CP v2

Tag: Miego įpročiai

  • Traškučiai po vidurnakčio ir jokių dietų: 101 metų kinė atskleidė netikėtą ilgaamžiškumo rutiną

    Kinijoje, Vendžou mieste, 101 metų sulaukusi Džian Juečin sulaukė dėmesio dėl netikėtos kasdienybės: ji iki šiol išlaiko aštrų protą, turi savo dantis ir, pasak artimųjų, energija primena paauglę. Šeima pabrėžia, kad senolė labiausiai vertina ramybę, malonius ritualus ir gebėjimą džiaugtis smulkmenomis.

    Artimieji pasakoja, kad moteris dažnai užmiega apie 2 valandą nakties, o vakarą leidžia žiūrėdama pramogines televizijos laidas. Pabunda natūraliai, dažniausiai apie 10 valandą ryto, o dieną pradeda nuo mėgstamos žaliosios arbatos, kuri jai tapo nuolatiniu įpročiu.

    Naktiniai užkandžiai ir miegas

    Džian Juečin, pasak šeimos, sąmoningai neskaičiuoja kalorijų ir nesilaiko griežtų mitybos taisyklių. Ji dažniausiai valgo du kartus per dieną, sujungdama pusryčius su pietumis, o vakarieniauja apie 18 valandą.

    Tačiau istorijos išskirtinumas tas, kad moteris nevengia užkandžių po vidurnakčio: jei vėlai vakare pajunta alkį, ji gali suvalgyti sausainių ar traškučių. Nors toks įprotis skamba paradoksaliai, specialistai paprastai pabrėžia, kad ilgaamžiškumą lemia ne vienas produktas, o bendras gyvenimo būdo, sveikatos, genetikos ir psichologinės savijautos derinys.

    Artimieji teigia, kad dabartinis režimas susiformavo per pastaruosius kelerius metus, kai po nesėkmingo kritimo ir rankos traumos šeima perėmė didžiąją dalį buities darbų. Turėdama daugiau poilsio dieną, moteris pamažu paslinko miego laiką į vėlesnes valandas.

    Kas, anot šeimos, padeda labiausiai

    Nepaisant vėlyvų vakarų, artimieji tvirtina, kad jos miegas išlieka kokybiškas: ji esą užmiega labai greitai, vos atsigulusi. Šeima taip pat akcentuoja jos charakterį, kuris, jų manymu, daro didžiausią įtaką savijautai.

    „Ji niekada ilgai nelaiko pykčio ir stengiasi dėl smulkmenų nesinervinti“, – sakė moters artimieji.

    Šeimos pasakojimuose kartojasi mintis, kad per gyvenimą Džian Juečin buvo apsupta dėmesio ir šilumos, o tai, jų vertinimu, padėjo išlaikyti gerą emocinę būklę. Jie prisimena, kad jos vyras stengdavosi ją pralinksminti, kartu keliaudavo ir ieškodavo progų išeiti iš rutinos.

    Net ir sulaukusi 101 metų, moteris, pasak artimųjų, vis dar keliauja su vaikais ir anūkais, jau aplankiusi daugiau nei 20 miestų. Jos istorija dažnai pateikiama kaip priminimas, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbios ne tik mitybos detalės, bet ir streso valdymas, socialiniai ryšiai, judėjimas pagal galimybes bei reguliarus poilsis.

  • Įžengė į urvą ir rado 200 000 metų „namų tvarką“: tai keičia požiūrį į protėvius

    Įžengė į urvą ir rado 200 000 metų „namų tvarką“: tai keičia požiūrį į protėvius

    Daugelį dešimtmečių ankstyviausi žmonės dažnai buvo vaizduojami kaip beveik vien išlikimu besirūpinantys, „primityvūs“ medžiotojai. Tačiau nauji tyrimai iš pietinės Afrikos rodo kur kas sudėtingesnį kasdienybės paveikslą: žmonės urvuose ne tik gyveno, bet ir kryptingai organizavo erdvę poilsiui.

    Mokslininkai, nagrinėję Border urvo nuosėdas, aptiko mikroskopinių augalų likučių, leidžiančių atkurti senovinių guolių struktūrą. Nustatyta, kad maždaug prieš 200 000 metų čia buvo klojamos „lovos“ iš žolių, ypač Panicoideae grupei priskiriamų augalų, kurių giminaičių esama ir šiandien.

    Šie guoliai nebuvo atsitiktinai sumestos žolės krūvos. Tyrėjai pastebėjo, kad paklotai būdavo reguliariai atnaujinami, papildomi naujais sluoksniais, o senesnė medžiaga pašalinama, tarsi laikantis nusistovėjusios tvarkos ir higienos įpročių.

    Dar įdomiau tai, kad kai kuriose vietose užfiksuotos pakartotinio deginimo žymės, o ant susidariusio pelenų sluoksnio vėl klojami švieži augalai. Toks ciklas, sprendžiant iš sluoksnių sekos, kartojosi ilgą laiką, o tai rodo ne vienkartinį sprendimą, bet tradiciją.

    Mokslininkų vertinimu, pelenai galėjo atlikti kelias praktines funkcijas: jie padeda izoliuoti nuo drėgno pagrindo ir gali apsunkinti vabzdžių bei parazitų judėjimą. Tokia „pelenų higiena“ būtų buvusi paprasta, bet veiksminga priemonė geresnei miego kokybei ir švaresnei aplinkai užtikrinti.

    Specialistai pabrėžia, kad kryptingas guolių įrengimas reikalauja planavimo, tinkamų medžiagų parinkimo ir nuoseklaus elgesio modelio. Tai siejama su išvystytomis pažintinėmis gebomis ir gebėjimu kurti komfortiškesnę gyvenamąją aplinką, o ne vien reaguoti į momentinius pavojus.

    Tyrimas taip pat rodo, kad urvo naudojimas bėgant tūkstantmečiams kito. Senesniuose sluoksniuose matyti intensyvesnio gyvenimo ir pakartotinių pertvarkymų ženklai, o jaunesniuose gali atsispindėti trumpesni apsistojimai ar mažesnės grupės.

    Tokie duomenys prisideda prie platesnės tendencijos archeologijoje ir paleoantropologijoje, kai ankstyvųjų žmonių elgsena vertinama per kasdienybės, technologinių sprendimų ir socialinių įpročių prizmę. Kuo daugiau randama apčiuopiamų organizuotos buities pėdsakų, tuo mažiau pagrindo lieka senajam stereotipui apie „primityvius“ protėvius.

    Šio darbo išvados publikuotos moksliniame leidinyje Journal of Archaeological Science. Tyrėjai pabrėžia, kad išskirtinai gerai išlikę organiniai pėdsakai suteikė retą galimybę atsekti ne tik tai, ką žmonės veikė, bet ir kaip jie kūrė poilsiui skirtą aplinką.