CP v2

Tag: Midijos

  • Juodoji jūra po Kachovkos HES susprogdinimo: mokslininkas paaiškino, kodėl ji atsigavo greičiau

    Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Jūrų biologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, biologijos mokslų daktaras Viktoras Demčenka. Jo teigimu, didžiausią smūgį sukėlė į jūrą patekęs gėlas vanduo, užterštas organinėmis ir pramoninėmis medžiagomis, išplautomis iš užlietų teritorijų.

    „Per pirmąsias tris–penkias dienas po avarijos vandens druskingumas net ties Odesa sumažėjo kelis kartus: nuo 16–17 promilių iki maždaug trijų. Žuvys, pablogėjus sąlygoms, gali migruoti. Taip jos ir padarė“, – sakė V. Demčenka.

    Mokslininko teigimu, dalis rūšių gali išgyventi staigius druskingumo pokyčius, tačiau daug jūrinių organizmų gėlo vandens neatlaiko. Dėl to dalis pakrančių ekosistemų patyrė didelį mirtingumą, ypač ten, kur gėlo vandens masės ir teršalai laikėsi ilgiau.

    Vienas aiškiausių poveikio pavyzdžių – midijos, kurios prisitvirtina prie dugno ir negali pasitraukti iš pavojingos zonos. Pasak V. Demčenkos, pakrantėje tuo metu žuvo daugiau kaip 3 000 tonų midijų, o jų žūtis tapo svarbiu rodikliu vertinant ekologinę žalą.

    V. Demčenka pažymėjo, kad instituto specialistai rinko duomenis su galimu ekocidu susijusiame tyrime, vertindami biologinės įvairovės praradimus. Midijos, anot jo, yra patogus vertinimo objektas, nes tai ir komerciškai reikšminga rūšis, todėl jos netektys lengviau objektyviai apskaičiuojamos nei migruojančių žuvų ar atviroje jūroje gyvenančių organizmų.

    „Migruojančios žuvys ar vandenyje gyvenantys organizmai galėjo žūti, bet tai įrodyti sudėtinga: reikia plataus masto stebėsenos, sugaudymo ar žuvusių organizmų registravimo didelėse teritorijose“, – aiškino mokslininkas.

    Tyrėjai fiksavo, kad po įvykio ekosistemoje vyko ir priešingi procesai: dalis rūšių traukėsi, o kitos – sparčiai dauginosi. Pasak V. Demčenkos, laikinai pagerėjus maisto bazei išaugo kai kurių dugninių smulkių vėžiagyvių, mintančių organinėmis liekanomis, gausa, tačiau per maždaug metus rūšinė struktūra grįžo prie įprastų vidutinių rodiklių.

    Midijų populiacijos, anot jo, taip pat pradėjo atsikurti. Viena iš priežasčių – gėlo vandens sluoksnis daugiausia slinko paviršiumi maždaug 2–3 metrų gylyje, todėl dalis gilesnėse vietose gyvenusių midijų išliko, o vėliau sudarė pagrindą atsinaujinimui.

    „2024 metais matėme midijų dauginimosi suaktyvėjimą. Anksčiau konkurencija dėl vietos prisitvirtinti buvo didesnė, o po katastrofos išlikusioms midijoms sąlygos kurį laiką buvo palankesnės“, – teigė V. Demčenka.

    Ekspertai pabrėžia, kad greitesnis kai kurių rodiklių grįžimas į įprastas ribas nereiškia, jog padariniai visiškai išnyko. Tokie įvykiai gali pakeisti buveines, maisto grandines ir pakrančių zonų būklę ilgesniam laikui, o tikslus poveikis priklauso nuo nuolatinės stebėsenos, taršos likučių ir tolesnių hidrologinių pokyčių.

  • Pirmasis JAV jūrinis vėjo parkas tapo žuvų traukos centru: mokslininkai aiškina magneto efektą

    Pirmasis JAV jūrinis vėjo parkas tapo žuvų traukos centru: mokslininkai aiškina magneto efektą

    Pirmas, bet netikėtas rezultatas

    Prie Rod Ailando krantų įrengtas pirmasis Jungtinių Valstijų jūrinis vėjo parkas šiandien minimas ne tik energetikos kontekste. Tyrėjai fiksuoja, kad teritorija aplink turbinas tapo gyvybės židiniu, sutraukiančiu žuvis ir kitus jūros organizmus.

    Ant turbinų konstrukcijų gausiai įsitvirtino mėlynosios midijos, tarp metalinių elementų slepiasi jauni krabai, o netoliese vis dažniau telkiasi juodieji jūriniai ešeriai. Šis reiškinys mokslo darbuose ir apžvalgose apibūdinamas kaip magneto efektas, kai infrastruktūra netyčia sukuria naują buveinę.

