti į klausimą, kodėl norite dalyvauti iniciatyvoje Have Some Finnish. Paraiškas galima teikti vienam arba dviese – tai reiškia, kad į kelionę galima pretenduoti ir poroje.

    Organizatoriai nurodo, kad įraše būtina naudoti grotažymę #HaveSomeFinnish ir pažymėti „Visit Finland“ paskyras: „Instagram“ platformoje tai @ourfinland, o „TikTok“ – @visitfinland.com. Paraiškos priimamos nuo gegužės 18 dienos iki birželio 9 dienos, o laimėtojai bus paskelbti birželio 29 dieną.

    Pastaraisiais metais vis dažniau matyti, kad šalys konkuruoja ne vien reklamuodamos lankytinas vietas, bet ir siūlydamos patirtis, paremtas vietos gastronomija bei tvarumu. „Visit Finland“ modelis atitinka šią kryptį: jis sujungia regioninį identitetą, vietos produktus ir istoriją į aiškų kelionės scenarijų, kurį lengva papasakoti socialiniuose tinkluose ir paversti įkvėpimu kitiems keliautojams.