Tag: Microsoft 365

  • „Microsoft“ patvirtino: po keliasdešimt valandų trukusio sutrikimo vėl veikia „Outlook“ ir „Teams“

    „Microsoft“ pranešė atkūrusi visas paslaugas po vieno ilgiausių bendrovės sutrikimų istorijoje, dėl kurio keliasdešimt valandų strigo „Outlook“, „Teams“ ir kiti įrankiai.

    Kaip nurodoma, problemos paveikė bent 74 šalis ir galėjo paliesti didžiulę „Microsoft 365“ naudotojų auditoriją – visame pasaulyje šiuo paketu naudojasi per 430 mln. žmonių.

    Dėl sutrikimo buvo trikdoma daugybės organizacijų kasdienė veikla: nuo bankų, ligoninių ir valstybinių institucijų iki mokyklų, teismų bei transporto įmonių. Daliai vartotojų tai reiškė ribotą prieigą prie el. pašto ir darbo įrankių.

    Bendrovė taip pat įvardijo gedimo priežastį ir pabrėžė, kad nepastebėjo požymių, jog tai būtų buvęs kibernetinis išpuolis.

    Kas sutriko ir kada atkurta

    „Microsoft“ šeštadienio rytą, lapkričio 14 dieną, informavo, kad paslaugos vėl pasiekiamos visiems klientams. Sutrikimas prasidėjo ketvirtadienio vakarą, lapkričio 12 dieną.

    Anksčiau bendrovė buvo skelbusi, kad individualiems vartotojams paslaugos pilnai atstatytos penktadienį 17.10 val. (Lenkijos laiku), tačiau dalis verslui skirtų „Microsoft 365“ funkcijų dar buvo tvarkoma.

    Tarp labiausiai minimų neveikusių ar strigusių paslaugų buvo „Outlook“, „Teams“, „Microsoft 365“ ir dirbtinio intelekto įrankiai „Copilot“.

    „Microsoft“ paaiškino sutrikimo priežastį

    Pasak bendrovės, gedimą sukėlė per didelė apkrova procese, kuris serveriuose atsakingas už saugių ryšių užmezgimą. Pašalinus šią priežastį, prieiga prie paveiktų paslaugų buvo palaipsniui atkurta.

    „Microsoft“ akcentavo, kad nenustatyta jokių ženklų, jog sutrikimas būtų susijęs su kibernetine ataka ar piktybine DI sistemų veikla.

    Siekiant sumažinti galimą riziką vartotojų korespondencijai, bendrovė taip pat prailgino nedeliveruotų el. laiškų saugojimo laiką serveriuose iki 48 valandų.

    Kaip skirtingos šalys pajuto poveikį

    Tekste išskiriama, kad itin ryškūs trikdžiai fiksuoti Jungtinėje Karalystėje – problemos paliestė sveikatos apsaugą, švietimą, geležinkelius ir net parlamentą. Dėl strigusios komunikacijos kai kur buvo ieškoma alternatyvių informacijos perdavimo būdų.

    Sutrikimų patyrė ir kitos valstybės: Japonijoje nesklandumai paveikė kai kurių ministerijų darbą, Indijoje tai komplikavo avialinijų veiklą, o Australijoje minėti trikdžiai institucijose ir medicinos įstaigose.

    Europoje problemų taip pat netrūko: pavyzdžiui, Norvegijoje parlamentarai kuriam laikui neteko prieigos prie tarnybinio el. pašto, o Čekijoje sutriko kai kurių institucijų darbas ir IT sistemos Prahos oro uoste.

    Lenkijoje, kaip skelbta, didesnių trikdžių viešajame sektoriuje išvengta – tai sieta su tuo, kad institucijos naudojo nuosavą elektroninę dokumentų valdymo sistemą.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kiek daug organizacijų kasdienė veikla priklauso nuo vieno technologijų tiekėjo paslaugų ir kaip plačiai gali pasklisti pasekmės, kai sutrinka el. paštas bei darbo įrankiai.

  • „Microsoft“ po pasaulinės avarijos atnaujino „Teams“, „Outlook“ ir „Copilot“ veikimą

    „Microsoft“ šeštadienio rytą pranešė, kad po pasaulinės avarijos visiškai atkūrė savo paslaugų veikimą – vėl veikia „Teams“, „Outlook“ ir DI įrankis „Copilot“.

    Bendrovė platformoje „X“ nurodė, kad darbai, skirti pašalinti sutrikimo priežastį, baigti, o paslaugos atstatytos visiems klientams.

    Prieš tai „Microsoft“ informavo, jog penktadienį 16.10 GMT (17.10 Lenkijos laiku) buvo visiškai atkurti vartotojams skirti sprendimai, o dalies „Microsoft 365“ paslaugų verslui atkūrimas dar vyko.

    Ketvirtadienį ir penktadienį vykęs sutrikimas milijonams žmonių apribojo prieigą prie el. pašto ir biuro įrankių, o trikdžiai buvo fiksuoti mažiausiai 74 šalyse.

    Trikdžiai palietė institucijas ir verslą

    Problemos apėmė „Outlook“ paštą, „Teams“ komunikacijos platformą, „Microsoft 365“ paketą ir „Copilot“. „Microsoft 365“ pasaulyje naudojasi daugiau kaip 430 mln. vartotojų, tačiau kiek jų realiai pajuto sutrikimus, nenurodoma.

    Jungtinėje Karalystėje pasekmės buvo juntamos sveikatos apsaugoje, mokyklose, geležinkeliuose ir parlamente. Skelbta, kad greitosios pagalbos darbuotojams kilo sunkumų įprastai perduodant pacientų duomenis, dėl to galėjo vėluoti procesai.

    Japonijoje trikdžiai apsunkino ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų darbą, o problemos su komunikacija palietė ir oro linijas, vežėjus bei kurjerių bendroves.

    Indijoje avarija sutrikdė oro linijų veiklą, apsunkindama vidinę komunikaciją ir kasdienes operacijas. Apie panašius nesklandumus pranešta ir Australijoje – jie trukdė nuotolinėms medicinos konsultacijoms, mokyklų darbui bei įmonių komunikacijai.

    „Microsoft“: tai nebuvo kibernetinė ataka

    Kaip skelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, sutrikimai buvo jaučiami ir finansų rinkose – dalis brokerių negalėjo prisijungti prie prekybos platformų, todėl grįžo prie darbo telefonu.

    Tarp nukentėjusių minėtos ir su dirbtiniu intelektu dirbančios bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Penktadienio vakarą „Microsoft“ pareiškė, kad avarijos nesukėlė nei kibernetinė ataka, nei piktybinė dirbtinio intelekto agentų veikla.

    Bendrovė paaiškino, jog sutrikimą lėmė perkrautas procesas, atsakingas už saugių ryšių užmezgimą serveriuose. Tai įvardyta kaip viena ilgiausių avarijų bendrovės istorijoje ir antroji šiais metais.

  • Pasaulinis „Microsoft“ sutrikimas sustabdė „Outlook“ ir kitas paslaugas: kas žinoma ir ko tikėtis

    Pasaulyje fiksuotas didelio masto „Microsoft“ sutrikimas, dėl kurio daliai vartotojų tapo nepasiekiamos įmonės paslaugos – nuo el. pašto iki debesijos įrankių.

    Kaip rašoma „ZME Science“, pagal gedimų stebėsenos svetainės „DownDetector“ duomenis ketvirtadienio popietę JAV Rytų pakrantės laiku apie problemas prisijungiant prie „Microsoft Outlook“ pranešė maždaug 130 000 žmonių.

    Pati bendrovė nurodė, kad siekia kuo greičiau sumažinti poveikį ir iš naujo paleidinėja paveiktus serverius, kad paslaugos grįžtų į įprastą veikimą.

    Incidentas parodė, kaip priklausomybė nuo bendros skaitmeninės infrastruktūros gali vienu metu išbalansuoti daugybę, iš pažiūros atskirų, kasdien naudojamų įrankių.

    Kurios paslaugos galėjo būti paveiktos

    „Microsoft“ skelbė, kad galimai sutrikimas palietė ilgą sąrašą plačiai naudojamų „Microsoft 365“ paslaugų: „Outlook“, „Microsoft Teams“, „SharePoint Online“, „Microsoft Copilot 365“, „Microsoft Planner“ ir „Microsoft Exchange Online“.

    Tarp minimų paslaugų buvo ir „Microsoft Defender“ – debesijos pagrindu veikiantis kibernetinio saugumo sprendimas.

    Tokie sutrikimai reiškia ne tik nepatogumus dėl neatsidarančio pašto ar atšauktų nuotolinių susitikimų. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad dalis organizacijų negalėjo pasiekti duomenų bazių, kai kur strigo nuotolinis mokymas, telemedicinos konsultacijos ar užsakymų apdorojimas.

    Be to, nurodoma, kad trikdžiai persimetė ir į paslaugas už „Microsoft“ ribų: „OpenAI“ bei „Anthropic“ pranešė apie problemas su įrankiais, jungiančiais jų dirbtinio intelekto paslaugas su „Microsoft 365“.

    Kas galėjo nutikti ir ko kol kas trūksta

    Penktadienį, Sidnėjaus laiku, „Microsoft“ dar nebuvo įvardijusi galutinės pagrindinės sutrikimo priežasties, o bendrovės aiškinimas, kas nutiko, laikui bėgant keitėsi.

    Iš pradžių minėta, kad keliuose regionuose fiksuota padidėjusi apkrova, tačiau vėliau patikslinta, jog ją lėmė ne išaugęs srautas, o netikėtai tapęs nepasiekiamas didelis skaičius serverių.

    Vėliau dėmesys nukrypo į automatinius „health checks“ patikrinimus, kuriais vertinama, ar serveris tinkamas aptarnauti srautą, ir į komponentą, apdorojantį šiuos patikrinimus. Taip pat skelbta, kad paveiktuose serveriuose vienas esminių procesų buvo „perkrautas“.

    Bendrovė pranešė sustabdžiusi programinės įrangos diegimus ir konfigūracijų keitimus, peržiūrėdama naujausius pakeitimus, tačiau teigė neradusi nieko, kas tiesiogiai sutaptų su sutrikimo pradžia.

    Ar tai kibernetinė ataka ir kodėl svarbūs atsarginiai planai

    Tekste pabrėžiama, kad turima informacija labiau nerodo kibernetinės atakos. „Microsoft“ taip pat pareiškė nematanti požymių, jog tai būtų buvęs išpuolis.

    Paaiškinama, kad, pavyzdžiui, paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos dažniausiai pasireiškia staigiu užklausų srauto išaugimu, o „Microsoft“ atnaujinimuose akcentuota, kad bendras srautas nepadidėjo.

    Tuo pačiu pabrėžiama, jog kol nebus paskelbta išsami poincidentinė ataskaita, priežastys iš esmės lieka išvada, daroma iš pačios bendrovės pateikiamų tarpinių paaiškinimų.

    Šis atvejis primena ir praktinę pamoką vartotojams bei organizacijoms: svarbią informaciją verta turėti ir neprisijungus, o darbui, mokymuisi ar paslaugų teikimui būtina turėti realiai išbandytus veiklos tęstinumo planus, jei vienas tiekėjas kuriam laikui tampa nepasiekiamas.

  • „Microsoft 365“ gedimas paralyžiavo įstaigas ir ligonines: bendrovė skelbia naujausią situaciją

    Visame pasaulyje kilęs „Microsoft“ paslaugų sutrikimas sukėlė rimtų trikdžių – problemos palietė valstybines įstaigas, ligonines, mokyklas ir viešąjį transportą.

    Kaip skelbia portalas „SE.pl“, gedimas apėmė „Microsoft 365“ ekosistemą, o bendrovė penktadienį, lapkričio 13 dieną, pateikė atnaujintą informaciją apie šalinimo darbus.

    Sutrikimai fiksuoti įvairiose šalyse, o daliai vartotojų jie reiškė ne tik nepatogumus, bet ir tiesioginį poveikį kasdieniam darbui: nuo institucijų vidinės komunikacijos iki sveikatos priežiūros veiklos.

    „Microsoft“ teigimu, gedimą sukėlė staigus ir netikėtas daugelio serverių nepasiekiamumas, dėl kurio buvo perkrauta likusi infrastruktūra. Bendrovė taip pat nurodė, kad kol kas nėra požymių, jog tai būtų kibernetinė ataka.

