Kas nustatyta dideliame tyrime
Kolumbijos universiteto mokslininkai, analizuodami UK Biobank duomenis, vertino 37–84 metų žmonių miegą ir jo sąsajas su biologiniu senėjimu. Tyrime buvo pasitelkti 23 biologinio senėjimo rodikliai, sudaryti iš vaizdinimo tyrimų, kraujo plazmos baltymų ir metabolitų duomenų.
Rezultatai parodė U formos ryšį: prastesni sveikatos rodikliai dažniau fiksuoti tiek miegant per trumpai, tiek per ilgai. Mažiausi biologinio senėjimo įverčiai dažniausiai siejosi su maždaug 6,4–7,8 valandos miegu, nors skirtingiems organams ir lyčiai šis intervalas šiek tiek kito.
Kodėl ilgesnis miegas gali kelti klausimų
Mokslininkai pabrėžė, kad miego trukmės sąsajos neapsiribojo vien smegenimis. Ryšiai matyti ir vertinant širdies bei kraujagyslių sistemą, plaučius, medžiagų apykaitą ir imunitetą, todėl miegas gali atspindėti bendrą organizmo būklę.
„Mūsų analizė rodo, kad tiek per mažas, tiek per didelis miego kiekis siejasi su spartesniu beveik kiekvieno organo senėjimu“, – sakė tyrimui vadovavęs Junhao Wen iš Kolumbijos universiteto.
Vis dėlto tai nereiškia, kad peržengus 8 valandas miegas staiga tampa žalingas. Tokie tyrimai dažniausiai parodo ryšius, bet neįrodo priežasties, o ilgesnis miegas neretai gali būti ne problema, o simptomas.
Kada verta sunerimti ir ką pataria ekspertai
Vienas svarbiausių paaiškinimų yra vadinamoji atvirkštinė priežastis: blogėjanti sveikata, uždegiminiai procesai, depresija ar kitos būklės gali didinti nuovargį ir poreikį ilgiau būti lovoje. Reikšmę turi ir miego kokybė, nes žmogus gali lovoje praleisti 9 valandas, bet dėl dažnų prabudimų realiai negauna pakankamai gilaus poilsio.
American Academy of Sleep Medicine suaugusiesiems rekomenduoja reguliariai miegoti bent 7 valandas per parą. Kartu pabrėžiama, kad iki 9 valandų ir daugiau kartais gali būti pagrįsta, pavyzdžiui, jauniems suaugusiesiems, atsigaunant po miego trūkumo ar sergant.
Rimtesnis signalas gali būti staigus pokytis, kai anksčiau pakakdavo apie 7 valandų, o dabar prireikia 9–10 valandų ir vis tiek išlieka mieguistumas dieną. Tokiu atveju verta įvertinti miego higieną, stresą, vartojamus vaistus ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju.