Vesterplatėje (Westerplatte) archeologai aptiko žmogaus palaikus, šalia kurių rasti lenkiškas durtuvas, kariniai sagos ir kiti kario ekipuotės elementai. Radiniai leidžia kelti hipotezę, kad tai gali būti vieno iš 1939 metų mūšių gynėjų – Mieczysławo Krzako – palaikai.
Kaip skelbiama Gdansko muziejininkų pateiktoje informacijoje, palaikai aptikti vykdant žemės darbus, susijusius su Vesterplatės muziejaus statybomis. Archeologai prižiūrėjo darbus, kai netoli buvusio gynybinio punkto „Fort“ pastebėjo žmogaus kaulus.
Iš pradžių darbai buvo sustabdyti, o vėliau radinys pradėtas atidengti rankiniu būdu. Netrukus paaiškėjo, kad po žeme yra žmogaus skeletas, todėl situacija peraugo į sistemingą archeologinį tyrimą.
Pasak tyrėjų, palaikai gulėjo maždaug 2,5 metro gylyje – vos apie pusę metro nuo gelžbetoninės slėptuvės šiaurinės sienos. Ši slėptuvė pastatyta 1911 metais, o per 1939 metų rugsėjo Vokietijos puolimą buvo vienas svarbių Lenkijos gynybos sistemos taškų.
Radiniai šalia palaikų – ypač iškalbingi
Prie skeletinių liekanų rasti artefaktai laikomi itin reikšmingais. Tarp jų – lenkiškas durtuvas wz. 1929 su makštimi ir odinio tvirtinimo likučiais.
Taip pat aptiktos dvi karinės sagos, naudotos eilinių Lenkijos karių XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Radinių pobūdis ir vieta sustiprino prielaidą, kad palaikai gali priklausyti konkrečiam kariui.
Vis dėlto muziejaus atstovai pabrėžia: tai nėra patvirtinta identifikacija. Galutinai atsakyti, kam priklauso palaikai, bus galima tik atlikus genetinius tyrimus.
Kuo siejamas Mieczysławas Krzakas
Mieczysławas Krzakas gimė 1915 metų sausio 29 dieną Boiskų kaime. Jis tarnavo 4-ajame Legionų pėstininkų pulke Kielcuose, o į Vesterplatę atvyko 1939 metų balandžio 5 dieną ir buvo priskirtas minosvaidžių aptarnavimui.
Jo dingimas siejamas su 1939 metų rugsėjo 2 dienos įvykiais, kai Vokietijos aviacija smarkiai bombardavo lenkų pozicijas. Po antskrydžio Krzakas, kaip nurodoma, atsidūrė viename gynybinių punktų netoli „Fort“ slėptuvės.
Pasak bendražygių liudijimų, būtent ten jis greičiausiai žuvo – tikėtina, naktį iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją. Pasibaigus kovoms karys buvo laikomas dingusiu be žinios, o jo kapo vieta ilgus dešimtmečius liko nežinoma.
Toliau – prokurorų priežiūra ir DNR palyginimas
Dėl radinio informuotos atitinkamos institucijos: Pamario vaivadijos paveldo konservatorius ir Nacionalinės atminties instituto prokuroras Gdanske. Lapkričio 9 dieną pradėtos palaikų paėmimo procedūros, atliekamos prokurorų priežiūroje ir dalyvaujant specialistei.
Kartu buvo paimta medžiaga genetiniams tyrimams. Analizės, be kita ko, numatomos Pamario medicinos universitete Ščecine, o tapatybei patvirtinti reikės ir Krzako giminaičių genetinės medžiagos palyginimui.
Jei tyrimai patvirtins, kad rasti palaikai iš tiesų priklauso Mieczysławui Krzakui, šeima turėtų gauti oficialią identifikacijos pažymą, o karys – būti iškilmingai perlaidotas.