    Kurios paslaugos strigo ir ką tai reiškė

    Pranešama, kad sutrikimai palietė tokias paslaugas kaip „Outlook“, „Teams“, „Copilot“ ir „SharePoint“ – jas naudoja tiek institucijos, tiek verslas, tiek privatūs vartotojai.

    Dėl to daugelyje organizacijų buvo sunku pasiekti el. paštą, organizuoti nuotolinius susitikimus ar dirbti su bendrais dokumentais ir vidinėmis sistemomis.

    Tarp šalių, kuriose minėti trikdžiai, įvardijamos Japonija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė.

    Japonija: trikdžiai ministerijose ir transporto įspėjimai

    Japonijoje problemos fiksuotos vyriausybinėje IT sistemoje GSS, kuria naudojasi 25 valstybės institucijos. Skaitmenizavimo ministras Toshiharu Furukawa patvirtino nesklandumus.

    Teigiama, kad įstaigos ieškojo alternatyvų – komunikacijai naudojo telefonus ir SMS žinutes.

    Sutrikimai palietė ir Tokijo bei Osakos valdžios institucijas, o oro linijos ANA ir JAL įspėjo keleivius, kad gali kilti problemų gaunant pranešimus apie skrydžių vėlavimus ar atšaukimus. Trikdžių nurodoma buvus ir traukinių, autobusų rezervacijose bei kurjerių paslaugose.

    Norvegija ir Jungtinė Karalystė: nuo parlamento iki ligoninių

    Norvegijoje visi parlamento nariai prarado prieigą prie tarnybinio el. pašto, sutrikimai palietė ir nuotolinių susitikimų bei bendradarbiavimo įrankius, taip pat kai kurias ministerijų sistemas.

    Jungtinėje Karalystėje nesklandumai smogė NHS darbuotojų prieigai prie el. pašto, o tai apsunkino ligoninių ir poliklinikų darbą. Pranešama, kad sutrikimai palietė ir vaistines bei pacientų duomenų perdavimo sistemas, susijusias su numeriais 111 ir 999.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad greitosios pagalbos iškvietimai dėl to nebuvo sustabdyti. Tuo metu dalis mokyklų prašė tėvų rinktis kontaktą telefonu, o traukinių keleiviai buvo perspėti dėl galimų problemų pasiekiant el. paštu atsiųstus bilietus.

    „Microsoft“ atnaujino situaciją: dalyje regionų darbai baigti

    Penktadienį, lapkričio 13 dieną, „Microsoft“ informavo apie pažangą šalinant gedimą: bendrovės teigimu, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione taisymo darbai jau baigti.

    Nurodoma, kad srautas sistemose atnaujinamas palaipsniui, vartotojai atgauna prieigą prie pašto dėžučių, taip pat gerėja vėluojančių laiškų apdorojimas.

    Tačiau bendrovė įspėjo, kad pavienių sutrikimų dar gali pasitaikyti. Darbai sutelkti į paslaugų atkūrimą kituose pasaulio regionuose ir uždelstų žinučių pristatymą.

  • „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Build 2026 „Microsoft“ pristatė kryptį, kuri, pasak bendrovės, iš esmės pakeis tai, kaip naudojamės programine įranga: vietoj tradicinių programėlių vis svarbesni taps autonominiai DI agentai. Ši vizija apima naują operacinę aplinką „Project Solara“, naujus kūrėjams skirtus įrenginius ir atnaujinimus „Windows 11“.

    „Microsoft“ teigia, kad „Project Solara“ kuriama kaip specializuota operacinė sistema naujos kartos įrenginiams, suprojektuotiems pirmiausia DI užduotims. Idėja paprasta: vartotojas nebe ieško atskiros programos konkrečiam veiksmui, o užduotį atlieka agentas, veikiantis per visą sistemą ir pasiekiantis reikiamus duomenis bei paslaugas.

    Konferencijoje pademonstruoti du etaloniniai įrenginiai, sukurti kartu su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Vienas jų apibūdinamas kaip stacionarus išmanus ekranas, galintis rodyti „Microsoft 365“ ekosistemos turinį, pavyzdžiui, kalendorių ar skaičiuokles, reaguoti į balso komandas ir vykdyti užduotis vartotojo vardu.

