CP v2

Tag: Miesto istorija

  • Alytaus gimtadieniui – muziejaus kelionė į 1986-uosius: paroda atvers jau išnykusias miesto vietas

    Artėjant Alytaus miesto gimtadieniui, Alytaus kraštotyros muziejus birželio 11 dieną atidaro fotografijų parodą „1986-ieji“. Ji kvies grįžti į laiką, kai miestas sparčiai keitėsi, o dalies tuometinių vaizdų šiandien jau neberasime.

    Parodoje pristatomi fotografo ir Alytaus vaizdo metraštininko Vytauto V. Stanionio kadrai, daryti 1986 metais. Nuotraukose užfiksuota dabartinė Rotušės aikštė ir senamiesčio erdvės, taip pat S. Dariaus ir S. Girėno, Vilniaus, Nemuno, Kauno, Pulko, Žalioji ir kitos gatvės su jų kasdienybe bei mažiau matytais užkaboriais.

    Muziejus pabrėžia, kad šie vaizdai svarbūs ne vien nostalgijai. Tokie fotodokumentai leidžia tiksliau suprasti, kaip per kelis dešimtmečius kito Alytaus urbanistinė struktūra, viešosios erdvės, pastatų užstatymas ir miesto gyvenimo ritmas.

    2025 metais Alytaus kraštotyros muziejaus rinkiniai pasipildė Vytauto V. Stanionio fotonegatyvų kolekcija „Alytaus senamiestis, 1986“. Parodoje rodoma dalis šios kolekcijos: atrinkti kadrai, kurie aiškiai parodo tuometinius pokyčių ženklus ir miesto veidą prieš vėlesnes rekonstrukcijas.

    Parodos atidarymas vyks birželio 11 dieną 17 valandą Alytaus kraštotyros muziejuje, Savanorių gatvėje 6. Paroda veiks iki rugpjūčio 15 dienos.

  • Stryjaus centre rastas požeminis tunelis iš Austro-Vengrijos laikų: per jį iki šiol teka vanduo

    Ukrainos Lvivo srityje esančiame Stryjaus mieste, remontuojant Nepriklausomybės gatvę istoriniame centre, komunalininkai aptiko įėjimą į požeminį tunelį. Vietos valdžios teigimu, radinys siejamas su Austro-Vengrijos laikotarpiu, o tunelio dugnu kai kur teka švarus vanduo.

    Apie netikėtą atradimą pranešė Stryjaus miesto taryba, pabrėžusi, kad po gatve aptikta ertmė iki šiol išlaikė inžinerinius elementus. Pasak vietos kraštotyrininkų, šioje vietoje prieš daugiau nei šimtą metų tekėjo Mlynovkos upė, per kurią buvo įrengti ir nedideli tiltai.

    „Remonto metu darbininkai atsitiktinai aptiko įėjimą į seną tunelį, kuriuo šiandien vis dar teka vanduo“, – sakė Stryjaus miesto tarybos atstovai.

    Radinys sudomino miesto vicemerą Mychailą Žuravčaką, kuris į Stryjų pakvietė du požemių tyrinėtojus Andrejų Ryštuną ir Vladą Vergaz. Jie yra žinomi dėl detalių Lvivo požemių tyrimų ir požeminės infrastruktūros dokumentavimo.

    Tyrinėtojų teigimu, 1861 metų žemėlapiuose Mlynovkos vaga buvo pažymėta būtent dabartinės Nepriklausomybės gatvės vietoje, o šalia veikė malūnas. Vėliau, plečiantis miestui, vandens kelias buvo nukreiptas ir uždengtas, suformuojant požeminį kanalą, kuris galėjo būti tęsiamas iki tuometinių miesto pakraščių.

    Požemiuose tyrinėtojams pavyko nueiti apie 300 metrų. Tunelis, jų vertinimu, mūrytas iš raudonų plytų, vietomis sustiprintas betonu, o kai kur matyti ir stambūs akmens luitai.

    Skelbiama, kad tunelio aukštis skirtingose vietose nevienodas: dalyje atkarpų galima eiti išsitiesus, kitur tenka judėti pasilenkus ar net klūpant. Konstrukcijos matmenys apibūdinami kaip maždaug 2 metrų aukščio ir apie 1 metro pločio, o gylis nuo kelio dangos siekia maždaug metrą.

    Per dešimtmečius vanduo tunelyje sunešė daug smėlio, todėl pralaidumas galėjo sumažėti. Tyrinėtojai taip pat atkreipė dėmesį į taršos problemą: vienoje atkarpoje, netoli Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, aptikta daug purvo ir šiukšlių, nes į tunelį, kaip teigiama, patenka dalis aplinkinių namų buitinių nuotekų.

    Pasak tyrinėtojų, tęsti darbus planuojama po to, kai tunelio atkarpos bus išvalytos ir įvertintos saugumo sąlygos. Miesto atstovai kol kas neįvardija, ar požeminis kanalas ateityje galėtų tapti kultūros paveldo objektu ar turistine traukos vieta, tačiau pabrėžia, kad pirmiausia būtina atlikti inžinerinius ir aplinkosauginius vertinimus.