    Kaip turbinos virsta dirbtiniu rifu

    Jūrinėje aplinkoje, kur dugnas neretai būna smėlingas ir palyginti vientisas, didelės plieninės atramos sukuria tai, ko natūraliai trūksta: kietą paviršių ir vertikalią struktūrą. Būtent prie tokių paviršių lengviausiai prisitvirtina midijos, jūrų gilės, dumbliai ir kiti organizmai.

    Įsikūrusi kolonija pamažu formuoja daugiasluoksnę ekosistemą: smulkūs bestuburiai tampa maistu mažoms žuvims, o šias ima medžioti didesni plėšrūnai. Taip aplink turbinas susidaro savotiška maisto grandinė, kurios ankstesniame smėlėtame dugne galėjo ir nebūti.

    Kodėl gyvūnai sugrįžta į tą pačią vietą

    Tyrimai rodo, kad aplink atramas kinta ir vandens srautai, o susidarančios sūkurinės zonos gali kaupti planktoną bei kitas maisto daleles. Tai sukuria stabilesnes maitinimosi sąlygas, todėl žuvys į šias vietas grįžta ne atsitiktinai, o dėl prognozuojamo maisto ir prieglobsčio.

    Viena dažniausiai cituojamų įžvalgų yra ta, kad kai kurių rūšių žuvų tankis prie konstrukcijų gali būti kelis kartus didesnis nei atviroje jūroje. Tokie skirtumai siejami su tuo, kad dirbtinis rifas vienu metu suteikia ir slėptuvę, ir maisto šaltinį, ypač jaunikliams.

    Nauda ir klausimai, kurie lieka atviri

    Dalis mokslininkų vertina, kad tokie nauji rifai teoriškai gali prisidėti prie vietinės biologinės įvairovės ir net sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms žuvų populiacijoms. Kita vertus, pabrėžiama, kad ilgalaikis poveikis priklauso nuo daugybės veiksnių: nuo vietos hidrologijos iki to, ar keičiasi rūšių migracijos keliai.

    Praktikoje jūriniai vėjo parkai vis dažniau vertinami ne vien kaip energijos infrastruktūra, bet ir kaip žmogaus sukurti jūrinės aplinkos elementai, galintys keisti vietines ekosistemas. Dėl to plečiantis jūrinio vėjo projektams vis daugiau dėmesio skiriama stebėsenai, kad būtų aiškiau, kur baigiasi nauda ir prasideda rizikos.

    „Turbinos ne traukia žuvis pačios savaime, o todėl, kad sukuria rifui panašią buveinę ir patikimesnį maisto šaltinį“, – teigia tyrėjai, apibendrindami magneto efekto logiką.

  • Restorano lygio salotos su midijomis be papildomų kalorijų: skonis nustebins net gurmanus

    Salotos su midijomis dažnai siejamos su restoranais, tačiau panašų skonį galima išgauti ir namuose, renkantis lengvesnį padažą bei subalansuotus ingredientus. Vietoj majonezo čia naudojamas natūralus jogurtas, o pagrindinis baltymų šaltinis – midijos.

    Vienai porcijai dažniausiai prireikia apie 150 gramų šaldytų midijų, vieno kiaušinio, agurko, konservuotų kukurūzų, kelių česnako skiltelės gabalėlių, šiek tiek sūrio ir natūralaus 3 proc. riebumo jogurto. Kad skonis būtų ryškesnis, midijos trumpai apkepinamos su česnaku nedideliame kiekyje aliejaus.

    Kaip paruošti žingsnis po žingsnio

    Pirmiausia keptuvėje trumpai pakepinkite smulkintą česnaką, tuomet sudėkite midijas ir kaitinkite uždengę, kol jos pilnai sušils ir taps minkštos. Svarbu neperkepti: per ilgai kaitinamos midijos gali sukietėti, o salotos praras švelnią tekstūrą.

    Kol midijos vėsta, išvirkite kiaušinį ir supjaustykite gabalėliais, agurką supjaustykite šiaudeliais. Į dubenį sudėkite midijas, kukurūzus, agurką, kiaušinį, įtarkuokite nedidelį kiekį sūrio ir viską sumaišykite su jogurtu.

    Kodėl šios salotos laikomos lengvesnėmis?

    Šio patiekalo „lengvumo“ logika paprasta: padažas gaminamas iš jogurto, todėl sumažėja sočiųjų riebalų ir bendras kaloringumas, palyginti su majoneziniais variantais. Dar viena priežastis – didelę lėkštės dalį sudaro daržovės, kurios suteikia tūrį ir skaidulų.

    Midijos vertinamos dėl baltymų ir mikroelementų, ypač vitamino B12, seleno, jodo ir geležies. Kiaušinis papildo patiekalą visaverčiais baltymais ir cholinu, o agurkas suteikia gaivumo ir vandens, todėl salotos neapsunkina.