    Antrasis prototipas pristatytas kaip mobilus identifikatorius su 5G ryšiu, jutikliniu ekranu ir kamera, skirta informacijai užfiksuoti bei panaudoti agentų darbui. „Microsoft“ pabrėžia, kad tai nėra galutiniai vartotojams skirti produktai, o technologiniai pavyzdžiai, rodantys, kaip galėtų atrodyti įrenginiai, mažiau priklausomi nuo klasikinių programėlių.

    „Project Solara“ pagrįsta „Android“ atvirojo kodo pagrindu ir „Microsoft“ modifikacija, vadinama Microsoft Device Ecosystem Platform. Toks pasirinkimas, anot bendrovės, turėtų palengvinti diegimą skirtingos formos įrenginiuose ir pas įvairius gamintojus, o pačiai platformai suteikti daugiau lankstumo.

    Vienas esminių „Solara“ akcentų yra tai, kad sistema neturėtų primesti vieno pagrindinio agento. Vietoje to žadamas užduočių valdymas ir agentų „dispečeris“, o vartotojo sąsaja galėtų būti generuojama realiu laiku pagal konkrečią situaciją ir ekrano dydį, kad atsirastų tik tie valdikliai, kurių tuo momentu reikia.

    Prie šios krypties „Microsoft“ sieja ir ankstesnę patirtį: įmonė jau yra naudojusi „Android“ modifikacijas kai kuriuose įrenginiuose, o konferencijų įrangos segmente tai tapo įprasta dėl suderinamumo ir greitesnio kūrimo ciklo. Dabar šis požiūris keliamas į platesnį agentais paremtos kompiuterijos scenarijų.

    Kūrėjams „Microsoft“ parodė kompaktišką kompiuterį Surface RTX Spark Dev Box, skirtą lokaliems DI modeliams paleisti pačiame įrenginyje. Įvardijama, kad jis turi 128 GB suvienodintos atminties ir veikia su specialiai sukonfigūruota „Windows 11 Pro“ versija, kurioje iš anksto įdiegti kūrėjų įrankiai, tokie kaip „Visual Studio Code“ ir „GitHub Copilot“.

    „Windows 11“ taip pat sulaukia atnaujinimų, orientuotų į programuotojus ir DI sprendimus. Tarp jų minimi nativūs komandų eilutės įrankiai, artimi „Linux“ aplinkai, ir platesnės galimybės dirbti su „Linux“ konteineriais per Windows posistemę „Linux“.

    Dar viena naujovė pristatyta kaip išmanesnis terminalas, galintis suteikti kontekstą pasirinktai agentų sistemai. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau siekia, kad DI įrankiai būtų ne atskiri produktai, o į darbo eigą integruota infrastruktūra, veikianti per dokumentus, failus, komunikacijos kanalus ir vidinius duomenų šaltinius.

    Greta to „Microsoft“ pristatė nuolat fone veikiantį asistentą Scout, integruojamą su „Microsoft 365“ paslaugomis, pavyzdžiui, „Outlook“, „OneDrive“ ir „Teams“. Jis orientuotas į rutininių užduočių automatizavimą, pradedant kalendoriaus planavimu, baigiant išlaidų ataskaitų tvarkymu ar elektroninių laiškų juodraščiais.

    Įmonė taip pat akcentuoja norą mažinti priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir toliau plėtoti nuosavus MAI šeimos modelius. Build 2026 renginyje svarbiausiu pristatymu įvardytas MAI-Thinking-1, skirtas loginio samprotavimo užduotims, ilgesnių tekstų analizei ir sudėtingesnių, kelių žingsnių instrukcijų vykdymui.

    Augant agentų vaidmeniui, daug dėmesio skiriama saugumui ir prieigų kontrolei. „Microsoft“ pristatė Microsoft Execution Containers, kurie turėtų leisti tiksliau apibrėžti, kokius duomenis ir veiksmus agentai gali pasiekti, taip mažinant riziką, kad automatizuotos užduotys peržengs nustatytas ribas.