    Ką verta žinoti apie ingredientus

    Kukurūzai prideda švelnaus saldumo ir angliavandenių, todėl patiekalas tampa sotesnis, tačiau jų kiekį galima reguliuoti pagal tikslą. Sūris naudojamas nedidelėmis porcijomis, kad suteiktų umami skonio, bet nepridėtų per daug druskos ir riebalų.

    Jei norisi dar daugiau baltymų, galima įmaišyti papildomą virtą kiaušinį arba rinktis didesnį midijų kiekį, o jogurtą gardinti citrinos sultimis ir žiupsneliu pipirų. Ruošiant šaldytas midijas, svarbu jas atitirpinti pagal gamintojo rekomendacijas ir prieš kaitinimą nusausinti.

    Orientacinė visos porcijos maistinė vertė gali siekti apie 370 kilokalorijų, apie 16,9 gramo baltymų, apie 18 gramų riebalų ir apie 31 gramą angliavandenių. Tikslūs skaičiai priklauso nuo jogurto riebumo, sūrio kiekio ir naudojamo aliejaus.

  • JAV siūlo iki 185 000 eurų už sprendimą, kaip sustabdyti invazines midijas Kalifornijoje

    Jungtinėse Valstijose ieškoma praktinio būdo sustabdyti invazinių gėlavandenių midijų plitimą, kuris jau dabar kelia riziką vandens tiekimui ir energetikos infrastruktūrai. JAV Rekultivacijos biuras paskelbė prizų iššūkį, kuriame už geriausius sprendimus numatyti piniginiai apdovanojimai, o bendra suma gali siekti iki 185 000 eurų.

    Problemos mastas siejamas su tuo, kad šios midijos yra itin smulkios, greitai dauginasi ir lengvai patenka į vamzdynus, filtrus, siurblius bei aušinimo sistemas. Kai kolonijos susiformuoja į tankius sluoksnius, įranga gali pradėti strigti, didėja gedimų tikimybė, o priežiūros ir valymo darbai tampa brangūs bei sudėtingi.

    Vandens ūkio specialistai pabrėžia, kad invazinės midijos pavojingos ne tik gamtai, bet ir kasdienėms paslaugoms, kurios priklauso nuo stabilios infrastruktūros. Vandens siurblinės, drėkinimo sistemos ir hidroenergetikos objektai yra tarpusavyje susiję, todėl sutrikimai vienoje vietoje gali sukelti platesnę grandininę reakciją.

    Kalifornijoje ši tema ypač jautri dėl didelės žemės ūkio priklausomybės nuo drėkinimo ir dėl ilgalaikių sausros periodų, kurie didina spaudimą vandens ištekliams. Kai vandens tiekimo sistemos turi dirbti maksimaliai efektyviai, papildoma biologinė tarša tampa realia finansine ir technine našta.

    Pagrindinis plitimo kelias siejamas su vandens transportu: midijos ir jų lervos gali keliauti pasislėpusios likutiniame vandenyje laivuose, priekabose, variklių aušinimo kanaluose ar balastinėse talpose. Problema ta, kad iš išorės laivas gali atrodyti sausas, tačiau vidinėse ertmėse vanduo išlieka, o kartu išlieka ir rizika pervežti invazinę rūšį į kitą telkinį.

    Dažniausiai minimos rūšys yra zebra, kvaga ir auksinė midija, kurios pasižymi gebėjimu greitai apauginti paviršius ir suformuoti itin tvirtas sankaupas. Dėl šios priežasties įprastos prevencijos priemonės ne visada pakankamos, o ilgalaikiam sprendimui reikia ir technologinių inovacijų, ir griežtesnio bioapsaugos režimo.

    JAV Rekultivacijos biuro paskelbtas iššūkis orientuotas į realiai pritaikomus sprendimus, kurie padėtų aptikti, sustabdyti ar sumažinti plitimą, pirmiausia ten, kur invazija gali sukelti didžiausią žalą infrastruktūrai. Iššūkis tęsis iki 2026 metų pabaigos, todėl tikimasi ne vien idėjų, bet ir prototipų ar metodų, kuriuos galima būtų išbandyti praktikoje.

    Kol vyksta sprendimų paieška, vandens telkinių naudotojai, ypač laivų savininkai, raginami kruopščiai valyti, nusausinti ir išdžiovinti įrangą prieš ją perkeliant į kitą vietą. Tokia kasdienė prevencija laikoma viena veiksmingiausių priemonių stabdyti invazinių rūšių judėjimą, kol nėra universalaus technologinio atsakymo.

    „Tai invazinės rūšys, kurioms čia ne vieta, ir jos kelia realią grėsmę geriamam vandeniui bei derliui“, – sakė vienas vandens invazinių rūšių specialistas, komentuodamas situacijos skubumą.