    Galiausiai „Microsoft“ aptarė ir kvantinių technologijų kryptį, pristatydama Majorana 2 procesorių bei ambiciją praktišką kvantinį kompiuterį pasiekti iki 2029 metų. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka skepticizmo: dalis ekspertų viešai kelia klausimus dėl pateikiamų įrodymų pakankamumo ir to, ar demonstruojami efektai tikrai atspindi funkcionalius kubitus, o ne pašalinius reiškinius.

    Konferencijos žinutė aiški: „Microsoft“ nori, kad kompiuteris taptų ne programėlių rinkiniu, o agentų valdoma darbo erdve, kurioje užduotys vykdomos pagal kontekstą. Ar ši vizija taps nauju standartu, lems ne tik technologinis brandumas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei vartotojai priims agentams reikalingą duomenų, saugumo ir atsakomybės modelį.

  • Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Rinkose dėmesį patraukė žinia, kad rizikos draudimo fondų valdytojas Billas Ackmanas per „Pershing Square“ įsigijo reikšmingą „Microsoft“ akcijų paketą. Po šio pranešimo bendrovės akcijų kaina dienos eigoje kilo apie 4 proc., o investuotojai ėmė vertinti, ką toks žingsnis signalizuoja platesnei technologijų rinkai.

    Apie sprendimą viešai kalbėta ir finansų televizijoje: komentatorius Jimas Crameris teigė, kad „Microsoft“ stiprybė slypi jos balanse ir gebėjime išlaikyti konkurencingumą net rinkai greitai keičiantis. Pasak jo, bendrovė turi resursų staigiam proveržiui, kuris galėtų pakeisti investuotojų nuotaikas.

    Kas patraukė Ackmano dėmesį?

    B. Ackmanas aiškino, kad akcijų kainos kritimas sudarė retą progą įsigyti „Microsoft“ už, jo vertinimu, racionalesnę kainą. Tekste minima, kad 2026 metais akcijos buvo smukusios beveik 12 proc., todėl daliai investuotojų tai atrodė kaip proga grįžti prie didžiųjų technologijų vardų.

    Jis taip pat pabrėžė, kad jį skatina „Microsoft“ prioritetas moksliniams tyrimams ir plėtrai bei investicijos į „Copilot“, dirbtinio intelekto sprendimą, integruojamą į „Microsoft 365“. Ackmano vertinimu, tai turėtų didinti produktų kūrimo tempą ir ilgainiui skatinti klientų įsisavinimą.

    DI baimės ir „Microsoft 365“ modelio klausimas

    Įsigijimas vyksta metu, kai dalis įmonių programinės įrangos sektoriaus patiria spaudimą dėl dirbtinio intelekto keliamų pokyčių. Investuotojai nerimauja, kad DI skatinami efektyvumo šuoliai gali mažinti darbuotojų skaičių, o tai reikštų mažiau licencijų ir silpnesnį vadinamąjį vietų prenumeratų modelį.

    Šis klausimas ypač aktualus „Microsoft 365“ paketui, kuris apima „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja, kad „Microsoft“ rezultatams vis labiau svarbus debesijos segmentas, o ne vien tradicinės biuro programos.

    Analitikų nuotaikos ir konkurentų fonas

    Remiantis straipsnyje minimu „FactSet“ vertinimu, apie 95 proc. analitikų „Microsoft“ akcijoms suteikia pirkimui prilygstančias rekomendacijas. Tuo pačiu pažymima, kad yra ir atsargesnių vertinimų, atsižvelgiant į rinkos rotaciją, kai kapitalas nukrypsta į karščiausias DI istorijas.

    J. Crameris taip pat ragino nevertinti visų programinės įrangos bendrovių vienodai ir atskyrė „Microsoft“ nuo kitų įmonių, tokių kaip „Workday“, „ServiceNow“ ar „Salesforce“. Pasak jo, „Microsoft“ akcijos labiau priklauso nuo debesijos augimo trajektorijos ir gebėjimo DI įrankius paversti realia paklausa.

    Viešoje informacijoje nurodoma, kad „Pershing Square“ pozicija pradėta formuoti vasarį, po išpardavimo, sekusio „Microsoft“ fiskalinių 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimą. Šis sprendimas dar kartą parodo, kad net ir DI sukelto neapibrėžtumo fone didžiausios, stiprų balansą turinčios bendrovės daliai investuotojų išlieka saugesnis pasirinkimas.